„Sanatorijos ir kurortai – neatsiejami. Kasmet čia suskaičiuojama apie tris milijonus svečių nakvynių sveikatai pastiprinti. Vis dėlto teigiama, jog galime daugiau. Kurortų galimybės ir resursai neišnaudoti, todėl reikalinga diskutuoti, kaip jie galėtų labiau prisidėti prie visuomenės sveikatos stiprinimo, sunkių pacientų reabilitavimo, prevencijos, turizmo eksporto“, – atidarydamas kongresą užduotis diktavo Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda.

 
Sveikatinimo turizmo bendruomenės renginys, skirtas ne tik aptarti viešosios politikos, sveikatinimo ir kurortų plėtros sąsajas bei perspektyvas, jis tapo ir puikia proga profesijos asams pasidalyti patirtimi, užmegzti naujus ryšius su sveikatinimo, turizmo ir savivaldos atstovais.
 
Kaip pažymėjo tyrimą „Lietuvos sveikatinimo turizmas: potencialo įvertinimas ir sektoriaus stiprinimo būdų paieška“ atlikusios „Kurk Lietuvai“ atstovas Rytis Stankevičius, šalies sveikatos turizmas ekonomiškai yra ypač potencialus, į šalies biudžetą atnešantis daug pajamų. Deja, trūksta strateginio valstybės fokuso.
 
„Reikalinga skirti lėšų infrastruktūrai sukurti ir rinkodarai“, – Sveikatos apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms žinutę siuntė jis. Anot R.Stankevičiaus, ministerijos privalo šiuo klausimu veikti sinergiškai.
 
Lietuva turi išskirtinį potencialą
 
„Sveikata prasideda ne ligoninėje – ji prasideda prevencijoje, gyvenimo būde ir aplinkoje, kurioje galime atsigauti. Džiaugiuosi galėdama šioje temoje aktyviai dalyvauti ir atstovauti žmonių lūkesčiui matyti valstybės prioritetuose ne tik gydymą, bet ir ligų prevenciją bei sveikatinimą“, – apie kurortų svarbą kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.
 
Ji įsitikinusi – investicijos į sveikatos prevenciją ir kurortinį gydymą Lietuvai turėtų tapti strategine kryptimi. Mat kurortai – ne tik poilsis.
 
„Tai – mokslo įrodymais grįsta terapija, ilgalaikio darbingumo palaikymas, lėtinių ligų rizikų mažinimas, galimybė mažinti PSDF išlaidas stiprinant profilaktiką“, – akcentavo parlamentarė, keldama klausimą, ar valstybė pasiruošusi matyti kurortus ne kaip išlaidas, o kaip investiciją į sveikesnę visuomenę.
 
Be to, ji pažymėjo, Lietuva turi išskirtinį potencialą – nuo mineralinių vandenų iki pajūrio klimato. Tačiau norint tapti tikra sveikatos turizmo šalimi, anot jos, reikia aiškios nacionalinės strategijos, didesnio prevencinių programų finansavimo, kurortologijos mokslo stiprinimo, atsakingo medicininės reabilitacijos sistemos pertvarkymo.
 
Nesinaudojame prevencinėmis programomis
 
L.Šukytė-Korsakė pažymi, nors Lietuvos rekreaciniai resursai ir nėra išnaudoti, visų pirma reikalinga kelti pačių gyventojų požiūrį į sveikatingumą, skatinti aktyvų gyvenimo būdą.
 
Valdžios atstovė atskleidė ir iškalbingą žinutę – iš prevencinėms programoms skirto biudžeto Lietuva nėra išnaudojusi nė penkiasdešimties procentų lėšų.
 
„Prevencinėms programoms valstybė skiria septyniasdešimt milijonų eurų, o gyventojai tuo nesinaudoja. Kreipiasi tik tada, kada ištinka ūmus sveikatos sutrikimas“, – aiškina L.Šukytė-Korsakė, ragindama pacientus savo sveikata visų pirma rūpintis patiems: daugiau judėti, sveikai maitintis, keisti ydingą gyvenimo būdą.
 
„Reabilitacijos programos – dar ne viskas. Turime save mylėti ir rūpintis labiau, kad ten nepakliūtume. Mažai judėdami auginame svorį, dėl to kenčia sąnariai, juos skauda, reikalinga keisti sąnarius, o vėliau reabilituotis. Gyvename užburtame rate“, – sveikatos išsaugojimo taisykles primena komiteto pirmininkė.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento direk­torė Odeta Vitkūnienė kvietė diskutuoti, kur yra asmeninė žmogaus atsakomybė rūpintis savo sveikata, o kur turi įsikišti valstybė.
 
