Mamografas – ilga kelionė per kopas
 
Daug dėmesio pacientų prevencinėms programoms skiriančioje Šiaulių centro poliklinikoje nuo metų vidurio darbo apsukas kaitina naujos kartos mamografas. Tiesa, įstaigos vadovas Mindaugas Maželis sako, kad jį įsigyti buvusi ilga kelionė per kopas. Mat pirkinys, Sveikatos centrų projekto rėmuose, neatitiko Centrinės perkančiosios organizacijos aprašo. Tad teko stipriai pasistengti įrodinėjant, kad mamografas – rentgeno diagnostikos prietaisas, kaip to reikalauja prietaiso dokumentacija. Diskusija persikėlė į ministeriją. Šįkart kliudė dokumentuose ne vietoje padėtas... kablelis. Įveikus biurokratinius viešųjų konkursų slenksčius, kompanijos „General Electric“ mamografas jau čia.
 
Tiesa, išmokti dirbti su pažangia technika specialistams nebuvo paprasta – ištisą savaitę vykstantiems kursams ir praktikai technologai buvo išsiųsti į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialą – Nacionalinį vėžio centrą.
 

Pasak gydytojos radiologės Dovilės Barakauskaitės, modernus mamografas, įstaigoje pradėjęs veikti nuo birželio, pacientes aptarnauja be pertraukų. Vienas svarbiausių privalumų, jog patikros gali būti atliekamos ir moterims su krūtų implantais. „Šiauliuose esame pirmieji, kurie atlieka tokio pobūdžio patikras, todėl moterų pas mus tikrai netrūksta“, – sako gydytoja.

 
Mamogramos vertinamos dviejų gydytojų radiologių, naudojant standartizuotą protokolą, todėl šeimos gydytojas gauna aiškų atsakymą su pateiktomis rekomendacijomis.
 
Tuo tarpu l. e. p. vyriausioji slaugos administratorė Ingrida Domanaitienė sako, kad nustačius piktybinius pakitimus pacientės nepaliekamos likimo valiai – apie radinius informuojamas šeimos gydytojas, o šis pacientą siunčia tolesnėms patikroms į taip vadinamą žaliąjį koridorių arba kitoms patikroms, echoskopijai.
 
Gydytoja radiologė Dovilė Barakauskaitė informuoja – mamografijos ištyrimui šiuo metu yra prailgintas amžius – nemokamos profilaktinės patikros yra skiriamos moterims nuo 45 iki 74 (imtinai) metų amžiaus.
 
Kaip pastebi įstaigos vadovas, tyrimas ypač populiarus – pacientėms jo tenka laukti mėnesį ir ilgiau.
 
„Norėtume patikrų daryti daugiau, tačiau tam kliudo specialistų, aprašinėjančių duomenis, trūkumas“, – apie iššūkius kalba M.Maželis. Kitas kliuvinys, neleidžiantis didinti patikros apsukų, – menkas e. sveikatos funkcionalumas.
 

„E. sveikata vis dar nėra pritaikyta keistis duomenimis su gydymo įstaigomis. Dokumentacija vis dar nėra perėjusi į skaitmenizuotą sistemą, tad gydytojams tenka ranka pasirašyti dokumentus, o pacientų mamografijų aprašus vežioti tenka mechaniškai. Taigi dokumentus, vaizdžiai pasakojant, nešame į stotelę ir tada – į autobusą... Akmens amžius“, – neslepia nuostabos Šiaulių centro poliklinikos direktorius Mindaugas Maželis.

 
Ligų prevencijos patikroms pacientus kviečia ir patys
 
Kiekvienas poliklinikos vadovas žino, kad prevencinės programos yra ypač reikalingos saugant žmonių gyvybes bei sveikatą, todėl deda visas pastangas, kad pastarosiomis pasinaudotų kuo daugiau gyventojų. Nors šiam tikslui įsitraukia ir valstybinės pajėgos, pacientus kviesdamos centralizuotai – nusiųsdamos kvietimą trumpąja žinute, Šiaulių centro poliklinikos komanda įsitikinusi – tai nėra veiksmingiausias kelias.
 
