- COVID-19 atvejų skaičiai jau dabar siekia pernai gruodžio. Kaip manote, kas buvo lemiamas veiksnys, taip stipriai privertęs nemažą visuomenės dalį nesiskiepyti?
- Nepasitikėjimas vakcinomis – ne šių dienų problema, o atėjusi iš seniau. Judėjimas prieš vakcinas ryškiai pasimatė prieš keletą metų, kuomet turėjome tymų protrūkį. Jau tada smarkiai pradėjo reikštis įvairios grupės, tėvai, visokios asociacijos, buvo rengiamos diskusijos Seime, siekiant išklausyti ir tą vakcinuotis nenorinčiąją pusę. Tačiau, kai tik mes išklausome tąją pusę, kuri nesiremia mokslo įrodymais, suteikiame didžiulę areną skleisti abejones skiepų nauda ir dar labiau telkti skiepų skeptikų gretas. Tie asmenys dažnai būna ne tik skiepų skeptikai, bet ir apskritai nusistatę prieš pažangias technologijas, medicinos progresą ir panašiai.
Vos suvaldžius tymų protrūkį, kone išsyk užklupo COVID-19 ir šį kartą tie skiepų skeptikai jau buvo gerokai aktyvesni, pradėjo garsiai reikštis, jų dar padaugėjo, o dezinformacijos sklaida iš jų pusės paveikė ir dalį abejojančių – perėjo į skiepų skeptikų pusę.
 
- Kas turėtų imtis dialogo su likusiais abejojančiais vakcinomis, bet dar ne kategoriškai nusistačiusiais?
- Abejojančius vakcinų nauda dar galima įtikinti skiepytis, bet pastangų reikės įdėti ženkliai daugiau. Nebeužteks kažkur numestų lankstinukų ar televizijos reklamos. Reikia individualaus darbo su kiekvienu. Galvoju, kad čia pagrindinis vaidmuo turėtų atitekti visuomenės sveikatos biurų specialistams. Šiandien daugiausia kalbama, jog skiepytis turi skatinti šeimos gydytojai, slaugytojos, bet manau, jog iki jų visą paruošiamąjį darbą jau turėjo ar turi būti atlikę visuomenės sveikatos specialistai. Šeimos gydytojas turi ateiti jau ant paruoštos dirvos ir tik pakonsultuoti dėl individualių rizikų ar paskirti papildomus tyrimus. Deja, visuomenės sveikata vis dar užleista sritis...
 
- Sveikatos teisės instituto veikla jums neatrodo antivalstybinė? Galbūt ir jie prisideda prie abejonių vakcinų nauda didinimo?
- Jų veikla tikrai antivalstybinė ir iš tiesų tą jau ne kartą esu sakiusi konkretiems STI nariams.
STI skelbiasi, kad pertikrins statistinius duomenis, bet jų duomenų patikrinimas ir skelbiamos interpretacijos neatitinka jokių logikos dėsnių. Be to visas prieigas turi net epidemiologinius atvejus tiriantys mokyklose visuomenės sveikatos specialistai, o STI mums nuolat rašinėja ir reikalauja įvairių duomenų. Mes jiems siūlome kreiptis į Statistikos departamentą, duomenys viešai prieinami. Kadangi STI nėra valstybinė institucija, prie kitų duomenų prieiga jiems ir neturi būti suteikiama. Jie gali matyti tiek, kiek eilinis pilietis – atvirus duomenis. Jeigu jie vadina save institutu ir nori duomenų, lai pasitvirtina mokslinius tyrimus, kreipiasi į bioetikos komitetą, gauna leidimus ir pasako, kokius konkrečius duomenis nori analizuoti ir koks to tikslas.
 
