Prieš kelerius metus Lietuvos liberalų sąjūdis kėlė idėją, jog nereceptiniai vaistai galėtų būti parduodami ne tik vaistinėse, bet ir degalinėse ar net maisto prekių parduotuvėse. Taip neva būtų didinama konkurencija ir mažėtų vaistų kainos. Kilus visuotiniam pasipiktinimui idėja buvo paslėpta į stalčių. Tačiau panašu, kad pavasario sesijoje Seimui teks grįžti prie šio klausimo.
Sveikatos apsaugos ministras pateikė Farmacijos įstatymo pakeitimą, kuriuo siūloma nereceptinius vaistus pardavinėti mažmeninėse prekybos vietose.
Faktas
Ministro registruotame Farmacijos įstatymo pakeitimo siūlyme rašoma: „Mažinti koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje ir skatinti alternatyvių prekybos vaistais kanalų atsiradimą: leisti ligoninės vaistinėms, kurios yra ligoninės struktūrinis padalinys, parduoti (išduoti) vaistinius preparatus gyventojams; leisti parduoti nereceptinius vaistinius preparatus, įtrauktus į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą, vaistais ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose“.
Gąsdina farmacininkus
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pateikė Farmacijos įstatymo pakeitimą, kuriuo siūloma nereceptinius vaistus pardavinėti mažmeninėse prekybos vietose. Toks siūlymas, viliamasi, padėtų mažinti rinkos koncentraciją.
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė teigia, kad įgyvendinant septynioliktosios Vyriausybės programos punktą dėl mažmeninės prekybos koncentracijos mažinimo ir alternatyvios prekybos vaistais skatinimo, rengiamas Farmacijos įstatymo pakeitimas.
„Juo numatoma leisti parduoti nereceptinius vaistus, įtrauktus į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą, kitose mažmeninės prekybos vietose. Šiuo metu dar derinama, kokios parduotuvės galėtų prekiauti nereceptiniais vaistais, svarstomos ir kitos detalės, pavyzdžiui, kokias sąlygas turėtų atitikti vaistų pardavimo vietos, kad tokia prekyba ne vaistinėje būtų saugi“, - sakė ji. Viceministrė pabrėžė, kad Lietuva - ne vienintelė, siekianti įdiegti tokią praktiką.
Sveikatos specialistai teigia, kad dažnai Lietuvos gyventojai nesistengia kuo daugiau sužinoti apie šalutinį vaistų poveikį ir kaip reikėtų juos vartoti, nes dažnas pirkėjas savitarnos skyriuose pats, be vaistininko pagalbos, prisirenka kelių rūšių analogiškų vaistų, neklausdamas, kaip juos vartoti ar jie reikalingi, nes vaistų reklama netiesiogiai skatina juos įsigyti ir vartoti. Tokie ministerijos siūlymai labai neramina farmacininkus. Lietuvoje į medikus pagalbos kasmet kreipiasi apie 15 tūkst. apsinuodijusių vaistais ligonių, iš kurių apie 70 proc. sudaro suaugusieji ir apie 30 proc. – vaikai.
Registravo draudimą
Savo ruožtu pirmadienį,
Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Remigijus Žemaitaitis užregistravo Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris numato draudimą gyventojams skirtoje reklamoje reklamuoti nereceptinius vaistinius preparatus, maisto papildus ir homeopatinius preparatus.
Seimo narys R.Žemaitaitis pažymėjo, jog kasmet Lietuvoje parduodama apie 72 mln. vaistų pakuočių. Pagal suvartojamų vaistų vidutinę paros dozę Lietuva priskiriama prie daugiausiai vaistų suvartojančių Europos Sąjungos šalių.
„Lietuvoje vaistas tampa maistas, nes žmonėms susidaro įspūdis, kad daugiau suvartojus vaistų bus daugiau sveikatos. Akivaizdu, jog reklama skatina neracionalų vaistų ir maisto papildų pirkimą ir vartojimą, o tai yra žalinga ir kenkia žmonių sveikatai.
Pasaulio sveikatos organizacijos surinkti duomenys signalizuoja, kad neracionalus vaistų vartojimas – rimta problema pasaulyje, nes neracionaliai vartojami vaistai gali ne padėti žmogui pasveikti, bet pakenkti jo organizmui. Didžioji dalis žmonių vaistus renkasi pagal reklamos kiekį, pakuotės spalvą ar savo vidinį supratimą, tačiau dėl jų vartojimo ir galimo šalutinio poveikio net nesuka galvos ir nepasitaria su gydytoju ar vaistininku. Preliminariais skaičiavimais, farmacininkai išleidžia 38 mln. eurų reklamai kasmet, todėl klausimas, kiek atpigs vaistai gyventojams po reklamos ribojimo?“, – pažymėjo Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas‘ seniūnas R.Žemaitaitis
Komentaras
Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė:
- Labai gaila, kad pasiūlymą vaistus platinti bet kokiose prekybos vietose teikia LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri visada laikėsi pozicijos, kad vaistai nėra paprasta prekė ir ją galima parduoti gyventojams tik suteikus profesionalią farmacinę paslaugą. Įsivaizduokite paauglius, kurie galbūt norėdami pasilinksminti ar paeksperimentuoti ir „youtube“ radę, kaip panaudoti tam tikrus vaistus, ateina į degalinę ir jų nusiperka. Kas tuomet bus atsakingi?
Visų pirma, jei vaistai būtų parduodami degalinėse ar panašiose prekybos vietose, nebūtų užtikrinamas saugus ir racionalus vaistų vartojimas, dėl ko iškiltų grėsmė žmonių sveikatai. Puikiai visi suprantame, kad jei vaistai bus parduodami bet kur ir bet kam, didės vaistų suvartojimas, taip pat didės ir apsinuodijimų jais rizika. Labai svarbu informuoti pacientus apie būtinumą laikytis vaistų vartojimo nurodymų, dozavimo, apie galimą nereceptinių vaistų šalutinį poveikį organizmui, vaistų tarpusavio suderinamumą – visa tai gali atlikti tik kvalifikuoti farmacijos specialistai.
Svetur
Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose yra nustatytas konkretus nereceptinių vaistų sąrašas (pvz., augaliniai vaistiniai preparatai, homeopatiniai vaistiniai preparatai, nereceptiniai vaistiniai preparatai nuo kosulio), kuriuos leidžiama parduoti ne tik vaistinėse. Taip pat kai kurios valstybės, pvz., Danija, leidžia parduoti mažmeninės prekybos įmonėms minėtus vaistinius preparatus tik turint specialų leidimą. Kontrolės mechanizmai nustatomi siekiant užtikrinti, kad būtų parduodami tik kokybiški ir saugūs vaistai.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: