Keistų finansavimą
 
Anot frakcijos, eiles generuoja neefektyvus gydymo įstaigų finansavimo modelis, todėl būtina jį tobulinti. Konservatoriai siūlo susieti gydymo įstaigų finansavimą ne su paslaugų kvotomis, kaip yra dabar, o su gydymo įstaigų pasiektais rezultatais.
 
Pavyzdžiui, jei įstaiga nesuteikia paslaugos per nustatytą terminą, ji negalėtų gauti viso sutartyje su Valstybine ligonių kasa (VLK) numatyto finansavimo. Nuo sutarties būtų įšaldoma apie 3-5 proc. visų numatytų lėšų, kurios būtų gydymo įstaigai sumokamos, tik jei ši pasiektų nustatytus rodiklius. Ir atvirkščiai, toms įstaigoms, kurios viršytų nustatytus rodiklius, būtų išmokamos tokio paties dydžio skatinamosios premijos. Konservatoriai kartu siūlo diferencijuoti ir įkainius už gydymo paslaugas: jeigu gydymas pacientui suteiktas pavėluotai, tokios paslaugos galėtų būti apmokamos mažesniu tarifu. Tiesa, jeigu pacientui visgi buvo pasiūlyta alternatyva gauti paslaugą per nustatytą terminą, bet jis pats pasirinko laukti ilgiau, tai nebūtų laikoma pažeidimu.
 
Šiuo atveju frakcija iš dalies remiasi Vokietijoje galiojančiu sveikatos sistemos finansavimo modeliu, kuris paremtas konkurencija tarp draudimo fondų. Kiekvienas fondas konkuruoja dėl paslaugų prieinamumo ir kokybės – jei eilės per ilgos, pacientas gali pereiti į kitą fondą. Vokietijoje nustatyta, kad specialisto konsultacija turi būti suteikta per 4 savaites. Jei fondas to neužtikrina, pacientas gali kreiptis į kitą įstaigą, o išlaidas padengia draudimas. Tai veikia kaip spaudimas užtikrinti realų prieinamumą.
 
„Tačiau galime taikyti Vokietijos logiką – nustatyti aiškius terminus, per kiek laiko pacientas turi gauti paslaugą, ir susieti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansavimą su šių terminų laikymusi. Jei paslaugos nesuteikiamos laiku, pacientas turi gauti teisę kreiptis į kitą įstaigą, o finansavimas keliauja paskui jį. Įstaigos, kurios nesuteikia paslaugų laiku, netenka dalies lėšų, o užtikrinančios gerą prieinamumą gauna papildomus bonusus“, – nurodoma konservatorių frakcijos parengtose gairėse.
 
Užburtas siuntimų ratas
 
Anot frakcijos narės Gintarės Skaistės, dabartinis atsiskaitymo su gydymo įstaigomis modelis yra pasenęs ir skatina piktnaudžiavimą. Pavyzdžiui, apmokant tik pirmą ir ketvirtą gydytojo specialisto konsultacijas, tačiau nedengiant antros ir trečios, skatinamas dažnesnis siuntimų rašymas. Šiame procese, generuojant didesnį siuntimų skaičių, šeimos gydytojai bendradarbiauja su gydytojais specialistais. Jie dažniausiai dirba vienoje gydymo įstaigoje ir siuntimus vieną po kito kepa su pačių įstaigos vadovų skatinimu. Perteklinis siuntinėjimas automatiškai generuoja ir didesnes pacientų eiles.
 
„Finansavimo keitimo klausimas yra kompleksinis, bet kiek teko diskutuoti su gydytojų bendruomene, visi pritaria, kad toks pokytis reikalingas. Jų nuomone, per tiek metų įstaigos prisitaikė prie dabar esančio modelio, bet ši tvarka nebūtinai patogi žmogui. Žmonės nenori daugiau vizitų, jie nori gauti gydymą tokį, koks yra reikalingas. Mes turime duomenų, kurie leidžia priimti tokius sprendimus: turime išankstinę pacientų registravimo sistemą, matome pacientų eiles, paslaugų prieinamumo rezultatus, iš kitų duomenų matome ir sveikatos pokyčio rezultatą. Man atrodo, kad technologiškai atėjo laikas pereiti prie kitokio finansavimo modelio, kuris būtų labiau nukreiptas į rezultatą“, – tikino G.Skaistė.
 
Greta keičiamo finansavimo modelio konservatorių frakcija mano, kad vertėtų įdiegti elektroninius siuntimų protokolus, kurie užtikrintų, kad siunčiant pacientą pas specialistą būtų atlikti visi būtini tyrimai. Tai sumažintų pakartotinius vizitus dėl atmestino siuntimo ir iš karto leistų pacientui gauti reikiamą pagalbą. Plečiamas slaugytojų kompetencijas frakcija vertina palankiai, tačiau nurodo, kad ne visos gydymo įstaigose tai veikia praktiškai: dar ne visur slaugytojai gali pratęsti gydymą, išrašyti siuntimus ar receptus daliai vaistų. Frakcijos nuomone, tam būtina diegti nacionalinius protokolus, integruotus į e.sveikatos sistemą, kurie užtikrintų vienodą taikymą visoje šalyje ir automatišką rezultatų stebėseną, kad įstaigoms nereikėtų pildyti naujų ataskaitų.
 