M.Maželis aiškina, kad pacientai, gaudami kvietimą trumpąja žinute, ne visada į ją sureaguoja. Mat siūlomas atvykimo laikas nėra derinamas individualiai.
 
Jis įsitikinęs – pirmiausia reikalinga atskirti asmenis, kurie dar neatliko jiems priklausančios prevencinės patikros. Tam tikslui poliklinika įsigijo specialią kompiuterinę programą. Vadovas pastebi, jog efektyviausias būdas prisikviesti pacientą į gydymo įstaigą – skambinti tiesiogiai, nes į žinutes žmonės reaguoja vangiau, perskaitę atidėlioja registracijos laiką, kol galiausiai tai pamiršta.
 
„Centralizuotas kvietimas turi blogybę, kadangi neturi lankstumo. Pavyzdžiui, kvietimai dėl gimdos kaklelio vėžio prevencijos išsiunčiami į vieną vietą dviem moterims, turint omenyje, kad viena iš jų neatvyks. Taigi, kiekvienam vizitui skyrę po 15 minučių, stebėjome, kad pacienčių – vos kelios. Reaguodami į tai, nuo gruodžio 15 dienos papildomai diegiame savo kvietimo sistemą, tam paskyrę atskirą akušerės etatą. Pacienčių prevencinėms patikroms tikimės sulaukti kviesdamiesi jas patys“, – pasakoja pašnekovas.
 
Direktoriui nerimą kelia tai, kad nuo naujų metų centralizuotą pacientų kvietimo sistemą žadama įvesti ir mamografijos patikroms. Kai pacientų eilė šioms apžiūroms didžiulė, centralizuota sistema gali paveikti neigiamai.
 
„Dirbame iki vėlyvo vakaro, tad pacientes galime registruoti lanksčiai joms patogiu metu. Pastebime, kad mūsų vykdomi pacientų kvietimai langelius užpildo šimtu procentų. O centralizuota sistema nurodo griežtą laiką, kas didžiąją dalį pacientų atbaido. Bijau, kad per centralizuotą valdymą gali nusmukti prevencinių programų procentai“, – nuogąstauja vadovas.


 
Misija – supančioti ŽPV
 
Tai, kad gydymo įstaigoje labai aktyviai atliekamos pacientų profilaktinės programos, patvirtina gydytojų ginekologų komanda. Gydytoja akušerė ginekologė Dalia Augulienė pastebi, kad, nors vis dar atsisakoma profilaktinių rekomenduojamų skiepų, vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vaikai skiepijami labai noriai.
 
„Mergaitės ir berniukai nuo vienuolikos metų skiepijami nemokamai. Paprastai tėvai jau žino apie šio skiepo svarbą, tad retam tenka paaiškinti, kam to reikia. 99 procentai gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas – ŽPV, tad skiepas – prevencinė programa nesusirgti. Tuo tarpu vyrai nuo žmogaus papilomos viruso gali sirgti gerklų, burnos, kapšelio vėžiu“, – akcentuoja D.Augulienė.
 
Įgyvendindami prevencinę programą, tyrimai nuo ŽPV yra atliekami nuo 25 iki 60 metų amžiaus moterims kas penkerius metus. Taip pat imami citologiniai tepinėliai. Šių programa vykdoma moterims nuo 25 iki 34 metų kas trejus metus.
 
„Jei randame pakitimų – toliau atliekame papildomus tyrimus – kolposkopiją, imama biopsija. Tyrimai vėliau siunčiami histologiniam ištyrimui. Nors vėžinių susirgimų randame nedaug, ikivėžinių užčiuopiame gana dažnai, ir tuo labai džiaugiamės, kadangi ikivėžinė stadija gydoma gerokai paprasčiau, mažiau sužaloja gimdos kaklelį, nėra pavojaus pastojimui ar gimdymui ateityje. Tuo tarpu gimdos kaklelio vėžys vienai iš keturių baigiasi mirtimi“, – apie grėsmes kalba gydytoja akušerė ginekologė.
 
