Tikisi pigesnių vaistų
 
Šiandien ligoninių vaistinės vaistais aprūpina tik savo įstaigos stacionarą – parduoti jų ambulatoriškai besigydantiems pacientams įstatymas neleidžia, tad gyventojai vaistus perka ligoninių patalpose veikiančiose privačiose vaistinėse. Valstybė valdo vienintelį „Universiteto vaistinės“ tinklą – keturias vaistines Vilniuje.
 
L.Kukuraitis šią tvarką žada peržiūrėti dar šią kadenciją.
„Kalbantis su ligoninėmis, tam prielaidų yra“, – žiniasklaidai sakė ministras, valstybines vaistines vadinantis viena iš galimų mažmeninės vaistų prekybos intervencijų, kuri galėtų turėti tiesioginės įtakos bent jau ligoninėse prieinamų vaistų kainoms. Vyriausybės programoje, pripažįsta jis, nuostata suformuluota atsargiai – įsipareigota „įvertinti teisines galimybes“.
 
LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ ministras paaiškino plačiau: valstybinės ligoninės, kurios jau dabar gydo ir teikia vaistus pacientams, galėtų užsakyti bazę patikrintų, žmonių vartojamų vaistų, o jų vaistinės spręstų ir teritorinę, ir laiko prieinamumo problemą.
 
„Kai kuriose savivaldybėse savaitgalį tiesiog nenusipirksi jokių vaistų“, – sakė L.Kukuraitis.
 
Ligoninės, jo žodžiais, jau turi infrastruktūrą ir personalą, tad teigiamą įtaką galėtų daryti ir kainoms: „Įvertinus teisines, ekonomines ir paciento naudas, jeigu tokios vaistinės susikurtų, manau, kad vaistų prieinamumas visokeriopai turėtų padidėti.“
 
Ligoninės laukia detalių
 
Pačios ligoninės idėją kol kas vertina santūriai.
 

„Tai tikrai nėra neįmanoma idėja, – teigia Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis. – Tačiau šiuo etapu būtina tolesnė detali diskusija su ministerija, kad iki galo suvoktume visą procesą, teisinį reguliavimą ir praktinį jo įgyvendinimą.“

 
Šiuo metu ligoninė nuomoja patalpas privačiai farmacinę veiklą vykdančiai įmonei. „Tokiu būdu jau dabar efektyviai užtikriname, kad ambulatoriniai pacientai iškart po konsultacijų galėtų vietoje įsigyti reikalingus vaistus bei medicinos priemones“, – sako prof. dr. A.Šimaitis.
 
Santaros klinikų atstovai primena, kad ligoninių vaistinės, išduodančios vaistus ambulatoriniams ar dienos stacionaro pacientams, kitose šalyse – įprasta praktika: 2023 m. EBPO duomenimis, ligoninių įsigyjami vaistai Lietuvoje sudaro vos 6 proc. visų išlaidų vaistams, kai EBPO šalių vidurkis siekia 25 proc., o Danijoje – net 50 proc. Galimybė dienos stacionaro pacientus aprūpinti kompensuojamaisiais vaistais, klinikų vertinimu, „ženkliai prisidėtų prie sklandesnio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir užtikrintų saugesnį vaistų (ypač biologinių) kelią iki paciento“.
 
Klinikos sakosi pasirengusios įsitraukti į diskusijas dėl tokio modelio, o štai į konkretesnius klausimus – kiek reikėtų papildomų patalpų, darbuotojų ar lėšų ir ar tokia vaistinė dirbtų pelningai – atsako lakoniškai: tai priklausytų nuo pasirinkto veiklos modelio ir teisės aktų reikalavimų. Tiesa, vaistininkų, anot įstaigos atstovų, Santaros klinikose šiandien pakanka.
 
Palankiausiai valstybinių vaistinių idėją vertina Kauno klinikos, kuriose veikia didžiausia ligoninės vaistinė Lietuvoje.
 

