Kojos lūžo atliekant pratimą
 
Primename, kad 2024 metų vasarį Vokietijoje berniukui, turinčiam sunkią negalią, buvo operuoti klubo sąnariai. Liepos mėnesį šeima atvyko į Lietuvą, ketindama greičiau atkurti vaiko judrumą – iki operacijos berniukas galėjo stovėti ir vaikščioti prilaikomas. Liepos 25-ąją vaikas apsilankė Kaune veikiančiame centre „RehaTera“ tęsti kineziterapijos.
 
Kaip teismui aiškino kineziterapeutė Vaiga Kuchtė, pratimą ji atliko naudodama savo kūno jėgą – vaikas sėdėjo ant žemės, nugara atsirėmęs į specialistę, ji laikė jį apglėbusi per krūtinę. Neverbalus berniukas negalėjo pasakyti, kada jam skauda – priešinosi sukdamas liemenį į priešingą pusę. Pati kineziterapeutė pripažino, kad vaikas priešinosi ne kartą, bet pratimo nenutraukė. Pasigirdo trakštelėjimas – lūžo dešinysis šlaunikaulis. Vaiko mama teigė, kad kairė koja galėjo lūžti anksčiau to paties užsiėmimo metu, kai vaiką, avintį specialius ortopedinius batus, vertė klauptis ant kelių.
 
Anot vaiko mamos, po nelaimės berniukas du mėnesius pragulėjo ligoninėje sugipsuotomis kojomis. Per tą laiką atsirado gilios pragulos, du kartus prisidėjo plaučių uždegimas, padidėjo deguonies poreikis. Kairysis šlaunikaulis sugijo netinkamai.
 
Riziką matė, bet ignoravo
 
Mama kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Komisija pripažino, kad vaikui pakenkta, tačiau pernai kovą nusprendė, kad žalos išvengti buvo neįmanoma – berniukas esą staiga netikėtai sujudėjo, o to kineziterapijos metu nenumatysi ir nesukontroliuosi.
 
Vilniaus apygardos teismas tų pačių metų rugpjūtį nusprendė kitaip. Teisėja Rūta Burdulienė konstatavo, kad berniukas nuo pat pradžių buvo neramus, sunkiai leidosi į kontaktą, nepasitenkinimą reiškė sukiodamasis – jo elgesys buvo nuspėjamas, o ne netikėtas.
 
Teismas konstatavo, kad centras nepaisė akivaizdžios rizikos – berniuko raida nuo gimimo atsilikusi, klubo sąnariai ką tik operuoti, jis avėjo specialius ortopedinius batus, tačiau kineziterapeutės nė karto nepaprašė medicininių dokumentų, o V.Kuchtė su mama apskritai nesikalbėjo ir pratimus atliko tylėdama.
 
Centro įkūrėja ir kineziterapeutė Deimantė Stankevičienė pernai „Lietuvos sveikatai“ sakė, kad tai pirmas toks atvejis per 20 metų praktikos. „Rizika, kad taip nutiks, tokios būklės vaikui buvo, ir, deja, tai nutiko mūsų centre. Po įvykio kiek įmanoma stengėmės padėti – daug bendravome su mama, patarėme dėl vaiko padėčių, priežiūros, siūlėme pagalbą“, – teigė ji.
 
Vaikui teismas priteisė 18 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. „Teismo sprendimas atstatė pusiausvyrą. Mama pagaliau gali nurimti, nes įtampos buvo labai daug“, – tuomet sakė advokatas Arūnas Žlioba, atstovavęs vaiko šeimai.
 
Pasirašė taikos sutartį
 
Teismo priteistą kompensaciją vaikui per Valstybinę ligonių kasą sumokėjo valstybė – pagal 2020 metais įsigaliojusį pacientų žalos atlyginimo be kaltės modelį. Tačiau mamos neturtinei žalai šis modelis negalioja – jis taikomas tik pačiam pacientui, todėl atsakyti už mamos patirtą žalą teks pačiam centrui.
 
Centras ir mama teismo nelaukė – pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią UAB „RehaTera“ nukentėjusio vaiko motinai sumokės 7 tūkst. eurų.
 
„Esu ne kartą pastebėjęs, kad gydymo įstaigos nebedraudžia civilinės atsakomybės draudimu, klaidingai manydamos, kad, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, visą pacientų patirtą žalą dėl gydymo klaidų atlygins valstybė. Tačiau tais atvejais, kai gydymo klaidą patyręs pacientas išgyvena, jo artimųjų patirtą neturtinę žalą turi atlyginti ne valstybė, o pati gydymo įstaiga“, – komentuoja A.Žlioba.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!