Teorines ir praktines priemokos
Pradėkime nuo pradžių - iš kur atsirado padidėjusios priemokos kompensuojamiems vaistams? Pasirodo, jos išaugo, nes „pasikeitė referentinių šalių deklaruotos kainos“. Bent jau taip paaiškina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Linas Mažeika. Taigi, išeina, kad vaistų gamintojams, sumažinus medikamentų kainas, tarkime, Vokietijoje, o Lietuvoje ne, susidarė skirtumas, kuris dabar ir pasireiškė priemokomis. Tiesa, tiek Linas Mažeika, tiek ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė tikina – realios pacientų priemokos yra daug mažesnės už „nurodytas popieriuje“. Esą farmacinės kompanijos jas dengia ir tokių būdu jos svyruoja nuo 0,3 Lt iki daugiausia 9 Lt. „Priemokos - tik teorinės. Tos kainos, kurios yra kainyne, daugeliu atveju neatspindi realios situacijos, nes gamintojai taiko nuolaidas“, - sako L. Mažeika.
Deja, buvo teorinės, o tapo praktinės. Mat nuėjus į vaistinę, ten paprašoma sumokėti visą, t.y. keliasdešimties, o ne kelių litų priemoką. Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis išgirdęs tokį faktą imasi už galvos ir atvirai sako: „Tokio dalyko būti negali, reikia ištirti tokį vaistinės elgesį - tai nusižengimas.“
 
Prašys nuolaidų
„Taip, mes taupome valstybės išlaidas, bet kartu taupome ir pacientų lėšas. Vaistai, kurie pacientui kainuoja kelis ar dešimt litų, valstybei kainuoja šimtą ir daugiau. Taip, pripažįstame, kad yra valstybės atsakomybė. Tačiau yra ir farmacijos kompanijų. Jų uždavinys užtikrinti visiems maksimaliai prieinamas prekės. Deramės su vaistų gamintojais“, - sako sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas. Antrina jam ir L.Mažeika: „Su insulinų gamintojais vyksta derybos, kad priemokos grįžtų į 2013 metų lygį. Iki birželio pažadėjo duoti atsakymą.“ Taigi, prašysime nuolaidų? Taip. Tiesa, ne visi nusiteikę optimistiškai šiuo klausimu. „Visi derasi, o kainos kyla“, - replikavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Kazimieras Kuzminskas.
Nepanašu, kad ką nors gero žadėtų ir patys vaistų gamintojai. „Laukiame atsakymo iš kompanijų, kurios derasi, bet sunku pasakyti, kaip bus“, - sakė Inavoatyvios farmacijos pramonės asociacijos valdybos pirmininkė Jūra Smilgaitė. Paantrino jai ir farmacijos kompanijos „Eli Lilly“ atstovė. Esą įmonė ir taip jau taiko nuolaidas, dengia pacientų priemokas, tad tikėtis didesnių kaži ar verta. Tačiau V.P.Andriukaitis neatlyžo: „Jei vaistų gamintojai birželį teigiamo atsakymo neduos, patys siusime laiškus į jų būstines.“
 