Taip pat, frakcijos nuomone, vertėtų šalyje įdiegti mobilių komandų modelį: jei sveikatos centrai negali užtikrinti bazinio paketo, VLK turėtų galimybę pirkti paslaugas iš mobilių komandų, kurios periodiškai lankytųsi regionuose.
 
SAM planuoja daugiau pokyčių
 
Sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis konservatorių frakcijos parengtas gaires vertino teigiamai, nors paties dokumento dar neskaitė. Anot viceministro, dalis frakcijos pasiūlymų „atrodo normalūs“, dalis jų jau veikia. Pavyzdžiui, siūlymas keisti finansavimo modelį skatinant gerai dirbančias gydymo įstaigas veikia ta prasme, kad skatinamosios premijos skiriamos daliai medikų už jų darbo rodiklius. Tiesa, siūlymas finansiškai bausti gydymo įstaigas, nepasiekiančias nustatytų rezultatų, būtų svarstytinas. Be to, anot viceministro, mobilios odontologų komandos jau važinėja pas atokiau gyvenančius pacientus, o siekis stiprinti priminę – šeimos gydytojų – grandį sutampa su SAM užsibrėžta veiklos kryptimi ir planuojamais pokyčiais.
 
„Šeimos gydytojų komandoje turime šeimos gydytojus, slaugytojus, atvejo vadybininkus, kineziterapeutus ir kitus. Dalis šitų narių gali atlikti daugiau funkcijų nei įprastos. Slaugytojams leisime išrašyti daugiau medikamentų lėtinėms ligoms gydyti, svarstoma, kad jie gali išrašyti nedarbingumus savo kompetencijos ribose, išduoti siuntimus. Iš principo planuojame plėsti slaugytojų veikimo lauką.
 
Kineziterapeutams mes norime leisti skirti medicininės reabilitacijos paslaugas. Anksčiau tai galėdavo daryti tik šeimos gydytojas. Reabilitacija yra viena probleminių sričių ta prasme, kad yra didelis jos poreikis ir užsikemša sistema, nesugeba susitvarkyti. Tai čia vienas pavyzdžių, kaip sustiprinti šią grandį“, – vardijo S.Krunkaitis. 
 
Taip pat, anot viceministro, planuojama skatinti šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų bendradarbiavimą per nuotolines konsultacijas. Tokiu atveju daliai pacientų nebereikėtų vykti papildomai pas gydytoją specialistą, gydymas jam galėtų būti paskiriamas šeimos gydytojo kabinete. 
 
S.Krunkaitis tikino, kad ministerija rengia ir daugiau pakeitimų, kurie padėtų suvaldyti pacientų eiles pas medikus, tačiau jis pabrėžė, kad kaip ši problema neatsirado per dieną ar per metus, taip ir jos sprendimas užtruks.
 
„Tai yra dešimtmečių bėda. Higienos instituto duomenimis, nuo 2001 metų apsilankymų skaičius pirminio lygio įstaigose – pas šeimos gydytojus – išaugo 52 proc. Tai yra didžiulis pokytis. Antrinio ir tretinio lygių įstaigose – pas gydytojus specialistus – 39 proc. Turint omenyje, kad gyventojų valstybėje per tą patį laikotarpį sumažėjo 17 proc., tai yra milžiniškas pokytis ir tai rodo, kad didėja paslaugų poreikis. Yra ir kita dalis – pacientai, kurie yra vyresni nei 65 metų. Vyresnių asmenų apsilankymai nuo tų pačių 2001 m. padidėjo 234 proc. Mes turime išaugusį poreikį savaime, turime demografijos pokyčius – senstančią visuomenę. Iš vienos pusės – džiaugsmas, kad žmonės ilgiau gyvena, kad mes galime išlaikyti pacientų sveikatą, bet sistemai čia yra didelis iššūkis. O greitų sprendimų tiesiog nėra“, – komentavo S.Krunkaitis.

---

 
Komentaras
 
Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius, Gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Darius Steponkus:
 
- Manyčiau, kad vieno net ir labai gero elemento įvedimas iš esmės neišspręstų eilių pas gydytojus klausimo, reikalingas kompleksinis sprendimas. Eilės yra mūsų sveikatos sistemos ir mūsų visuomenės sveikatos tam tikras rodiklis. Iš vienos pusės tai, kad visuomenė serga, turėtų būti bendras visų susirūpinimas, ne tik medikų. Kitas dalykas – eilės pas medikus didėja ir gerai dirbančioje įstaigoje, pas gerus specialistus eilės didesnės ir tai natūralus reiškinys, nes žmonės nori pakliūti ten, kur geriausia. Jeigu įsigaliotų nuobaudų tam tikra sistema (už nepasiektus rezultatus, kaip gairėse nurodo konservatorių frakcija – aut. past.), tai gali taip nutikti, kad nukentės tie, pas kuriuos pacientai nori pakliūti labiausiai.
 
Dabar galiojanti gydymo įstaigų finansavimo sistema nėra bloga, esmė ta, kad joje trūksta pinigų. Jeigu ji būtų keletą kartų arba, kaip yra Vakarų pasaulio valstybėse, kur mokama už sveikatos apsaugą, net dešimtis kartų didesnė, tai tikrai visi būtų laimingi ir patenkinti, nes pinigų užtektų viskam.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!