„Lietuvos ateitis pagal strateginius dokumentus – žmogui palanki, pažangi ir tvari sveikatos sistema. Žmogaus sveikata yra vertybė, todėl akcentuojama sveikata ir prevencija. Sveikatos apsaugos ministerija aktyviai bendradarbiauja su socialiniais partneriais. Valstybė įsipareigoja eiti kartu su mokslo pažanga“, – valstybės indėlį į gyventojų sveikatą įvardijo SAM atstovė.
 
Dėl reabilitologų plėšoma paklodė
 
Proga pasidalinti iškylančiais iššūkiais turėjo ir FMR paslaugas teikiantys atstovai. Be amžino reabilitacijos paslaugų sopulio – ilgų eilių, „Versmės“ sanatorijos direktorė Rasa Noreikienė atkreipė dėmesį į didžiulį gydytojų reabilitologų poreikį, taip pat menką šių specialistų paruošimą. Pailginus šių specialistų rezidentūros laiką, jų trūkumas paaštrėjo dar labiau.
 
Vadovė pasakojo sanatorijoje ką tik užtarnauto poilsio išleidusi aštuoniasdešimt penkerių metų gydytoją. Į pastarosios vietą vargais negalais pamainą surado, tiesa, neilgam. Naujai atėjusi reabilitologė – taip pat pensinio amžiaus.
 
„Džiaugiamės, kad ji dirba. Moka užsienio kalbas, yra dėmesinga, jautri. Į sanatoriją atvažiuoja nemažai vokiečių, žydų, o jaunoji gydytojų karta kalba tik angliškai. Be to, jaunimas, žinodami, kad yra paklausūs, tuo piktnaudžiauja ir gali sau leisti elgtis kaip panorėję, nepildyti ligų istorijų, būti šiurkštūs. Kai kuriuos drąsiai išmesčiau, bet negaliu, turiu nuolaidžiauti – jo didenybė FMR’as, nes nėra kuo jų pakeisti. Dėl gydytojų tiesiog plėšome paklodę“, – apie iššūkius reabilitacijos sektoriuje kalba sanatorijos vadovė.
 
„Reabilitacijoje didžiausią darbą atlieka žmonės, o ne robotai ar dirbtinis intelektas. Jų darbas kainuoja daug, tad išlaikyti fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių brangu. Nori nenori reikalinga už paslaugas kelti įkainius“, –proga nusiųsti žinutę ligonių kasoms pasinaudojo „Palangos lino“ sanatorijos vadovas Algirdas Jonaitis.
 
O.Vitkūnienė čia atkreipė dėmesį, jog Lietuvos sveikatos mokslų universitetas rengia sveikatos gyvensenos medicinos specialistus, kurių pagrindinės kryptys – mityba, fizinis aktyvumas, miegas ir psichikos sveikata.

---

 
Komentaras

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė:
 
- Lietuvos sveikatos turizmo forume profesionalų, politikų ir ekspertų tikslas buvo bendras: ieškoti būdų, kaip stiprinti prevenciją ir skatinti žmonių sveikatą Lietuvoje. Mūsų šalis turi puikius gamtinius išteklius, patyrusius specialistus ir ilgą kurortų tradiciją. Kurortai ir reabilitacijos centrai gali tapti ne alternatyva, o integruota sveikatos sistemos dalimi, padedančia užkirsti kelią ligoms ir palaikyti gerą fizinę būklę. Svarbu, kad sveikata būtų vertinama ne tik individualiai, bet ir kaip visuomenės gerovės dalis, o investicijos į ją – būtinos tiek ekonomikos augimui, tiek socialiniam stabilumui.
 
Svarbu diskutuoti apie valstybės politikos ir finansavimo galimybes, tarptautinę patirtį, inovacijas ir atsakingą papildomos medicinos integraciją. Tokie forumai tampa atspirties tašku, primenančiu, kad turime ne tik resursus, bet ir bendrą valią imtis realių pokyčių. Kiekviena tokia iniciatyva yra kryptingos veiklos pradžia – džiaugiuosi matydama, kad žingsniai, kuriuos pradedame šiandien, gali padėti kurortams tapti veikiančia prevencijos dalimi mūsų sveikatos sistemoje.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!