Rekordiškai daug skundų
 
Praėjusieji metai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai buvo rekordiniai: sulaukta beveik pusės tūkstančio skundų ir daugiau nei pusantro tūkstančio konsultacijų bei užklausų. Gyventojai dažniausiai kreipėsi dėl galimos diskriminacijos lyties, negalios bei amžiaus pagrindu, o pagal sritis pirmavo darbo santykiai bei vartotojų teisių apsauga.
 
„Ne visais atvejais žmonės kreipiasi dėl tų problemų, kurios egzistuoja kasdienybėje“, – pastebėjo B.Sabatauskaitė.
 
Dalį kreipimųsi darbo santykių srityje pernai lėmė ir naujovė – pirmą kartą įsigaliojusi lyčių pusiausvyros įmonių valdybose direktyva, dėl kurios į tarnybą kreipėsi ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai, prašydami konsultacijų, kaip teisingai įgyvendinti naujas nuostatas.
 
Per dieną – keli susidūrimai
 
Kontrolierė atkreipė dėmesį, kad skundų dėl diskriminacijos negalios pagrindu nuosekliai daugėja jau kelerius metus, pernai jų sulaukta per šimtą dvidešimt. Pasak kontrolierės, tarnyba ilgus metus dėjo pastangas, kad žmonės su negalia nebijotų kreiptis, ir vis dėlto dabartiniai skaičiai neatspindi tikrosios padėties.
 

„Iš pavyzdžių ir pasakojimų žinome, kad žmogus su negalia gali per vieną dieną susidurti su diskriminacija kelis kartus – skirtingose srityse, pakartotinai“, – sakė Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

 
Pernai diskriminacija nustatyta penkiolikoje Vilniaus ir Kauno prestižinių restoranų – nei patalpos, nei tualetai nepritaikyti asmens su negalia vežimėliu judantiems žmonėms. Anot kontrolierės, trūksta aiškesnio reguliavimo, kaip ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti pritaikomi statiniai, ypač kultūros paveldo teritorijose, – kai vykdomos rekonstrukcijos, ne visada ieškoma kūrybiškesnių sprendimų.
 
Kontrolierė pasidalino ir skaudžiu atveju švietimo srityje: „Dvyliktokas su negalia buvo atleistas nuo lietuvių kalbos egzamino, tačiau dėl ministerijos tvarkos negalėjo dalyvauti stojamuosiuose į aukštąsias mokyklas – sistema numatė išimtį tik atleistiems nuo visų egzaminų iš karto. Tvarka pakeista, bet jaunuolis pernai studijuoti neįstojo.“ B.Sabatauskaitė apgailestavo, kad neigiamos pasekmės jau patirtos, nors ir pats abiturientas, ir jo mama kreipėsi tiesiai į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.
 
„Pakartotinai kreipiamasi dėl prekybos centruose rakinamų tualetų, skirtų žmonėms su negalia, kai neaišku, kur raktas ar kas atsakingas. Gali atrodyti mažas klausimas, bet tai yra orumo klausimas – reikia ieškoti darbuotojo, rodyti pažymėjimą, aiškinti savo situaciją keliems žmonėms“, – pasakojo B.Sabatauskaitė.
 
Senjorai lieka už borto
 
Tarnyba konstatavo, kad Vilniaus savivaldybės sprendimas panaikinti galimybę pirkti viešojo transporto bilietus už grynuosius pinigus diskriminuoja vyresnio amžiaus žmones. Savivaldybė, nepaisant pakartotinių kreipimųsi, atsisakė ką nors keisti. B.Sabatauskaitė priminė, kad bilietų pardavimo vietos veikia ne visose stotelėse, o žmonėms, kuriems dėl amžiaus ar apriboto judumo sunku nueiti iki kiosko, alternatyvos tiesiog nėra.
 
Grynųjų pinigų atsisakoma ne tik viešajame transporte: nuolaidos vis dažniau taikomos tik per išmaniuosius įrenginius ar elektroninę bankininkystę, o dalis vyresnio amžiaus žmonių neturi išmaniųjų įrenginių, nėra įgudę jais naudotis arba dėl susilpnėjusios regos tiesiog negali.
 
„Vyresnio amžiaus žmonės dažniau susiduria su skurdu – lengvatų sistema jiems yra gyvybiškai svarbi“, – pabrėžė kontrolierė. Tarnyba ragina įstatymais įpareigoti bent jau viešuosius paslaugų teikėjus išlaikyti galimybę aptarnauti gyventojus gyvai ir popieriniu būdu.
 
