Kilo apmaudas
Nuo sausio įsiteisėjo valdantiesiems pergalingas sprendimas – pavyko panaikinti prie buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos galiojusį pigiausio vaisto pirmo paskyrimo taisyklę. Tuo džiaugėsi ir pacientai, ir politikai. Deja, sausio pirmąją apsilankiusių vaistinėse laukė akibrokštas – jų vartotų vaistų Kompensuojamųjų vaistų sąraše paprasčiausiai neliko, todėl teks mokėti visą kainą.
 
Įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, 300 tūkst. Lietuvos gyventojų jame nerado įprastai vartojamų vaistų širdies ir kraujagyslių ligoms, astmai, prostatai, psichinės sveikatos ir kitiems sutrikimams gydyti.
Dėl didelei daliai pacientų pablogėjusių sąlygų gauti kompensaciją vartojamiems vaistams taryba kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą ir jo pirmininką Antaną Matulą.
 
Reguliacinis mechanizmas – būtinas
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus teigia, kad Kompensuojamųjų vaistų kainynas Lietuvoje sudarinėjamas kas pusmetį. Taip siekiama mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų mokamas priemokas už juos. Panaši praktika galioja ir kitose valstybėse. Vieni vaistai išbraukiami, kiti paliekami kainyne, treti įtraukiami.
 
„Jei, tarkime, vienas vaistų gamintojas nesutiko sumažinti parduodamo vaisto kainos, jis į kainyną įtraukiamas nebus, o kito gamintojo vaistas su ta pačia veikliąją medžiaga, atitinkantis paciento priemokos reikalavimus, bus įrašytas į kainyną“, – paaiškino E.Stropus.
 
Palyginti šių metų I pusmečio ir 2021 m. II pusmečio kompensuojamųjų vaistų kainynus, į dabar galiojantį kainyną neįtraukti 197 vaistai. Iš jų 112 vaistų dėl to, kad neatitiko paciento priemokos reikalavimų ir 85 vaistai dėl to, kad vaisto gamintojas nepateikė paraiškos dėl vaisto įtraukimo į kainyną.
 
Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas atkreipė dėmesį, kad Kompensuojamųjų vaistų kainyne vietoje išbrauktų vaistų yra įtraukti kiti tų pačių veikliųjų medžiagų ir dozuočių analogiški vaistai. Lyginant minėtus du kainynus, į šių metų I pusmečio įrašyta apie 160 naujų vaistų. „Svarbu žinoti, jog kainyne nėra veikliųjų medžiagų ar net veikliosios medžiagos kažkurios dozės, kad neįtraukus vaisto, neatitinkančio paciento priemokos reikalavimo, tokios veikliosios medžiagos ar atskiro jos stiprumo nebūtų kainyne“, – pabrėžė E.Stropus.
 
Prašo naujų sąlygų
 

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė teigia, kad pacientai pavargo nuo amžino vaistų kaitaliojimo kompensuojamųjų sąraše: „Anksčiau keisdavo kas tris mėnesius, dabar kas šešis. Tai geriau, bet kai išimta tiek vaistų, vadinasi, net pusmetį kai kurie žmonės turės padidėjusias išlaidas medikamentams.“

 
Rašte Sveikatos reikalų komitetui pacientų organizacijų atstovai prašo inicijuoti Farmacijos įstatymo pakeitimus, kurie sudarytų galimybę pacientams gydytis jiems efektyviais ir įprastais vaistais, išvengiant nuolatinio ir priverstinio vaistų keitimo, kai įsigalioja nauji kompensuojamųjų vaistų kainynai.
 
„Pacientams turėtų būti palikta teisė gydytis jiems įprastais vaistais, primokant kainos skirtumą. Juolab kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais buvo aiškiai nurodyta, jog bet kokie ribojimai pacientams gauti kompensuojamųjų vaistų gali būti numatyti tik įstatymu“, – kreipimesi teigia V.Augustinienė.
 
„Farmacininkams būtų rojus“
Taigi šio reikalavimo kontekstas neapsiriboja nauju kompensuojamųjų vaistų sąrašu. Svarbu, kad būtent šiemet bus formuojamos esminės Farmacijos įstatymo pataisos, kai praėjusių metų pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai ir turi būti pakeista iki kitų metų sausio 1 d.
 
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra pradėjusi svarstyti, kaip įgyvendinant teismo sprendimą pakeisti Farmacijos įstatymą, tačiau kol kas realių siūlymų pateikusi nėra.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas teigia, kad apskritai situacija su kompensuojamais vaistais pagerėjo, nes pacientas neprivalo rinktis pigiausio vaisto, o gali pirkti brangesnį sumokėdamas kainos skirtumą. Tačiau neseniai raštu pasiekęs pacientų organizacijų reikalavimas Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui yra visiškai naujas.
 

„Pacientai nori, kad jiems būtų apmokėta pigiausio vaisto kaina perkant medikamentą, kurio nėra kainyne. Jie iškėlė naują problemą“, – tvirtina Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir informavo, kad Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos raštą išsiuntė nagrinėti į SAM bei VLK.

 
„Bandysime išsiaiškinti, ar yra galimybė patenkinti tokį reikalavimą. Nes, supraskite, jei mes kompensuosime pigiausio vaisto kainą preparatui, kurio nėra kainyne, farmacijos kompanijoms bus rojus. Jos nenorės nuleisti kainos, nes valstybė už vaistą mokės nepriklausomai, yra jis sąraše ar ne. Buvimas sąraše yra garantuotas pelnas ir tai motyvuoja reguliuoti kainas. Neliks kompensuojamųjų vaistų sąrašo – neliks ir motyvacijos pasiūlyti palankias kainas“, – aiškino A.Matulas.
 
Jis pridūrė, kad šiuo metu SAM rengia pataisas KT pastaboms dėl vaistų kompensavimo tvarkos. „Ministras jos nustatyti ir savo nuožiūra kaitalioti negali – tvarka turi būti apibrėžta įstatymiškai. SAM ir VLK dirba gvardijos žmonių, jos turi sukti galvas, kaip įgyvendinti KT pastabas, dar užduotas galvosūkis dėl pacientų pageidavimo. Neaišku, ar jį išspręsime ir kaip išspręsime“, – sakė A.Matulas.
 
Pritaikyti vaistą nelengva
V.Augustinienė atkreipė dėmesį, kad poliligotiems, senyvo amžiaus žmonėms, kurie vartoja ne vieną medikamentą, tinka ne visi preparatai, todėl sąrašo kaitaliojimas tampa galvosūkiu. Belieka tenkintis prastesniu rezultatu arba mindyti gydytojo kabineto slenkstį iš naujo ieškant tinkamo vaisto. Pirmininkė pabrėžė, kad dauguma pacientų neturi tokio užsispyrimo, priešingai, jie retai pasivargina net matuotis kraujospūdį.
 
„Pavyzdžiui, aš pati esu patyrusi nepageidaujamą alerginę reakciją kraujospūdį reguliuojantiems vaistams, – patirtimi dalijosi V.Augustinienė. – Deja, kol nesikreipiau į Santaros klinikas, pagalbos nesulaukiau. Vaikščiojau šešis mėnesius, kol man parinko gydymą iš keturių veikliųjų medžiagų, kurios kraujospūdį sureguliavo idealiai. Tačiau nežinau, ar mano medikamentai kompensuojamųjų vaistų sąraše išliks.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!