Farmacijos sektorius didžiulis?
Lietuvos vaistinių asociacija išsiuntinėjo pranešimą spaudai, kuriame akcentuoja didžiulį vaistininkų trūkumą. BENU, „Gintarinės vaistinės“, „Camelia“, „Eurovaistinės“ vadovės viena per kitą antrina apie susiklosčiusią nepaprastą situaciją. „Eurovaistinės“ direktorė Aušra Rubė vieną po kito beria vietoves, kur sunku rasti darbuotojus: tai – Vilnius, Varėna, Druskininkai, Mažeikiai, Joniškis, Naujoji Akmenė, Pakruojis, Šilutė, Pagėgiai, Skuodas, Visaginas ir Ignalina. „Gintarinės vaistinės“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė pastebi, kad jauni specialistai nenori dirbti provincijoje. Kai kuriuose miesteliuose dėl farmacijos specialistų trūkumo tenka atidėti naujų vaistinių atidarymo planus.
 
Surasti naują darbuotoją, pasak jų, užtrunka nuo mėnesio iki pusmečio. Be to, kandidatai patys kreipiasi itin retai, tad darbuotojų paieška vykdoma „galvų medžioklės“ principu, kai atrankų specialistai keliauja į vaistines ir vilioja darbuotojus ateiti dirbti pas juos.
 
„Bet jūs pažiūrėkite, kiek Lietuvoje vaistinių. Jei mieste atsistosi ir apsidairysi, aplink pamatysi bene po vieną nuo visų tinklų“, – įžvelgti kitas specialistų trūkumo priežastis kvietė viename tinklų dirbusi farmacininkė Karolina. Ji tvirtina: ne darbuotojų mažėja, o vaistinių daug ir jų daugėja. Be to, dėl ilgėjančio darbo laiko tenka ieškoti specialistų dviem pamainoms.
 
Pasirodo, šią nuomonę grindžia ir statistiniai duomenys: aktyvių licencijų verstis farmacine praktika Lietuvoje daugėja. Negana to, „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje vaistininkų skaičius 100 tūkst. gyventojų 2018 m. buvo vienas didžiausių Europoje ir siekia 103 (o per tą laiką licencijų skaičius dar išaugo), kai ES vidurkis – 85 (Vokietija 66, Danija 54, Olandija 21) vaistininkų 100 tūkst. gyventojų. Panaši tendencija išlieka ir vertinant vaistinių skaičius: vaistinių skaičius 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje yra 47, o Europos Sąjungos šalių visuomenės vaistinių vidurkis tesiekia 31.
 
Valstybę ragina finansuoti labiau
 

„Camelia“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė esmine specialistų trūkumo priežastimi laiko mažą valstybės finansuojamų vietų skaičių universitetuose. Anot jos, skaičius buvo dar labiau sumažintas pernai. „Šiais mokslo metais valstybė finansuoja tik 36 vietas farmacijos studijų programoje. Visi likusieji, kurie nori tapti vaistininkais, už mokslą turi mokėti brangiai“, – komentuoja ji.

 
VU Medicinos fakulteto Komunikacijos skyriaus vadovė Lina Kocienė pastebi, kad tendencija rodo didėjimą: šiemet farmacijos studijų programą VU baigs 28 absolventai, o pirmakursių yra net 49. Ji teigia neturinti informacijos, kad šiemet valstybė farmacijos studijoms skirs mažiau finansuojamų vietų. Bent jau Vilniaus universitete valstybės finansuojamų vietų skaičius šiai studijų programai didėjo. Pavyzdžiui, 2020 metais buvo 9 valstybės finansuojamos vietos, o 2021 jų buvo 19.
 
Be to, bendras abiejų universitetų farmacijos programų preliminarus vietų skaičius buvo didesnis, nei norinčių studijuoti. 2020 m. jų numatyta 40, priimti 36 studentai. 2021 m. preliminarus skaičius buvo 36, priimti 35 studentai.
 
Metai Farmacijos studijų VU kainuoja 3,9 tūkst. eurų. Ar patys tinklai nenorėtų apmokėti specialistų studijų? Švietimo, moksli ir sporto ministerija komentuoja, kad mechanizmų, kai pats verslas moka už būsimo specialisto studijas, egzistuoja daug, tai nėra niekaip ribojama ir gali būti daroma laisva valia. Tad tai daugiausia priklauso nuo pačių darbdavių intereso.
 
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė teigia, jog šalyje veikiančios vaistinės buvo sudariusios jose dirbantiems farmakotechnikams galimybę toliau studijuoti vaistininkystę universitete ir prisidėjo prie jų studijų finansavimo. „Idėja finansuoti dar tik galimai vaistinės būsimų darbuotojų studijas nepasiteisino. Visų pirma pamatėme, kad studentai nėra linkę įsipareigoti. Galbūt tai net sumažintų motyvaciją kuo geriau užbaigti studijas, nes jie žinotų, kad yra garantuota darbo vieta. Vaistinėms tai nėra garantuota investicija, nes praktika kituose verslo segmentuose yra parodžiusi, jog neturi teisės įpareigoti žmogaus dirbti, o kartasi ir gyventi atitinkamoje vietoje, nors ir buvai sudaręs konkrečią sutartį“, – aiškino K.Nemaniūtė-Gagė.
 