„Palaikome iniciatyvas, kuriomis siekiama sudaryti galimybes ambulatoriškai besigydantiems pacientams vaistus įsigyti ligoninių vaistinėse“, – teigia generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

 
Tam klinikos esą jau pasirengusios – turi ir patirties, ir kompetencijų, ir savo infrastruktūrą.
 
„Kauno klinikos yra ne pelno siekianti įstaiga, todėl toks modelis galėtų sudaryti prielaidas pacientams gydymui reikalingus vaistus įsigyti konkurencingesnėmis kainomis bei užtikrinti platų jų prieinamumą“, – tikina įstaigos vadovas.
 
Komitetas žada svarstyti
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Busila sako šia tema su ministru dar nekalbėjęs.
 
„Šito klausimo iš esmės dar nesu apgalvojęs. Panašūs siūlymai buvo teikiami ir anksčiau – idėja gal ir nebloga, tik reikėtų ją išdiskutuoti su pačiu ministru. Nebuvome susitikę, jo siūlymus skaičiau tik spaudoje, ir Vyriausybės programoje tas klausimas įkeltas“, – „Lietuvos sveikatai“ komentavo komiteto vadovas.
 
Idėją socialdemokratų atstovas vertina teigiamai: „Tai įneštų tam tikros konkurencijos, nes vaistų kainos stipriai kyla ir pacientams darosi sunku juos įsigyti.“
 
Paklaustas, ar komitetas šią kadenciją imsis Farmacijos įstatymo pataisų, A.Busila tokios galimybės neatmeta: „Rudens darbotvarkė dar nesudaryta, bet manau, kad būtų įmanoma.“
 
Idėja žlugo du kartus
 
Pirmą kartą valstybinių vaistinių idėja žlugo dar „valstiečių“ valdymo metais, kai ją gynė tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga: 2019 m. Vyriausybė Farmacijos įstatymo pataisoms pritarė, bet Konkurencijos taryba jose įžvelgė interesų konfliktų, skaidrumo problemų ir korupcijos rizikų, o pažadus apie pigesnius vaistus vadino iliuzija. Prieš pasisakė ir tuometis Sveikatos reikalų komitetas, kol galiausiai 2020-ųjų rugsėjį valdantiesiems Seime pritrūko balsų.
 
Idėjai nepritarė ir socialdemokratai: partijos lyderis Gintautas Paluckas „valstiečių“ siūlymą kartu su tryliktąja pensija prieš pat rinkimus vadino buku priešrinkiminiu populizmu ir ragino sprendimus grįsti skaičiavimais.
 
„Man labai apmaudu, kad politiką apleido skaičiai“, – tuomet kalbėjo politikas.
Praėjusią kadenciją pataisas teikė jau opozicija – ir Seimas jas atmetė dar kartą.
 
Skeptikų netrūksta ir dabar: Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako ministro planus vertinanti skeptiškai ir viliasi, kad jie liks neįgyvendinti.
 
Opozicija: kainos nemažės
 
Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Jurgita Sejonienė valstybinių vaistinių idėją ir šįkart pavadino populistine.
 

„Jeigu tikslas – mažinti vaistų kainas, valstybinės vaistinės jų niekaip nesumažins: kompensuojamųjų vaistų kainas tvarko ministerija – kokią kainą ji nustato, pagal tokią ir sudaromas sąrašas“, – „Lietuvos sveikatai“ aiškino parlamentarė Jurgita Sejonienė.

 
Didesnės konkurencijos privačioms vaistinėms ji taip pat nemato – valstybines vaistines, jos manymu, bus aktualu turėti tik didžiosioms universitetinėms įstaigoms.
 
Vaistinių Lietuvoje, primena J.Sejonienė, netrūksta: dar 2020 m. liberalai skaičiavo, kad 100 tūkst. gyventojų pas mus tenka 48 vaistinės, kai ES vidurkis – 25–27. Bėda kita – vaistinės išsidėsčiusios netolygiai: „Didžiuosiuose miestuose ir prie didžiųjų įstaigų vaistų prieinamumas tikrai geras. Jei valstybinės vaistinės atsidarytų ten, kur prieinamumas blogas, – mažesniuose miesteliuose, iš kurių gyventojams vaistų tenka važiuoti po keliasdešimt kilometrų, – tada sakyčiau taip. Bet ten jų steigti neapsimokės – išlaikymas bus per brangus.“
 
Užuot steigus vaistines, kainas, jos įsitikinimu, ministerija turėtų mažinti kitais būdais – pavyzdžiui, vaistus pirkti kartu su kitomis valstybėmis, nes maža Lietuvos rinka gamintojams nepatraukli, todėl ir kainos didelės.
 
