- Rugsėjį į frakciją kvietėtės sveikatos apsaugos ministrę Mariją Jakubauskienę ir turėjote galimybę jai tiesiogiai užduoti rūpimus klausimus. Ar ministrės atsakymai jus tenkino?
 
- Ne paslaptis, kad oponuojame sveikatos apsaugos ministrės politikai. Ne jai, kaip asmenybei, o ministerijos sprendimams, konkrečiai – sveikatos apsaugos reformai, sprendimams dėl priemokų naikinimo. Ne kartą esame kvietę ją į frakciją, diskutavę ir apie šios konkrečios reformos vykdymą, apie poveikio vertinimą. Kiekvienas toks susitikimas turėtų atsakyti į kylančius klausimus, bet klausimų palieka dar daugiau.
Tarkime, paskutinio susitikimo metu, o nuo jo praėjo beveik trys savaitės (pokalbis vyksta biudžeto projekto pateikimo išvakarėse – aut. past.), paprašėme poveikio vertinimo, kurį atliko SAM ir kuriuo būtų pagrįsta reforma.
 
- Ministerija viešai tvirtina, kad jie poveikio vertinimą atliko.
 
- Jie teigia, kad tokį turintys. Tai ir buvo vienas pagrindinių klausimų, kurį aptarinėjome: kuo vadovaudamasi ministrė teigia, jog, priėmus šiuos pakeitimus, trumpės eilės pas gydytojus; arba kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybė gerės; arba, kad medikai neemigruos.
Daug yra teiginių, dėl kurių ginčytis gali ilgai, bet reikia turėti tam tikras prognozes, skaičius. SAM teigia, kad vidinius vertinimus buvo atlikę, bet iki šiol – šiandien sueina 20 darbo dienų terminas – nesame jų gavę. Kelis kartus frakcijos atstovai skambino į ministeriją, klausė, kada juos gausime ir vis sulaukdavo atsakymo, kad dar vyksta vizualus apipavidalinimas. (Šypsosi.)
Tai verčia manyti, kad tie dokumentai yra, švelniai tariant, silpnoki... Tikiu, kad ministrė nemelavo ir jie tikrai yra, bet jei šie būtų buvę įtaigūs, matyt, juos būtume gavę pačią pirmąją dieną.
Paskutinio susitikimo su sveikatos apsaugos ministre metu buvo karšta diskusija, sakyčiau, net ideologinė. Ministrė teigė, kad per pastaruosius du dešimtmečius buvo tik griaunama sveikatos apsaugos sritis, kad socialdemokratų ministrai mėgino ją taisyti, bet nesėkmingai, ir štai dabar esą yra paskutinis mūšis, kada galima būtų ją pataisyti.
Su tokiu vertinimu nesutinku, nesutinka ir mūsų frakcija. Privataus sektoriaus išstūmimas ir demonizavimas taip pat ir sveikatos apsaugos srityje, manau, yra perdėtas, nes privatus sektorius pacientui suteikia galimybę rinktis, šiek tiek greičiau gauti paslaugą.
Man atrodo, kad dabartiniai sprendimai patys pavojingiausi, nes jie nepalies, kaip bandoma sakyti, turtingiausio sluoksnio. Jie yra nutaikyti į vidurinį visuomenės sluoksnį, kuris šiandien turi galimybę šiek tiek primokėti už paslaugas, bet, priėmus tokius pakeitimus, eis į bendrąją eilę. Bendroji eilė tik ilgės, o 3-5 procentai gyventojų, kurie dabar gali sau leisti mokėti visą kainą nuo pirmojo cento, jie, be jokios abejonės, tokią galimybę ir toliau turės. Su sveikatos apsaugos ministre kalbėjome, kad yra šiokio tokio dviveidiškumo, tvirtinant, jog nebus galimybių primokėti už paslaugas. Didžiosiose ligoninėse VIP paslaugos išlieka ir jos niekur nedings.
 
- Prezidentūra ministerijos projektą dėl priemokų naikinimo, regis, palaiko.
 
