Siekia pasivyti JAV, Kiniją, Indiją
 
„Visa Europa, dvidešimt septynios valstybės, tarp jų ir Lietuva, stipriai atsiliksime nuo Amerikos, Kinijos, Indijos ir nuo kitų didžiųjų žaidėjų“, – perspėjo V.P.Andriukaitis, po pernai gruodžio viduryje vykusios trijų dienų Europos Parlamento konferencijos. Dialogas šią savaitę pratęstas ir Lietuvos arenoje.
 
Kaip aiškino europarlamentaras, kadangi Lietuva ruošiasi 2027-ųjų Europos Sąjungos pirmininkavimui, su tuo susijusias užduotis aptarė ir su ministre M.Jakubauskiene. Juolab kad gruodžio viduryje vykusiame Europos Parlamento trijų dienų susirinksime Briuselyje ji taip pat tarė svarų žodį.
 
„Konferencija vyko ištisus metus, į kurią buvau įtraukęs ir Lietuvą: mūsų Sveikatos apsaugos ministeriją, Mokslų tarybą. Organizavome ne vieną pasitarimą, – darbo užkulisius praskleidė V.P.Andriukaitis.
 
Siekiama, kad priėmus konferencijoje pasirašytą deklaraciją, trys ES pirmininkaujančios šalys – Lietuva, Airija ir Graikija – įsitrauktų į būtiną Europos Sąjungos ekosistemos ir infrastruktūros sukūrimą, kas leistų suformuoti kur kas efektyvesnius klinikinius tyrimus, kur kas daugiau pritraukiant inovacijų, investicijų ir mokslinį potencialą į tokias sritis kaip vėžys, personalizuotas gydymas, retos ligos, vadinamieji „našlaitėliniai“ vaistai, gydymo technologijos.
 
Šioms problemoms spręsti trijų dienų konferencijoje pranešimus skaitė žymiausi sričių specialistai ir, kaip jau minėta, pasirašyta deklaracija. Kaip teigė V.P.Andriukaitis, ištisus metus vykusiose diskusijose ir sprendžiant problemas dalyvavo ir M.Jakubauskienė.
 
V.P.Andriukaitis įsitikinęs, be bendrųjų europinių pastangų padaryti proveržį bus neįmanoma, todėl trys pirmininkaujančios šalys gali aukštai pakelti kartelę, kad minėtos temos būtų ant Europos Komisijos, Europos Tarybos, Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų darbo stalų.
 
Sprendimo pamatai – iš Lietuvos
 
Šią savaitę apie tai kalbėta ir Lietuvoje.
 
„Kartu su Europos Parlamento Sveikatos komiteto nariais ir keturiomis politinėmis grupėmis: socialdemokratais, Lietuvos krikščionių demokratais, Žaliųjų sąjunga ir liberalais surengėme atskirą konferenciją apie būtinybę steigti Europos Sąjungoje ekosistemą, leidžiančią daug efektyviau plėtoti gydymą sergantiesiems retomis, taip pat genetinėmis ligomis, tam tikrais vėžio atvejais, kadangi tai reikalauja milžiniškų mokslinių, klinikinių tyrimų, specialistų, specializuotų centrų ir didelio būrio parengtų kadrų. Viena pati šalis negalėtų ir nesugebėtų efektyviai įveikti šios užduoties. O dvidešimt septynios Europos Sąjungos šalys yra smarkiai susiskaldžiusios su savo sveikatos apsaugos sistemomis, klinikinių tyrimų organizavimu, todėl klinikinių tyrimų skaičius Europos Sąjungoje dramatiškai mažėja. Jų apimtis prieš porą metų krito nuo šešiasdešimt iki keturiasdešimt tūkstančių.
 
Kaip analizuoja europarlamentaras, dėl šios priežasties į kitas šalis išsikelia ir vaistų gamintojai. Mat Kinijoje, JAV, Indijoje yra žymiai didesni duomenų skaičiai, daugiau pacientų, paprastesnė klinikinių tyrimų valdymo sistema, tad ten plėsti veiklą gerokai didesnės perspektyvos.
 
„Europos Sąjungos valstybės turi daug problemų, – konstatavo pašnekovas. – Remiantis Europos Komisijos parengtais raportais, akivaizdu, kad reikalinga kurti europinę ekosistemą transnacionaliniams klinikiniams tyrimams ir taip atverti kelius šiuolaikiniam gydymui, vaistams, medicinos diagnostikos prietaisams ir jokiu būdu neatsilikti nuo kitų stambiųjų žaidėjų, nes kitaip Europa praras šitoje srityje ir inovacijas, ir konkurencingumą“, – apie ką diskutavo šią savaitę susitikime su sveikatos apsaugos ministre ir politinėmis partijomis pasakojo V.P.Andriukaitis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!