Išpildyti sąlygas nerealu
Rengiamuose teisės aktų projektuose numatoma, kad skiepijimo paslaugą siekiančioje teikti vaistinėje iš esmės turi būti atidaryta asmens sveikatos priežiūros įstaiga su visais jai keliamais reikalavimais, tarp kurių yra ir atskira patalpa laukiamajam, ir operacinėms tinkama vėdinimo sistema.
„Procedūrinis – atskiras kabinetas, laukiamasis gali būti atitverta pertvaromis ar kitaip aiškiai pažymėta dalis oficinos. Procedūrų kabineto ventiliacija ištraukiamoji ir paduodamoji yra būtina, tačiau be Hepa filtrų, kurie būtini operacinėms“, - nurodo, kokie reikalavimai numatomi vaistinėms, siekiančioms teikti skiepijimo paslaugą, SAM atstovas.
Tačiau tai dar ne viskas, ką turės įgyvendinti vaistinės, siekiančios praplėsti veiklą. Pirma - licencija, mokymai, o tik tada patalpos.
 

„Tokių sąlygų šiuo metu nėra pasirengusi išpildyti nė viena vaistinė. Taip pat abejočiau, kaip greitai pacientams būtų prieinama skiepijimo paslauga vaistinėse, jei jos prieš tai turėtų atlikti kapitalines rekonstrukcijas“, - kodėl vaistinėms nerealu išpildyti dabar numatomus saugumo reikalavimus, paaiškina Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

 
Anot jos, žmogų būtų galima saugiai paskiepyti atskirai ir kontroliuojant pacientų srautus, laikantis griežčiausių dezinfekavimo bei kitų paslaugos suteikimo reikalavimų, o paciento privatumą užtikrintų mobiliosios sienelės ar širmos.
 
Reikalavimus tikina sušvelninę
SAM gi tikina vaistininkų kreipimąsi susimilti dėl keliamų sąlygų išgirdę.
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė viešoje erdvėje prabilusi apie būtinybę kuo greičiau vaistininkams įgyvendinti skiepijimo galimybę ir paklausta, ar dabar galiojantys įstatymai neprasilenkia su vaistininkų galimybėmis, sako, jog tai - tik formalios detalės, dėl kurių tikrai įmanoma rasti kompromisą.
 
„Farmacinė veikla ir skiepijimas yra skirtingos sritys, todėl vaistininkai turi turėti tam atitinkamą kompetenciją. Įstatymai yra pakeisti, dabar yra ankstinamas tos dalies įstatymų įsigaliojimas, kur yra kalbama apie vaistininkus, kad juos būtų galima licencijuoti, organizuoti jiems mokymus. Tai numatoma ne gegužės mėnesiui, kaip buvo suplanuota, bet anksčiau. Įgyvendinusios šiuos žingsnius vaistinės galėtų įrenginėti patalpas, - sako viceministrė. - Diskutuojame apie tai. Suprantame, kad iššūkis yra ir toms institucijoms, kurios tai koordinuoja, ir vaistinėms. Bet galima susitarti ir padaryti taip, kad sąlygos būtų įmanomos išpildyti ir patalpos būtų tinkamos vykdyti skiepijimosi paslaugas. Vis dėlto bent minimalios sąlygos juk turi būti klientui. Bent atsisėsti. Kažkokioje atskiroje patalpoje pasiskiepyti. Nieko ypatinga tikrai nereikia – juk tik kelioms minutėms žmogus ateina. Sprendimų ieškomi, kad vaistinės tai galėtų įgyvendinti.“
 
Viceministrė pabrėžia, kad poreikis skiepytis vaistinėse itin išaugs, kai bus sukurta vakcina nuo koronaviruso.
„Mums svarbu, kad vaistinės būtų pasiruošusiuos skiepyti tada, kai atvažiuos vakcina. Aišku, niekas dar nežinome, kada ji atsiras, bet planuojam gauti kitų metų sausį ar vasarį. Visi kalba, kad tai bus kitų metų pradžioje“, - akcentuoja K.Garuolienė. Paklausta, ar SAM suteiks vaistinėms finansinės paspirties tam pasiruošti, atsako trumpai - tai pačių vaistinių interesas: „Niekas nestovi vietoje. Verslas turi keistis. Tokių vaistinių, kokias matome dabar, greitu metu nebeliks.“

---

 
Komentarai
„Gintarinė vaistinė“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė:

- Lietuvos gyventojams vaistinių prieinamumas yra didžiausias, palyginti su kitais europiečiais. Šimtui tūkstančių gyventojų tenka keturiasdešimt septynios vaistinės ir pastarąjį dešimtmetį šis skaičius išlieka stabilus, todėl užtikrinus teisinę bazę, kuri leistų vaistinėms teikti vakcinacijos paslaugas pacientams, daugiausiai naudos gautų būtent visuomenė, ypač regionuose, nes jiems nebereikėtų vykti skiepytis į didesnių miestų sveikatos priežiūros įstaigas, o taip pat sumažintų sveikatos priežiūros darbuotojų darbų krūvį, kas ypač svarbu pandemijos kontekste.
 
Manome, kad tai padėtų išspręsti ir kitą problemą, būtent, kad mes ženkliai atsiliekame nuo rekomenduojamų ES ir PSO vakcinacijos rodiklių. Tad daryti tai, ką darėme iki šiol, ir tikėtis tokių pat rezultatų, nebegalime. Remiantis Airijos ir Portugalijos pavyzdžiais, matome, kad vakcinacija vaistinėse į sveikatos sistemą atvedė daugiau pacientų ir padidino skiepijimo mastus. Juk tai natūralu, kai ženkliai pagerinamas paslaugos prieinamumas. Į vaistinę gali užsukti bet kada, nereikia susitarti iš anksto.  
Svarbu išnaudoti vaistinių pajėgumus, įtraukiant vaistininkus į visuomenės edukaciją apie skiepus ir jų naudą, nes ypač karantino metu pamatėme, kad žmonėms vaistininkas yra ne tik specialistas, kuris parenka tinkamiausius vaistus, bet ir patarėjas, palaikantis psichologiškai.
 
BENU vaistinių rinkodaros ir komunikacijos vadovas Mindaugas Urbas:
 
- Vaistinė yra pirma vieta, į kurią kreipiasi asmuo sveikatos klausimais, ieško patarimo. Turint omenyje padidėjusį skiepų poreikį yra teisinga galvoti apie galimų vietų pasiskiepyti išplėtimą - vaistinė yra logiška vieta šiai paslaugai atlikti. Taip ne tik sumažinamas lankytojų srautas į gydymo įstaigas, bet ir sudaroma galimybė asmenimis gauti daugiau sveikatos paslaugų jam patogioje vietoje.
 
Visų bendras tikslas turėtų būti suteikti tinkamos kokybės paslaugą kuo didesniame kiekyje vaistinių, todėl tikimės, kad reikalavimai bus tokie, kurie leis teikti paslaugą kaip įmanoma didesniam kiekiui asmenų. Pagal esamą reikalavimų projektą tai tikrai būtų sudėtinga užtikrinti, tačiau laukiam galutinių reikalavimų. Esame pasiruošę priimti naujus išbandymus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!