- Ką iš prezidento girdėjau prasidedant rudens sesijai, kad, viena vertus, yra šioks toks sveikatos reformos palaikymas, kita vertus, taip pat buvo išreikšta abejonė dėl to, ar būtent tokia reforma pasieks tų tikslų, kurie yra deklaruojami.
Nes yra dar vienas svarbus momentas – gydytojai, kurie šiandien didesnę dalį laiko dirba privačiose klinikose. Manyti, kad tik užkirtus galimybę ten dirbti jie visi pereis į viešąjį sektorių, yra ganėtinai naivu. Šiandien konkurencija vyksta ne tik tarp didmiesčių ir mažesnių miestelių Lietuvoje, bet dėl gerų ekspertų, medikų, netgi slaugytojų konkuruojama ir ES mastu, ir su kaimyninėmis šalimis. Kiekvieną kartą, kai kokia nors tvarka yra liberalizuojama kaimyninėje šalyje, pavyzdžiui, Latvijoje, kalbant apie pagalbinio apvaisinimo paslaugas, automatiškai ir pacientai ten važiuoja, ir medikai ten dirba.
 
- O kaip vertinate Orintos Leiputės teikiamas pataisas, kuriomis siekiama valstybės lėšomis padidinti ruošiamų gydytojų skaičių, bet ši papildoma dalis būtų ruošiama dirbti tik regionuose?
 
- Skeptiškai. Dar yra grįžtantis projektas dėl gydytojų rezidentų priverstinio dirbimo. Ką irgi vertinu blogai. O.Leiputės siūlymas, matyt, irgi neišspręstų problemos. Bet vėlgi grįšiu prie to, kad neturint duomenų, sunku spręsti dėl to, ko nesi išmatavęs. Skirtingose įstaigose etatų sistema komplikuota ir neleidžia įvertinti, o kiekgi medikų turime iš tikrųjų. Nes norėdami spręsti problemą turime žinoti, ar medikų yra per mažai, ar per daug. Ar jų atlyginimai tikrai yra per maži? O gal kaip tik dideli? Nes šiandien žinome, kad medikas netgi regione gali uždirbti maždaug dvigubai trigubai daugiau už Seimo narį. O galbūt ir ne.
 
- Kalbant apie PSDF biudžetą, yra nuskambėję pasiūlymų, kad galbūt vertėtų dalį lėšų iš čia paimti sveikatos sektoriaus skylėms užlopyti. Sutiktumėte su tokiu pasiūlymu?
 
- Vertinu ne kaip atskirą pasiūlymą, bet kaip tendenciją, kuri mane neramina. Rezervai kaupiami krizinėms situacijoms. Yra priežastis, kodėl jie yra, kodėl jie auginami – valstybė turi būti pasiruošusi tam tikriems sukrėtimams, nenumatytiems įvykiams nuo pandemijų iki hibridinių pavojų.
Mes šiandien gyvename laikotarpiu, kuris verčia galvoti apie neapibrėžtą rytojų. 2026 metai, kiek galima dabar spėti, nėra kokios nors didelės krizės metai. Vadinasi, tai yra laikas, kai gali kaupti rezervą galimiems ateities pavojams.
Tad mano klausimas, kalbant tiek apie pensijas, tiek apie PSDF – kokios krizės akivaizdoje mes gyvename, kad reikėtų dabar mažinti mūsų pasirengimą ateities galimiems sukrėtimams? Manau, kad tai yra pakankamai trumparegiškas politinis ir ne visai sąžiningas žaidimas, kad pabūti labiau dosniais ateities sąskaita – tą būtina kritikuoti. Tai ne vien opozicijos darbas, bet ir pilietinė visuomenė turėtų aiškiai suvokti, kas yra daroma. Nes taip iš esmės mėginama papirkti rinkėjus, duodant tai, kas pasiskolinama iš saugesnės ateities.

---

 
Trumpas dosjė
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio partijos narė, nuo 2019 m. pirmininkė.
Nuo 2015 m. Lietuvos Respublikos Seimo ir jo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė, 2018-2020 m. frakcijos seniūnė. 2020-2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!