Moterų valdybose – vos trečdalis
 
Pernai pirmą kartą įsigaliojo Europos Sąjungos direktyva, reikalaujanti užtikrinti lyčių pusiausvyrą įmonių valdybose. „Iš 254 įmonių, kurioms ji taikoma, duomenis tarnybai pateikė 161. Pusiausvyrą užtikrina tik 46 procentai, o tarp didelių biržinių bendrovių – vos 35 procentai“, – pasakojo B.Sabatauskaitė. Anot jos, yra įmonių, kuriose nėra nei vieno kitos lyties žmogaus.
 
Šiemet daugiau dėmesio tarnyba žada skirti seksualiniam priekabiavimui sveikatos priežiūros įstaigose. „Būtent iš šios srities gaunama daugiausia pakartotinių kreipimųsi, tačiau oficialių skundų nedaug – darbdaviams vis dar trūksta žinių, kaip tinkamai reaguoti ir apsaugoti pasiskundusį žmogų“, – pastebėjo B.Sabatauskaitė.
 
Rekomendacijos kartojasi
 
Pristatymo pabaigoje kontrolierė pristatė rekomendacijas sprendimų priėmėjams ir pati pripažino, kad dalis jų kartojasi metai iš metų.
 
Tarnyba ir toliau ragina priimti strateginius sprendimus dėl infrastruktūros prieinamumo žmonėms su negalia, skirti daugiau dėmesio lyčių lygybei ir senjorų situacijai, ratifikuoti Stambulo konvenciją.
 
„Raginame keisti seksualinės prievartos sampratą – kad ji būtų grindžiama sutikimu. Tai jau padarė dvidešimt šalių, tarp jų ir Ukraina, – sakė B.Sabatauskaitė. – Taip pat raginame įteisinti partnerystės institutą, nes Konstitucinio Teismo nutarimas ir daugybė teismų sprendimų vis dar praktiškai neįgyvendinami.“
 
Kontrolierė pabrėžė siekianti, kad tarnyba gautų teisę atstovauti diskriminacijos aukoms teismuose – tai leistų imtis bylų, kurios atskleidžia ne pavienes, o sistemines problemas.
 
Sulaukė aštrių klausimų
 
Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos atstovas Kęstutis Makaravičius priminė, kad Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ apie senjorus beveik neužsimenama, ir konstatavo: „Visi deklaruoja, kad gerbia patirtį, bet ta patirtis niekam nereikalinga – tik lozunguose naudojama.“
 
Negalios organizacijų atstovas teiravosi, kaip priversti savivaldybes vykdyti rekomendacijas, kai jos tiesiog ignoruojamos.
 
„Susidaro tam tikra teisinio nihilizmo terpė – savivaldybės sprendimus priima labai lėtai arba tiesiog pamiršta“, – pripažino B.Sabatauskaitė ir neatmetė, kad turėtų atsirasti daugiau teisminių bylų.
 
Nevyriausybinių organizacijų atstovei pasidomėjus, kaip tarnyba vertina savo vidinius procesus, kontrolierė neslėpė: „Tema, su kuria dirbame, nelengva – dėl pasipriešinimo, su kuriuo susiduriame, ji kelia papildomą stresą. Darbuotojų krūvis didelis, kyla perdegimo rizika.“ Šiemet peržiūrimos skundų tyrimo tvarkos, rekomendacijų stebėsena ir darbo apmokėjimo sistema.

---

 
Komentaras
 
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis:
 
- Tarnybos analitinis darbas suteikia postūmį įstatymų leidėjams. Pritaikyti infrastruktūrą visoje Lietuvoje kainuotų šimtus milijonų eurų, bet reikia ne tik pritaikyti – reikia užtikrinti kokybę ir nuolatinę priežiūrą, nes susiduriame su atvejais, kai nebūtinai iš blogos valios, bet iš nežinojimo pateikiami sprendimai, kurie nėra jokie sprendimai.
 
Rengiamas įstatymo projektas turėtų suteikti tarnybai teisę kreiptis į teismą ir priversti savivaldybę veikti.
 
Tarnybos darbas labai svarbus ir šalies demografijai – kad kiekvienas tėvas ar motina galėtų dirbti, uždirbti ir derinti darbą su vaikų auginimu. Kai darbdavys pokalbio metu klausia, ar planuojate vaikų, ir tai lemia įdarbinimo rezultatą – ginčas gali atsidurti tarnyboje. Kai nuomotojas atsisako nuomoti būstą šeimai su vaikais – irgi. Jeigu susiduriate su panašiais klausimais, kreipkitės – tarnyba tikrai gali padėti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!