- SAM sulaukia daug kritikos dėl komunikacijos, šimto eurų senjorams už skiepus. Kaip manote, kiek ta kritika yra pelnyta?
- Komunikacija yra silpnoji vieta ne tik SAM, bet kartais ir Vyriausybės pusėje. Tačiau prisiminkime, kokie ministrai buvo kritikuojami pernai? Tie, kurie labiausia buvo matomi, ir tas pats Aurelijus Veryga, ir jo tuomet vadovaujama SAM.
Sveikatos apsaugos ministras labiausiai matomas pandemijos metu, dirba daugiausiai, dėl to ir kritikos sulaukia daugiau nei kiti. Kas nedirba, tas neklysta. Vis dėlto Vyriausybė siekia padėti SAM komunikacijos klausimais, išgryninti informaciją.
 
- Dalis ministerijai pavaldžių institucijų vis dar be nuolatinių vadovų, tačiau imtasi sveikatos reformos. Ar tikrai nuo to galo pradedama? Kiek dar tinkama laukti, kol bus išspręstas vadovų klausimas, ULAC likimas?
- Ministerija yra paruošusi jau visą visuomenės sveikatos įstaigų pertvarkos paketą ir, matyt, dėl šios pertvarkos negali būti paskirtin nauji, nelaikini vadovai. Pirmiau turės būti patvirtinta naują įstaigų struktūra, funkcijos, tuomet bus ieškoma nuolatinių vadovų.
 
- Prezidentas taip pat kritikuojamas, jog neturi tvirtos pozicijos pandemijos valdymo, vakcinacijos klausimais. Viešoje erdvėje jau užsidirbęs lipnią antivakserio etiketę...
- Prezidentas tikriausia nori parodyti, kad pandemijos problema svarbi, bet tuo pat metu kalbasi su celofanais, skiepų skeptikais. Tačiau puikiai matome, kad pandemijos valdyti toks elgesys tikrai nepadeda. Šalies vadovas dvilypiškas. 
 
- Kokia Vyriausybės pozicija dėl universitetinės ligoninės (centro) Klaipėdoje?
- Trečias stiprus universitetinis centras Vakarų Lietuvoje pagerintų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pacientams. Dvi ligoninės per kelią, ir vieni, ir kiti turi akušerijos ir ginekologijos paslaugas. Vieni moka vienokį atlygį šios specialybės gydytojams ir jų trūksta, kiti moka kitokį ir jiems jų netrūksta. Tai beprotiška konkurencija, vieni nuo kitų tampo ir medikus, ir pacientus. Tai nėra gera paslaugų kokybė, abiejose įstaigose naudojamos PSDF lėšos ir tai neefektyvu. Geriau sutelkti paslaugas taip, kad viename centre užtektų ir specialistų, ir pacientų, ir paslaugos bus užtikrintos ir PSDF lėšos nešvaistomos.
 
Dosjė
1988-1994 m. gydytoja pediatrė, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas;
1994-1997 m. gydytoja vaikų onkohematologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas;
1998 m. mokslų daktarė (biomedicinos mokslai, medicina), Vilniaus universiteto Onkologijos institutas;
2009 m. Medicinos gydytoja, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas;
1998-2002 m. Baltijos Amerikos Klinikos gydytoja pediatrė;
2000-2007 m. IĮ GIDA (vėliau, G. Bogdanskienės Vaisingumo centras) medicinos gydytoja embriologė (IVF laboratorija);
1998-2004 m. VU Onkologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja;
2005-2011 m. VU Onkologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja;
Nuo 2007 m. Baltijos Amerikos Klinikos medicinos gydytoja embriologė (IVF laboratorija);
Nuo 2012 m. Nacionalinio vėžio instituto Biobanko vedėja, vyriausioji mokslo darbuotoja;
Nuo 2016 m. VUL Santariškių klinikos, Vaisingumo technologijų ir lytinių ląstelių banko vyresnioji gydytoja embriologė;
Iki 2021-ųjų Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė;
Nuo 2021 m. sausio 4 – ministro pirmininko patarėja sveikatos ir neįgaliųjų klausimais.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!