Ji taip pat pastebi centralizuotos pacientų kvietimo sistemos netobulumą. Iš pakviestųjų prevencinėms programoms pas gydytojus apsilanko vos pusė ar mažiau.
 
„Moterys gauna žinutes atvykti nurodytu konkrečiu laiku. Tačiau, jei joms paskirtasis vizito laikas netinka – reta kuri paskambina, jį mėgindama pakeisti. Su centru reikalinga bendrauti – jei nepavyksta prisiskambinti iš pirmo karto, taip ir palieka. Mes savo ruožtu priimame visas besikreipiančias tiesiogiai. Jei dirbtume tik su centro pakviestomis pacientėmis – rezultatai būtų gerokai prastesni“, – apie iššūkius vykdant prevencines programas kalba D.Augulienė.
 
Dirba gyvensenos medicinos specialistė
 
Šeimos gydytoja, vykdanti vedėjos darbo funkcijas, Audronė Jakutienė pastebi, kad pacientai prevencines sveikatos patikros programas vykdo noriai. Nors tam talkina centralizuota sistema, kviečianti pacientus atvykti nustatytu laiku, ji taip pat pastebi, kad to nepakanka. Tai, kad pacientus profilaktikos programoms gydymo įstaigos specialistai kviečia papildomai ir patys, – labai reikšmingas žingsnis ligų pančiojimo vardan.
 
„Šiuo metu atliekamos širdies kraujagyslių, gimdos kaklelio, storosios žarnos vėžio prevencinės programos, krūtų mamograma. Labai patogu, kad čia pat pacientus galime patikroms ir registruoti. Priešingu atveju pacientai registruojasi vangiai“, – aiškina 46 metus įstaigoje dirbanti A.Jakutienė.
 
Turėdama galimybę stebėti mokslo ir gydymo įstaigos pažangą, ko Šiaulių centro poliklinikoje apstu, šeimos gydytoja sako, kad modernus direktoriaus požiūris ir imlumas naujovėms neleidžia atsilikti, o pačiai, pajuokauja, – ir pasenti.
 
Šiaulių centro poliklinikoje sutinkame ypač retą – gyvensenos medicinos specialistą. Nors iki 2030-ųjų metų yra numatoma kiekvienoje pirminės sveikatos priežiūros įstaigos šeimos komandoje turėti po šį specialistą, gydymo įstaigose šių kol kas vienetai. Viktorija Vaičaitytė-Dūdė – Šiaulių centro poliklinikos radinys – pacientus įvairiais sveikatos klausimais konsultuoja po valandą ir ilgiau.
 

„Šiauliuose esu vienintelė praktikuojanti gyvensenos medicinos specialistė. Nors mūsų kurse yra tokių specialistų baigusių ir daugiau, kol kas jie dar neišdrįso žengti į klinikines intervencijas. Darbas su žmonėmis reikalauja tam tikro nusiteikimo“, - sako gyvensenos medicinos specialistė Viktorija Vaičaitytė-Dūdė.

 
Su pacientais ji gilinasi į funkcinę mediciną: aiškinasi, kaip žmogaus mityba atsiliepia jų lėtinėms ligoms: „Gyvensenos medicina nėra vien tik prevencija, kaip visuomenės sveikata, kuri neįgalina žmogaus asmeniškai. Tuo tarpu mūsų tikslas su pacientu dirbti individualiai – analizuoti jų anamnezę, aiškintis, kokius vartoja vaistus, papildus, dėlioti jų vartojimo rutiną individualiai.“
 
„Taip pat aptariame miego režimą, kuris daro įtaką mūsų lėkštės turiniui. Siekiame klinikinio – morfologinių kraujo rodiklių pokyčio. Taip pat taikome kognityvinę elgesio terapiją. Pastebėję pastaruosius veiksnius, su pacientu išsikeliame tikslus ir judame kiekvieno individualiu tempu, kadangi ne visi pacientai yra vienodo sveikatos raštingumo lygio – ne visi supranta, kuo, tarkime, skiriasi rafinuotas aliejus nuo nerafinuoto. Taigi su vienais pradedame kalbėti apie kruopas, o su pažengusiais galime diskutuoti ir apie fizinį aktyvumą bei aiškintis, kaip skyla glikogenas raumenyse, kepenyse“, – apie darbo specifiką pasakoja gyvensenos medicinos specialistė, kiekvienam pacientui vienos konsultacijos metu galinti skirti net ir valandą laiko.
 
