- Sa­ky­čiau ne­tie­są teig­da­mas, kad Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė­je mo­bin­go nė­ra. Prieš ke­le­tą me­tų te­ko vie­no sky­riaus ve­dė­ją at­leis­ti iš pa­rei­gų dėl mo­bin­go, šiuo me­tu, pa­si­tel­kę me­di­ci­nos au­di­tą ir li­go­ni­nės Me­di­ci­nos eti­kos ko­mi­si­ją, svars­to­me ga­li­mo mo­bin­go at­ve­jį ki­ta­me sky­riu­je, – sa­ko di­rek­to­rius.
 
- Tad mo­bin­go te­ma jums ži­no­ma ir ne­sie­tu­mė­te jos su pas­ta­rai­siais me­tais, kai pan­de­mi­nė si­tu­a­ci­ja ir ka­ran­ti­nas, spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, tu­rė­jo nei­gia­mos įta­kos žmo­nių psi­chi­kos svei­ka­tai ir tar­pu­sa­vio san­ty­kiams?
- Tie­sio­giai mo­bin­go su pan­de­mi­ja ne­sie­čiau. Pan­de­mi­jos me­tu pa­ste­bė­jau, kad į svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gą daž­niau pa­ten­ka už­leis­ti pa­cien­tai, tu­rin­tys dau­gy­bę ša­lu­ti­nių su­sir­gi­mų, jie tam­pa ir la­biau pa­žei­džia­mi. Jų svei­ka­ta ir gy­vy­bė pa­ti­ki­ma svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tams. Kaip tik tuo me­tu pri­va­lo­me dar la­biau su­si­telk­ti, už­tik­rin­ti tei­gia­mą psi­cho­lo­gi­nę at­mo­sfe­rą ir ne­da­ry­ti klai­dų, nes me­di­kų klai­dos kai­nuo­ja bran­giai, o klai­dos naš­ta daž­niau­siai už­gu­la di­de­liu nei­gia­mu psi­cho­lo­gi­niu krū­viu. Ta­čiau tai tik­rai ne­pa­nei­gia emo­ci­nio skaus­mo ar pyk­čio, ku­rį jau­čia ar­ti­muo­sius pra­ra­dę ar ža­lą pa­ty­rę žmo­nės. Pa­ban­dy­ki­te įsi­vaiz­duo­ti, ką to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je tu­ri jaus­ti me­di­kas – ne­re­tai kal­tin­da­mas sa­ve, pa­ti­ria be­vil­tiš­ku­mo, be­jė­giš­ku­mo jaus­mą, kaip tik tuo me­tu jį rei­kia pa­lai­ky­ti.
 
- Kaip ma­no­te, kiek įta­kos ge­ram mik­ro­kli­ma­tui vie­na­me sky­riu­je ga­li tu­rė­ti įstai­gos va­do­vas?
- Nie­kam ne­ky­la abe­jo­nių, kad įstai­go­je va­do­vas at­sa­ko už vis­ką. Va­do­vui skun­džia­mas ne­tin­ka­mas dar­buo­to­jų el­ge­sys ar dar­bas, o jis pri­va­lo im­tis prie­mo­nių, kad įstai­ga veik­tų tin­ka­mai, pri­im­ti sa­va­lai­kius, ta­čiau kai ka­da ne vi­siems pa­tin­kan­čius spren­di­mus. Mo­bin­go už­kar­dy­mas va­do­vui yra vie­na su­dė­tin­giau­sių už­duo­čių. Rei­kia at­sar­gaus ir kū­ry­biš­ko vi­sa­pu­siš­ko ver­ti­ni­mo. Ki­ta pro­ble­ma – vi­du­ri­nės gran­dies va­do­vų, sky­rių ve­dė­jų, vy­res­nių­jų slau­gy­to­jų el­ge­sys. Bū­tent šie va­do­vai daž­niau­siai tie­sio­giai ben­drau­ja su dar­buo­to­jais ko­lek­ty­ve. Bū­tent šio­je gran­dy­je daž­niau­siai ir ga­li at­si­ras­ti įtam­pų ar psi­cho­lo­gi­nio spau­di­mo ap­raiš­kų. Šią pro­ble­mą tu­rė­tų pa­dė­ti spręs­ti svars­to­mos tre­jų ar pen­ke­rių me­tų ka­den­ci­jos ne tik aukš­čiau­sio ly­gio va­do­vams, bet ir de­par­ta­men­tų ar sky­rių ve­dė­jams. Ma­nau, kad sky­rių ir pa­da­li­nių ve­dė­jai ir vy­res­nio­sios slau­gy­to­jos pri­va­lo nuo­la­tos to­bu­lin­tis va­dy­bos sri­ty­je, iš­klau­sy­ti va­dy­bos kur­sus bent kar­tą per tre­jus me­tus. Ma­nau kon­kur­sai ska­tins vi­du­ri­nės gran­dies va­do­vus pa­si­temp­ti ir dė­me­sin­giau ben­drau­ti su ko­lek­ty­vu, ži­nant, kad pa­si­bai­gus ka­den­ci­jai į jo vie­tą ga­li at­ke­liau­ti ki­tas, la­biau ko­lek­ty­vo pa­si­ti­kė­ji­mo ver­tas va­do­vas. Va­do­vau­ti sky­riaus ar pa­da­li­nio dar­buo­to­jams tu­ri ne tik va­dy­bi­nių ge­bė­ji­mų tu­rin­tys, bet ir aukš­tu emo­ci­niu in­te­lek­tu pa­si­žy­min­tys me­di­kai. Ma­nau, kad dar­buo­to­jai dar­bo me­tu bet ku­riuo lai­ku tu­rė­tų pa­tek­ti pas įstai­gos va­do­vą iš­sa­ky­da­mi pro­ble­mas su­sie­tas su ga­li­mu mo­bin­gu dar­be – va­do­vo jie ne­tu­ri bi­jo­ti.
 
