Neberems užsisėdėjusių
Dabartinė Užimtumo įstatymo redakcija nurodo, kad ilgalaikiai bedarbiai – tai „Užimtumo tarnyboje registruoti asmenys, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių“. O jaunimo iki 25 metų atžvilgiu šis laikas trumpesnis ir siekia pusę metų. Naujoji Užimtumo sistemos tvarka turėtų jos specialistams suteikti daugiau galimybių atskirti norinčius dirbti nuo nenorinčių, o atsisakiusius siūlomo darbo – braukti iš Užimtumo tarnybos sąrašų ir nebedotuoti jų sveikatos draudimo. Taip būtų galima padaryti, kai be svarbių priežasčių dukart per pusmetį nuo pirmojo pasiūlymo asmuo atsisakytų darbo, atitinkančio jo kvalifikaciją ir įgūdžius.
 
Išskiria piktnaudžiautojus
„Konkretūs kriterijai, – teigiama Užimtumo tarnybos suteiktoje savaitraščiui informacijoje, – pagal kuriuos būtų galima aiškiai patvirtinti asmens piktnaudžiavimą išmokomis ar privalomuoju sveikatos draudimu, nėra nustatyti“. Tačiau čia pat nurodomas pagrindinis požymis, kuris leistų įtarti, jog registruotas Užimtumo tarnyboje asmuo piktnaudžiauja: tai esą vengimas naudotis darbo rinkos paslaugomis.
 
„Nenoriai priimami ar visiškai nepriimami darbo pasiūlymai, nemotyvuotas jų atsisakymas, nustatytu laiku neatvykimas į Užimtumo tarnybą pas aptarnaujantį specialistą, „nerealių“ pageidavimų darbui nurodymas ir kategoriškas atsisakymas juos keisti, vengimas dalyvauti darbo paieškos gebėjimus ar motyvaciją įsidarbinti stiprinančiose priemonėse, karjeros konsultanto ar atvejo vadybininko paslaugų vengimas ar atsisakymas“, – štai taip išvardijami tokio vengimo požymiai.
 
… ir nepasirengusius darbo rinkai
Atmetus piktnaudžiautojus išmokomis, kita didelė jų grupė – asmenys, patiriantys kompleksinių sunkumų integruojantis į darbo rinką, turintys silpnai išreikštus gebėjimus ieškotis darbo bei prastą motyvaciją dirbti. „Jų įsidarbinimo galimybės taip pat įvertinamos individualiai, bendraujant su klientu, savivalda (daugiausiai su socialiniais darbuotojais) bei, esant poreikiui, pasitelkiant trečiuosius asmenis“, – pasakoja Užimtumo tarnybos atstovai.
 
Pagrindinė informacija apie nepasirengimą darbo rinkai turėtų būti surenkama iš paties kliento registracijos Užimtumo tarnyboje tikslo ir motyvacijos.
Tokiais atvejais nepasirengusiems darbo rinkai bedarbiams turėtų būti teikiamos individualios užimtumo rėmimo priemonės – parama mokymuisi, remiamas įdarbinimas, laikinas įdarbinimas, įvairios užimtumo didinimo programos.
 
Per maža ir laiko, ir pinigų
Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai, įvertinę siūlomus pokyčius, mano, kad kryptis yra gera ir pokyčių reikia, tačiau reformos priemonėmis abejoja. Jų teigimu, laikas darbą žmogui susirasti per šešis mėnesius yra per trumpas, o Užimtumo tarnybos siūlomo darbo atlyginimo riba – per maža ir „neatliepia tikslo „išlipti“ iš pigios darbo jėgos duobės“. 
 
Šešių mėnesių terminas, per kurį bedarbiui būtų siūlomas pageidaujamas darbas, nėra teisingas ir pačių bedarbių teisių atžvilgiu: kiekvienas dirbantis žmogus moka nedarbo draudimo įmokas, kurios vėliau, jam praradus darbą, turėtų būti grąžinamos išmokomis per devynis mėnesius. T.y., klausimas, kaip naujoji užimtumo reforma pateisins bedarbių teisės į jų pačių draudimo išmokas atėmimą, vis dar lieka atviras.
 