Patys kalti
Turime pripažinti, kad tiek Sveikatos apsaugos ministerijoje, tiek Seimo Sveikatos reikalų komitete aiškinantis, kas kaltas, kad už vaistus reikia mokėti daugiau, su kiekviena minute darėsi vis įdomiau.
Susidaro įspūdis, kad kalčiausi visoje šioje istorijoje – patys pacientai. Kodėl? Nes nori brangesnių vaistų. „Paprastai priemokos sumokamos už brangesnius vaistus, nei pacientai galėtų įsigyti. Jei pacientai rinktųsi pigiausius vaistus, primokėti dažniausiai jiems nė nereikėtų. Taip jie išleistų šešis kartus mažiau savo lėšų, nei sumoka dabar. Lietuvoje susiformavęs pacientų ir gydytojų noras gydytis originaliais brangesniais medikamentais. Pigiausi vaistai yra geri, nes visi, esantys Lietuvoje, yra registruoti, geros kokybės“, - sakė K.Garuolienė.
Seimo Sveikatos reikalų komitete į tokį svarstymą sureagavo komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas: „O jūs pati irgi gydotės pigiausiais? Tai gal ir automobilius pirkime pigiausius ir važinėkime „žiguliais“?
Mums taip pat kyla klausimas – ar tikrai pacientai ir medikai renkasi vaistus tik pagal norą? Vargu. Specialistai jau šimtus kartų yra kartoję, jog medikamentai žmones veikia skirtingai, tad tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Deja, panašu, kad tai girdėjo dar ne visi. L.Mažeika taip pat galvoja, jog pacientai patys kalti. „Siekiame, kad pacientai vaistinėse klaustų pigiausio medikamento. Dabar jie išleidžia per metus apie 36 mln. litų priemokoms, o išleistų ne daugiau 6 mln. litų. Taip būtų išvengta bet kokių spekuliacijų, kad vaistai Lietuvoje brangsta, o priemokos didėja“, - sakė L.Mažeika. Nei juoktis, nei verkti...
Sveikatos apsaugos ministerija nuo pat naujojo Kompensuojamų vaistų sąrašo sudarymo pradžios garsiai trimituoja – dėl naujo kainyno sutaupysime 45 milijonus litų per metus. Ką gi, dabar jau aišku, kad ministerija gal ir sutaupys, tik ar tuos pačius milijonus nesumokės patys pacientai – per priemokas.

---

Komentaras
VU Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro gydytoja, SAM Šeimos medicinos vyriausioji krašto specialistė Vilniaus kraštui Lina Vencevičienė:
- Būdama paciento vietoje nesirinkčiau paties pigiausio medikamento. Kaip žinia, neretas jų neturi klinikinių tyrimų, įrodančių jų atitikimo etiniams vaistams. Tie pacientai, kurie tai žino, nesirenka pigiausių medikamentų. Tačiau nemaža dalis sergančiųjų to nežino. Jiems pasakoma, kad tai ta pati cheminė formulė, todėl jie įsigyja bet kurį vaistą, kad ir pigiausią. Be to, dažnai, kai etiniai medikamentai pakeičiami generiniais, pacientai nėra patenkinti gydymo rezultatais, nes jų poveikis gali skirtis. Tenka grįžti prie brangesnių vaistų. Mes, gydytojai, tikrai negalime pasakyti pacientams – pirkite tik pigiausius vaistus. Kiekvieną žmogų vaistai veikia skirtingai. Tai priklauso nuo organizmo savybių, sąveika su kitais medikamentais, kuriuos gali vartoti pacientas. Negalima vieno žmogaus lyginti su kitu. Manau, pasiūlymas pirkti tik pigiausius vaistus yra moksliškai nepagrįstas.
 
Vienas klausimas
Sostinės praeivių pasiteiravome, ar pirkdami vaistus renkatės pigiausią variantą?
 
Stanislovas (87):

- Kadangi seniai vartoju, žinau, kokių reikia, ir tuos pačius perku, iš tos pačios vaistinės. Tai man pigesnių net nesiūlo. Aštuoniasdešimt procentų dengia valstybė, o likusius dvidešimt procentų moku aš, tai mane tenkina. Žinoma, ten tų vaistų gali būti aibė. Jeigu valstybė nedengtų, labai kreipčiau dėmesį į kainą, bet kai dvidešimt procentų lieka, tai prieinama.
 

Gintarė (28):

- Vaistus perku retai. Dažniausiai, koks recepte parašytas, tokį ir duoda, pigesnių nesiūlo. Jei siūlytų, greičiausiai į kainą atsižvelgčiau. Jeigu sudėtis, viskas tas pats, aišku, kad pigesnius rinkčiausi.
 


Zita (77):

- Mes renkamės pigesnius vaistus. Kaina yra labai svarbus dalykas, ypač mūsų amžiaus žmonėms. Pas mus, Druskininkuose vaistinėje, tikrai visada pasiūlo: sako, veikimas tas pats, bet čia yra pigesni. Pavyzdžiui, aš net nežinojau, kad nuo rūgščių mažinimo yra lietuviški vaistai. Pamėginau, man tinka ir aš juos gersiu ir kitiems rekomenduosiu.