„Man keista, kad ta mintis dar gyva. Ministras gal dar nelabai suprato, ką veikti ministerijoje, ir nesusigalvojo rimtesnių darbų. Kažką daryti reikia, bet čia – darymas dėl darymo“, – teigia J.Sejonienė.
 
VLK skaičiavimų neturi
 
Galimo valstybinių vaistinių poveikio kainoms Valstybinė ligonių kasa nėra skaičiavusi, tačiau „Lietuvos sveikatai" atsakė, kad naujos vaistinės kompensuojamųjų vaistų kainų ir pacientų priemokų nepakeistų – jos patvirtintos ministro įsakymais ir visoje Lietuvoje vienodos (vidutinė priemoka už receptą pernai siekė 4,81 euro). Vaistų prieinamumo problema, VLK vertinimu, labiau susijusi su vaistų trūkumu, o ligoninių vaistinės, jei imtų aptarnauti ambulatorinius pacientus, veiktų kaip visos kitos – pasirašytų tipinę sutartį su ligonių kasa.
 
Ar ligoninės, vaistus perkančios centralizuotai, juos gauna pigiau nei vaistinių tinklai, VLK nežino – tokių duomenų nėra lyginusi. SAM atstovas Julijanas Gališanskis pridūrė, kad iniciatyva šiuo metu yra tik idėjiniame etape – atitinkamos užduotys ar pavedimai VLK bei kitoms institucijoms dar nėra pateikti.

---

 
Asociacija nepritaria

Didžiuosius vaistinių tinklus vienijanti Lietuvos vaistinių asociacija valstybinėms vaistinėms niekada nepritarė: per ankstesnius svarstymus jos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė teigė, kad valdiškų vaistinių tinklui galiotų kitokie reikalavimai nei privačioms vaistinėms, jis naudotųsi valstybės infrastruktūra, o svarbiausia – „jos būtų steigiamos mokesčių mokėtojų lėšomis“, tad idėja prieštarautų Konstitucijai ir ribotų konkurenciją.
 
Šįkart K.Nemaniūtė-Gagė atkreipia dėmesį, kad ligoninėms steigti vaistines niekas nedraudžia ir dabar.
 

„Jau šiandien galiojantis teisinis reguliavimas leidžia tiek ligoninėms, tiek bet kuriam kitam subjektui steigti visuomenės vaistines. Šiuo metu ligoninių vaistinių pagrindinė paskirtis – užsakyti vaistinius preparatus iš vaistų didmeninio tiekimo įmonių ir užtikrinti vaistinių preparatų paskirstymą gydymo įstaigos pacientams“, – atsiųstame komentare rašo asociacijos vadovė  Kristina Nemaniūtė-Gagė.

 
Naujoji idėja, asociacijos vertinimu, vaistų prieinamumo regionuose problemos neišspręstų, nes ligoninės paprastai veikia ten, kur visuomenės vaistinių ir taip yra. O ir konkurencijos ji reikšmingai nepadidintų, mat Lietuvoje reguliuojamos ir kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos, ir jų antkainiai.
 
Užuot steigus naujas vaistines, asociacija siūlo spręsti kitą – farmacijos specialistų trūkumo – klausimą.
 
„Jau dabar matome, kad dėl vaistininkų stygiaus regionuose mažėja vaistinių skaičius, trumpėja jų darbo laikas, o dalis jų nebedirba vakarais ar savaitgaliais. Situaciją dar labiau apsunkins tai, kad nuo šių metų Kauno kolegija neberengia farmakotechnikų – vaistininkų padėjėjų“, – pabrėžia asociacijos vadovė.