Daugiausia nedarbo – Lazdijų rajone
Sprendžiant iš viešai prieinamų duomenų, šiuo metu sudėtingiausia situacija su įdarbinimu yra Lazdijų rajono savivaldybėje. Lapkričio 1 d. duomenimis, čia buvo registruoti 2182 bedarbiai, 66,4 proc. jų laikomi ilgalaikiais. Šis skaičius išlieka aukštas dėl nepalankios ekonominės situacijos: pramonė čia mažai išvystyta, užsienio kapitalo investicijų ar stambių įmonių nėra, vyrauja smulkus verslas ir smulkūs ūkiai.
 
Yra dar viena sąsaja: didžioji visų registruotų Lazdijų rajono bedarbių dauguma (76 proc.) gyvena kaime ir dažniausiai dirba savo mažame ūkyje kartu su šeima. Jų integraciją į darbo rinką riboja ir susisiekimo, ir mobilumo galimybės: nusigauti į darbą jiems gali kainuoti pernelyg didelę dalį numatomų pajamų, kurios savo dydžiu gali nedaug nuo tų pačių pašalpų besiskirti. Kaip susiklostys tokių ilgalaikių bedarbių likimas, kokią tai turės įtaką jų sveikatai ir gyvenimo kokybei? Į šiuos klausimus kol kas atsakymo nėra.

---

 
Komentaras
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė:

- Neabejotinai, nauja užimtumo reforma turi privalumų. Pirmiausia skiriamas dėmesys ir supratimas, kad bedarbiams reikia teikti kompleksines paslaugas, nes akivaizdu, kad yra dalis žmonių, kurie savarankiškai negeba įsidarbinti.
Bet kompleksinių įdarbinimo paslaugų tinklas pernelyg mažas – šiuo metu Lietuvoje registruota apie du šimtus tūkstančių bedarbių, visiems jiems pagelbėti kokybiškai šiuo metu tiesiog neįmanoma. Integravimo į daro rinką paslaugų sistema, tokia, kokia ji yra dabar, tokio kiekio bedarbių tiesiog „nepaveš“.
 
Labiausiai užribyje su naująja tvarka liks tas bedarbių viduriukas, kuris nėra nei šešėlyje dirbantis piktnaudžiautojas, nei nepasiruošęs darbo rinkai – jie tiesiog ilgiau neranda darbo, ir kaip tik jiems reforma smogs skaudžiausiai. Jei jie neišgalės sumokėti sveikatos draudimo, kas atsitiks su jų sveikatos priežiūra? Lietuvoje yra daugybė nediagnozuotą negalią ar lėtinių ligų turinčių žmonių. Jie gali būti nepajėgūs dirbti visą darbo dieną, priklausomi nuo vaistų, be to, toli gražu ne visuomet išgalėtų už gydymą sumokėti. Tokius visiškai priklausomus nuo sveikatos apsaugos sistemos teikiamų paslaugų žmones iš jos išmetus, jų tolesnio gyvenimo kokybei tai turės katastrofiškas pasekmes.
 
Ar neatsitiks taip, kad teks iš naujo ruošti visus užimtumo tarnybos konsultantus? Dabartiniai, SAMD duomenimis, šiuo metu aptarnauja apie 700 klientų, akivaizdu, kad individualios konsultacijos tiesiog neįmanomos. Be to, jei ir teikia žmogui darbo pasiūlymus, tai tik iš savo duomenų bazės, kurioje registruojasi nedidelė dalis darbdavių. Kita bėda – siūlomos darbo vietos dažniausiai yra beveik nereikalaujančios jokios kvalifikacijos ir be galo menkai apmokamos. O ir patys darbdaviai, tie, kurie kreipiasi į ją darbuotojų, paprastai ieško jų pagal esamą pasiūlą: menkai kvalifikuotų, menkai apmokamų bei menkai vertinamų.
Tačiau manau, jog mes, kaip valstybė, turime resursų naujam įdarbinimo paslaugų sistemos tinklui. Maža to ‑ juos skirti privalome. Socialinių ir užimtumo paslaugų teikimo darbo vietos yra žalios, visiškai atitinkančios žaliąjį kursą. Jas reikia sveikinti ir teikti, o ne bijoti kaip išlaidų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!