- Mi­nė­jo­te, kad ti­ria­te ga­li­mus mo­bin­go at­ve­jus li­go­ni­nė­je. Ko­kių dar prie­mo­nių rei­kė­tų, kad dar­buo­to­jai jaus­tų­si sau­giau ir psi­cho­lo­giš­kai kom­for­ta­bi­liau?
- Mo­bin­gas šiuo me­tu įstai­go­je yra pa­grin­di­nė ri­zi­kos val­dy­mo ir ver­ti­ni­mo sri­tis. Ma­nau, kad svar­bus šios pro­ble­mos spren­di­mo niu­an­sas yra sa­va­lai­kė psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba dar­buo­to­jams. Pa­ti me­di­ko pro­fe­si­ja yra su­si­ju­si su di­des­niu ga­li­mu nei­gia­mu emo­ci­niu, taip pat dar­bo krū­viu. Dėl di­de­lės at­sa­ko­my­bės pa­ti­ria­ma įtam­pa. To­dėl psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba tu­rė­tų bū­ti pri­ei­na­ma vi­siems ko­lek­ty­vo na­riams. Nuo bir­že­lio mūsų įstai­gos dar­buo­to­jai tokią galimybę turės - į spe­cia­lis­tą ga­lės kreip­tis bet ku­ris li­go­ni­nės ar jos pa­da­li­nių dar­buo­to­jas. Ku­ria­me sis­te­mą, kad žmo­nės jaus­tų­si sau­gūs, ga­ran­tuo­ja­mas vi­siš­kas ano­ni­miš­ku­mas. Ar­ti­miau­siu me­tu at­lik­si­me taip pat ano­ni­mi­nį dar­buo­to­jų an­ke­ta­vi­mą ga­li­mo mo­bin­go klau­si­mais, o iš­ana­li­za­vę an­ke­tų duo­me­nis, imsimės pre­ven­ci­nių veiks­mų. Tu­ri­me ži­no­ti, ko­kia pa­dė­tis mū­sų ko­lek­ty­ve. Ne­tin­ka­mas el­ge­sys tarp ko­le­gų ne­tu­ri bū­ti to­le­ruo­ja­mas. Kol bus ap­lin­ki­nių bai­mė ir „gal­vos ki­ši­mas į smė­lį“ ma­tant, kad ko­le­ga yra sa­vo­tiš­kai te­ro­ri­zuo­ja­mas, nie­kas ne­si­keis. Šiais lai­kais tik­rai ne­be­ga­li­ma bi­jo­ti. Ma­nau, kad mo­bin­gas – dar so­vie­ti­nių lai­kų pa­li­ki­mas, aki­vaiz­dus „vir­ši­nin­ka­vi­mo“ pa­vyz­dys – yra vi­sos vi­suo­me­nės pro­ble­ma, ku­ri ak­tu­a­li ne vien svei­ka­tos sek­to­riu­je. Kiek­vie­nas di­des­nis ar ma­žes­nis va­do­vas tu­rė­tų pra­dė­ti nuo sa­vęs ir pa­ban­dy­ti sa­ve įsi­vaiz­duo­ti dar­buo­to­jo vie­to­je.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!