Geros dienos pradžios komponentai

„Ne vienas tik pagalvojęs apie šaltą vandenį nusipurto. Tačiau patirtis rodo, kad pradėjusieji rytais praktikuoti kontrastinį, šaltą arba ledinį dušą po kurio laiko pakeičia nuomonę. Sako, kad be to nebeįsivaizduoja gyvenimo ir kad tai - vienas geriausių atradimų“, - pasakoja asmeninis treneris Nojus Berlinskas.

 
Šaltas dušas suteikia ne tik tokių fizinių privalumų, kaip pagreitėjusi medžiagų apykaita ar kraujo cirkuliacija. Jis taip pat naudingas odai, plaukams. Teikia žvalumo, energingumo jausmą, stiprina imunitetą. Be to, padeda ir žmogaus psichologinei būsenai. Nojus sako, kad netgi tokiais atvejais, kai atsikeliame prastesnės nuotaikos ir nesinori lipti iš lovos, gelbsti įprotis palįsti po šaltu dušu. Jis tikina, kad „taip ne tik nuplauname kūną, tačiau ir pravalome mintis“.
 
Kitas svarbus ryto rutinos komponentas yra stuburo mankšta. Jos esmė – laikysenos tiesumas. Kiekvieną dieną kūną turime paruošti judėjimui, atpalaiduoti įsitempusius raumenis. Taip pat verta „aktyvinti miegančius raumenis“, kad nekamuotų bloga savijauta ir kūne nejaustume diskomforto. Rytinė mankšta turėtų trukti 15-20 minučių. „Kiekvieną dieną reikalinga treniruoti tris pagrindines stuburo sritis – juosmeninę, krūtininę ir kaklą“, - pataria Nojus.   
 
Kokybiškam miegui ir žvalumui užtikrinti taip pat itin naudingi rytiniai pasivaikščiojimai. Kas rytą reikėtų skirti iki penkiolikos minučių pasivaikščiojimui gryname ore, kad gautumėme natūralios dienos šviesos. Ši padeda kūnui išskirti hormoną kortizolį, atsakingą už biologinį laikrodį. Taip pat sumažina melatonino, reguliuojančio miego ciklą, kiekį organizme. Vakare jo kiekis kūne padidėja. Tada aplink mus sumažėja šviesų, o kartu nukrinta ir kortizolio kiekis organizme, dėl ko mes galime užmigti. Ryte – viskas atvirkščiai.
Prie jau minėtų ryto ritualų pašnekovas taip pat mini kvėpavimo pratimus ir meditaciją: „Daug kas nėra bandęs medituoti ar atlikti kvėpavimo pratimų, tačiau tai atpalaiduoja kūną, mintis.“ Šie pratimai ir meditacija padeda, kai jaučiamės įsitempę, kai galvoje per daug minčių ir mums reikia nusiraminimo. Galima sudaryti savaitės planą, kuriais rytais daroma mankšta, o kuriais - meditacija.
 
Organizmas mėgsta pastovumą
Neretai žmonės mano, kad kokybiško savaitgalio miego pakaks žvaliai ir energingai jaustis visą savaitę. „Tačiau tai tik dar labiau išbalansuoja kūną, dėl ko jau savaitės viduryje mes jaučiamės prastai“, - sako pašnekovas. Taip pat pabrėžia, kad organizmui priimtiniausia pastovumas. Kai keliamės ir einame miegoti tuo pačiu metu visomis darbo ir savaitgalio dienomis, jis patiria kur kas mažiau streso. Kai jaučiamės pavargę, neišsimiegoję, mūsų būsena veikia ir mitybos pasirinkimus. O taip pat mąstymą, darbo efektyvumą, padidina stresą.
 
Kėlimosi laikas – individualus pasirinkimas. Pasak trenerio, nėra vienos taisyklės, kada tai daryti geriausia. Didesnė klaida – miego režimo nebuvimas. Nojus teigia, kad „didžiausia problema atsiranda tada, kai žmonės „nusivėlina“, tačiau vis tiek ryte keliasi anksti. Kad išsibudintų naudoja žadintuvą, geria kavą, energetinius gėrimus“. Jei eitume miegoti tuo pačiu metu, ilgainiui organizmas pats sunormalizuotų miego ritmą ir būtų nubundama laiku net be žadintuvo.

---

 
Verta žinoti
Iš lovos - su tikslu
Beje, tiems, kurie vakaroja prie ekranų, treneris nori patarti būtinai įsigyti akinius, blokuojančius mėlynąsias šviesas. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad melatonino kiekis išsiskirs natūraliai. Tačiau geriausia dvi valandas prieš miegą visai atsisakyti ekranų. O lengviau pakilti iš lovos padėti gali numatytas tikslo. Dėl ko keliamės? Ko norim pasiekti? Kur norim būti? „Jeigu nematome prasmės keltis ir mūsų nemotyvuoja rytojus, geriausias sprendimas lieka tiesiog gulėti lovoje“, - įsitikinęs Nojus.