Ministrė tiesė kelius lazerių rinkoje
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kartu su lazerių verslo atstovais lankėsi Pietų Korėjoje, kur susitiko su šios šalies potencialiais investuotojais. Kartu su ministre vyko Fizinių ir technologijos mokslų centro ir Lietuvos lazerių asociacijos vadovai bei aštuonių Lietuvos lazerių sektoriaus įmonių atstovai.  
 
Vizito metu ministrė kartu su Lietuvos verslo delegacija susitiko su „Samsung Display“ vykdomuoju viceprezidentu Cheol Lae Rohu ir pristatė Lietuvos lazerių ekosistemą bei šalies investicinę aplinką. A.Armonaitė taip pat pristatė Lietuvos įmones ir investavimo į lazerines sistemas galimybes. Viena jų – lazerių grandai EKSPLA.
 
Onkologijoje daug žadanti naujovė
EKSPLA rinkodaros vadovas L.Ūkanis pasakoja, kad lazeriai, kuriuos gamina jų įmonė, naudojami fotoakustikos tyrimams. Fotoakustika – naujas ir perspektyvus vėžio tyrimams naudojamas metodas. Palyginti su kitais tyrimais, jis turi aibę privalumų – yra mažiau skausmingas, tikslesnis.
 
„Medicininių tyrimų su lazeriais neatliekame, bet gaminame lazerius, kurie sėkmingai naudojami pasaulinėje rinkoje. Esame vienas žinomiausių ir didžiausių lazerių, kurie naudojami fotoakustikoje, gamintojų“, – sakė L.Ūkanis.
 
Tiesa, išradimas kol kas dar nepasiekė gydymo įstaigų ir jų pacientų. Mat metodas kol kas tik klinikinių tyrimų stadijose. Kol išradimas išvysta dienos šviesą ir yra pritaikomas darbui su pacientais, pasak EKSPLA atstovo, nuteka ne vieni vandenys: metodas turi būti aprobuotas, patvirtintas ir perėjęs aibę tyrimų stadijų.
 
„Fotoakustikos vėžio tyrimams taikomas metodas – klinikinių tyrimų stadijoje, tačiau pradiniai duomenys, kuriuos gauna mokslininkai, – daug žadantys“, – tvirtina L.Ūkanis. Kiek laiko užtrunka atradimus „įdarbinti“ žmogui priklauso ir nuo to, ar tai naujas revoliucinis išradimas ar jau esamo patobulinimas.
 
Lietuvoje fotoakustikos tyrimams plėtoti rinka yra per maža. O plėtoti atskirą medicinos sritį, anot EKSPLA atstovo, reikia ypač daug lėšų ir didelės infrastruktūros. Todėl mūsų šalies pramonininkai – ypač geidžiami pasaulinėje arenoje.
 
„Lietuva per silpna tai atlikti viena, todėl rinka tampa visas pasaulis. Mums neužtenka mokslininkų, finansavimo, infrastruktūros. Tokie dalykai atliekami tarptautinių projektų mastu“, – sako L.Ūkanis.
 
Sektorius auga ir plečiasi

Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas G.Račiukaitis teigia, kad Lietuvos lazerių pramonės apyvarta per praėjusius metus siekė 210 mln. eurų ir paaugo net 21 proc. Anot jo, šalies lazerių sektorius sugeba augti ir plėstis netgi techninės recesijos sąlygomis. „Mūsų augimo vidurkis per 10 metų buvo 16,2 proc. Augame 10 kartų greičiau, nei Europos pramonės vidurkis. Turime 60 įmonių, 1,6 tūkst. darbuotojų jose; 10 proc. iš jų yra mokslo daktarai. Vadinasi, įmonės draugauja su universitetais, su centrais, kurie ruošia specialistus ir kuria naujus produktus“, – antradienį naujo gamybos ir biuro komplekso „Altechna“ atidaryme Vilniuje teigė G.Račiukaitis. „Visi sektoriai kalba apie kokius nors nuosmukius, mes gi tuo metu plečiamės“, – pridūrė jis.

 
Lazerių asociacijos prezidentas priminė, kad lietuviškos lazerių technologijos pripažįstamos ir konkuruoja pasauliniu lygmeniu, o artimoje ateityje numatytas šio sektoriaus specialistų bendradarbiavimas tiek su Taivane veikiančiomis mokslo institucijomis, tiek su Pietų Korėjos elektronikos gamintojais.

---

 
Tai įdomu
Lazeriai industrijoje pritaikomi plačiai. „Light Conversion“ lazerių grandas trumpų impulsų lazerius naudoja išmaniojoje gamyboje, kur reikia precizinio apdirbimo: pjaustomi itin maži objektai, medžiagos yra trapios arba jautrios lokaliam temperatūrų pokyčiui ar reikia maksimalaus tikslumo. Tai taikoma ne tik medicinos pramonėje (medicininių stentų, kateterių gamyboje, lazerinės regos korekcijoms ar kataraktos operacijoms), bet ir automobilių purkštukų gamyboje, OLED ekranų struktūroms pjaustyti ar taisyti, gaminant televizorius, išmaniuosius ekranus.

---

 
Komentaras
Nacionalinio vėžio instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas gydytojas krūtinės chirurgas prof. dr. (HP) Saulius Cicėnas:

- Į Lietuvą naujovės ateina ne visos ir negreitai. Tai susiję su didelėmis išlaidomis. Jei aparatas įsigyjamas, turi būti apkrautas darbu. Lietuvos rinka per maža – nėra tiek pacientų, nes ne visiems toks gydymo būdas yra tinkamas. Jei aparatas įsigyjamas, o naudojamas tik retsykiais – prastas jo rentabilumas. Neatsiperka išlaidos, kurias patiria valstybė, įsigijusi brangų aparatą.
 
Vis dėlto turime lazerinę įrangą įsigytą iš Europos Sąjungos lėšų. Naudojame ją piktybiniams navikams gydyti, tačiau ne taip plačiai. Lazeriai naudojami ne tik onkologijoje, bet ir kitoms ligoms gydyti, tarkime, dermatologijoje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!