Mažėja biudžetai
 
Visuomenės sveikatos biurų finansavimas Lietuvoje mažėja jau ne pirmus metus. Mažėjant gyventojų skaičiui savivaldybėse, automatiškai mažėja ir biurams skiriamos lėšos. Tad biudžetas traukiasi net ir tada, kai problemų, kurias reikia spręsti, nemažėja.
 

Per pastaruosius dvejus metus Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro finansavimas sumažėjo 12 tūkst. eurų – kasmet po 6 tūkst. eurų. Šios lėšos anksčiau buvo skirtos specialistų darbui, prevencinėms veikloms ir paslaugų prieinamumui gyventojams.
„Tai nėra didelės sumos popieriuje, tačiau realybėje jos labai juntamos. Funkcijų yra daug, jų nemažėja, o kai kuriais atvejais net daugėja“, – sako Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė.

 
Naujos funkcijos
 
Šiais metais Kėdainiuose buvo priimta nauja specialistė – savižudybių prevencijos koordinatorė. Pasak D.Avižiuvienės, tai buvo būtinas ir ilgai lauktas sprendimas, atsižvelgiant į augantį psichikos sveikatos problemų mastą.
 
Tačiau kartu tai tapo ir dideliu iššūkiu. Koordinatorei pavesta daugybė naujų funkcijų, apimančių savižudybių prevenciją, intervenciją ir postvenciją. Anot pašnekovės, tai ne pavienės veiklos, o kompleksinis darbas su bendruomenėmis, švietimo įstaigomis, socialinėmis ir sveikatos paslaugomis.
 
„Specialistų nėra daug, o juos reikia ne tik rasti, bet ir išlaikyti: mokėti tinkamus atlyginimus, planuoti darbo krūvį, dengti komunalinių paslaugų ir kitas išlaidas“, – pabrėžia D.Avižiuvienė.
 
Specialistai išeina patys
 
Paklausta, ar mažėjantis finansavimas gali lemti darbuotojų atleidimus, pašnekovė teigia, kad to daryti kol kas neplanuojama. „Mes ypač vertiname savo darbuotojus ir džiaugiamės, kad jie dirba“, – sako ji.
 
Tačiau problema slypi kitur. Dėl keičiamų kvalifikacinių reikalavimų mokyklose dirbantiems specialistams dalis darbuotojų artimiausiais metais gali pasitraukti iš darbo rinkos. Juos pakeisti bus itin sudėtinga – tiesiog nėra kam ateiti į jų vietą.
 
„Nuo to pirmiausia nukentės paslaugų prieinamumas. Žmonių atleisti nereikia – jie išeina patys, pasirinkdami geriau apmokamus darbus kitose srityse“, – realią situaciją apibūdina pašnekovė.
 
Anot biuro vadovės, visuomenės sveikatos biuruose dirbančių specialistų atlyginimai gerokai atsilieka nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atlyginimų ir augimo tendencijų.
 
„Šis netolygumas egzistavo visada. Visuomenės sveikatos sektoriuje finansavimas paskutinį kartą buvo didintas dar 2018 metais“, – pabrėžia pašnekovė.
 
Tai, anot jos, lemia ne tik specialistų trūkumą, bet ir jausmą, kad visuomenės sveikatos darbas yra nuvertinamas, nepaisant jo ilgalaikės naudos visai valstybei.
 
Mažėja prieinamumas
 
Nors finansavimas mažėja, VSB privalo vykdyti visas valstybės deleguotas funkcijas. „Visos programos bus įgyvendinamos, nes tai yra mūsų įsipareigojimas. Tačiau akivaizdu, kad jos bus vykdomos mažesniu intensyvumu“, – pripažįsta D.Avižiuvienė.
 
Tai reiškia, kad dalis veiklų pasieks mažiau žmonių, kai kurios iniciatyvos bus trumpesnės ar retesnės. Biurai vis dažniau priversti skaičiuoti, kiek paslaugų galima nupirkti ir kaip optimaliai paskirstyti turimas lėšas.
 
Tokie sprendimai turi tiesioginę įtaką bendruomenėms – ypač regionuose, kur VSB dažnai yra vienintelė prevencinių paslaugų grandis.
 

Problemą pripažįsta ir Kaišiadorių rajono visuomenės sveikatos biuro vadovė Vidita Jonaitė: „Situacija beveik identiška daugelyje savivaldybių: mažas finansavimas kartu su plečiamomis funkcijomis sukuria nuolatinį spaudimą specialistams ir kelia grėsmę paslaugų prieinamumui“, – teigia ji.

 
Skiriama dešimt eurų
 
Pasak Kėdainių VSB vadovės, visuomenės sveikatos priežiūros finansavimas per visuomenės sveikatos biurus Lietuvoje išlieka itin mažas. Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad vienam gyventojui per metus visoms visuomenės sveikatos temoms ir priemonėms tenka vos daugiau nei dešimt eurų.
 
Ši suma skirta visoms sritims – nuo fizinio aktyvumo ir mitybos skatinimo iki psichikos sveikatos, savižudybių, priklausomybių ir lėtinių ligų prevencijos. Tai – itin ribotos galimybės, vertinant augančius visuomenės poreikius.
 
„Tai labai maži pinigai. Jei norime, kad prevencija būtų rezultatyvi, o ne tik deklaruojamas prioritetas, turi būti skiriamas kur kas didesnis finansavimas“, – pabrėžia D.Avižiuvienė. Didesnis finansavimas leistų ne tik užtikrinti specialistų atlyginimus, bet ir plėsti veiklas bei pasiekti daugiau gyventojų.

---

 
Nacionalinė perspektyva

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas, 2008-2024 – Panevėžio raj. sav. visuomenės sveikatos biuro direktorius Andrius Busila teigia, kad bendras finansavimas formaliai nėra sumažėjęs – jis netgi nežymiai padidintas. Tačiau lėšos paskirstomos netolygiai, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, socialinę padėtį, mokinių skaičių ir kitus veiksnius.

Jis primena, kad visuomenės sveikatos biurai Lietuvoje pradėjo veikti 2017 metais, remiantis dar 2008-aisiais kilusia idėja, įkvėpta Nyderlandų praktikos. Ten šie biurai yra nacionalinės sveikatos sistemos dalis, nuosekliai finansuojama valstybės.
„Prevencija – ilgalaikis procesas. Ilgalaikėje perspektyvoje reikia kasmet nuosekliai didinti finansavimą bent keliais procentais, kad būtų kompensuota infliacija ir užtikrintas veiklų tęstinumas“, – pabrėžia A.Busila.

Biurų sėkmė, anot jo, priklauso nuo valstybės sprendimų. „Tai ne tik biurai – tai investicija į kiekvieno žmogaus sveikatą. Jei finansavimas mažės, ilgainiui tai pakenks visiems“, – apibendrina politikas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!