Ne visi baigę vaistininkai lieka dirbti Lietuvoje: didelė jų dalis emigruoja į užsienį. Bet valstybė į būsimus vaistininkus, investuoti būtų lyg ir pasirengusi? Šiemet SAM jau siūlo universitetams skirti 50 valstybės finansuojamų studijų vietų. Toks pasiūlymas iškeltas atsižvelgus į kitąmet liepą įsigaliosiantį reikalavimą vaistinės darbo laiku vaistinėje dirbti ne mažiau kaip vienam vaistininkui. Šį SAM poreikį ŠMSM įvertins rengdami Vyriausybės nutarimą, kurį numatoma priimti iki balandžio 2 d.
 
Vaistininkai nepatenkinti tinklais
Nors tinklų atstovai tvirtina, kad didėjantis vaistininkų trūkumas kelia įtampą farmacijos sektoriuje, kai kurie vaistininkai teigia patys jaučiantys įtampą dirbdami tinkluose – daug kas į tinklus ne neateina, bet išeina ar emigruoja jau padirbėję. Keletas pakalbintų vaistininkų dalintis patirtimi atsisakė, nes be darbdavių sutikimo negali kalbėti su spauda. Tačiau prieš tai kalbinta Karolina šiuo metu dirba buhaltere – neseniai ji pakeitė specialybę. „Kodėl? Tam daug priežasčių ir pažįstu ne vieną kolegą, kuris padarė arba ketina padaryti lygiai tą patį. Didelė dalis kurso draugų išvyko dirbti į užsienį dėl geresnių algų, darbo sąlygų, mažesnio spaudimo ir reikalavimų. Dalis eina dirbti į kitas su šia specialybe susijusias darbovietes, taigi vaistinėms lieka kas lieka“, – teigia ji.
 
Karolina tvirtina, kad nervus gabiems farmaciją pasirinkusiems studentams itin gadina vadinamieji komerciniai mėnesio planai. „Dirbau valstybinėje vaistinėje, kurioje, bent jau tuo metu, nebuvo mėnesio plano. O tinkle esi atsakingas už pardavimus. Dideli reikalavimai ir spaudimas. Surengė kursus, kuriuose turėjo aiškinti, kaip suvaldyti stresą darbe, bet viskas sukosi tik kaip kuo daugiau parduoti. Norėjau padėti žmonėms, baigiau ilgai trunkančias sudėtingas studijas, o paaiškėjo, kad esu pardavimo agentė. Turiu įsiūlyti tabletę, nors kaip tik mokiausi, kad žmogui jos ne visada reikia. Universitete buvome idealistai, ten ugdė kitokį suvokimą apie farmacininko vaidmenį“, – apgailestavo Karolina.
 
Žolininkas, lektorius, knygų autorius Marius Lasinskas taip pat baigė farmaciją ir nuėjo kitu keliu, kuriuo, kaip pats sako, nuvedė širdis. „Penktame kurse atlikau praktiką ir dirbau vaistinėje, vėliau dėstytojo rekomenduotas įsidarbinau farmacinėje kompanijoje, tačiau nei vienas, nei antras darbas nebuvo toks, kuris pateisintų mano lūkesčius, kurių vedinas pradėjau studijuoti farmaciją, – paaiškino M.Lasinskas. – Farmacija man buvo prestižinė specialybė, susijusi su didžiule atsakomybe padėti žmonėms, kurie kreipiasi ieškodami sprendimų dėl sveikatos. Tačiau supratau, kad jie neapsiriboja tabletėmis – reikia spręsti ir mitybos, judėjimo, minčių klausimus. Dabartinėje veikloje jaučiuosi išpildęs ir realizavęs save.“

---

 
Komentaras
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė:

- Vien penki didžiausi šalies vaistinių tinklai šiuo metu ieško per 150 vaistinėse galinčių dirbti specialistų. Augant farmacinių paslaugų ir konsultacijų poreikiui, prognozuojame, kad vaistininkų trūkumo problema artimiausiais metais tik aštrės, ypač mažesniuose šalies miesteliuose ir regionuose. Juolab kad dviejuose šalies universitetuose vykdomos farmacijos studijų programos jau negali patekinti vis labiau rinkoje augančio vaistininkų poreikio dėl per mažai valstybės finansuojamų studijų – per metus tradiciškai paruošiama apie šimtą vaistininkų, ir vos trečdalis studijų vietų yra finansuojama valstybės.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!