Specialistė taip pat konsultuoja ir vaikus, tad į susitikimus neretai yra įtraukiama visa šeima. Be to, jos kabinete apstu ir technologinių įrenginių, pavyzdžiui, pažangus kūno analizatoriaus aparatas.
 
Diegiamas naujas sveikatos centrų veiklos modelis
 
Šiaulių centro poliklinika įgyvendina poliligotų pacientų prevencinės programos patikrą ir dalyvauja projekte „Sveikatos centrų veiklos modelio diegimas Šiaulių miesto savivaldybėje“. Kaip pasakoja V.Vaičaitytė-Dūdė, pastarajame aktyviai dalyvauja ir prie atrankos ir diferenciacijos proceso prisideda šeimos gydytojai. Projektas skirtas pagerinti lėtinių ligų priežiūrą ir užtikrinti šiuolaikišką pacientų stebėseną.
 
„Per trejus metus į projektą bus įtraukti 150 pacientų, sergančių cukriniu diabetu ir širdies bei kraujagyslių ligomis. Visi atrinkti pacientai bus stebimi naudojant šiuolaikines technologijas: Holterio monitorius, išmaniąsias svarstykles, kraujospūdžio aparatus, išmaniuosius laikrodžius“, – apie vykdomą prevenciją pasakoja specialistė. Anot jos, pacientų atranką atlieka šeimos gydytojas, įvertindamas paciento anamnezę, laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Tuo tarpu pacientai priskiriami žemam, vidutiniam arba aukštam rizikos lygiui, atsižvelgiant į ligos eigą, rizikos veiksnius bei komplikacijas. Be to, kiekvienam pacientui numatytas individualus priežiūros planas: nuo periodinių vizitų iki intensyvios nuolatinės stebėsenos.
 
„Siekiame, kad pastarajame projekte aktyviai dalyvautų šeimos gydytojai. Tik bendromis pastangomis galime pasiekti, kad mūsų pacientai gautų kokybiškesnę, personalizuotą ir šiuolaikišką priežiūrą, o jų gyvenimo kokybė ženkliai pagerėtų“, – bendram tikslui kolegas telkia V.Vaičaitytė-Dūdė.
 
Kaip pastebi l. e. vyriausiosios slaugos administratorė I.Domanaitienė, dalyvauti poliligotų pacientų prevencinėje programoje norinčiųjų atsirado begalės. „Net ir jaunimas sako, kad visapusiškai išsitirti sveikatą jiems yra labai aktualu“, – apie susidomėjimą inovatyviomis technologijomis paremta programa kalba specialistė. Mažiau išmaniems pacientams, dalyvaujantiems pastarojoje programoje, gydymo įstaiga parūpino ir išmaniuosius telefonus. Į šiuos siunčiama aktuali informacija apie sveikatos rodiklius.


 
Išgražintos ligoninės kertelės
 
Be didelio indėlio į pacientų patikros programas ir technologines naujoves, gydymo įstaiga aktyviai investuoja ir į infrastruktūros puoselėjimą. Šiemet didelės investicijos teko rekuperaciniams patalpų oro kondicionavimo įrenginiams. Vadovas sako, kad kiekviename kabinete dabar tiekiamas žiemą – šiltas, vasarą – vėsus ir grynas oras.
 
Dėmesio sulaukė ir įstaigos laukiamųjų erdvės. Naują rūbą įgavo taip vadinamas cokolinis aukštas. Pastarasis skirtas vaikų ligų specialistams, logopediniam kabinetui.
 
„Anksčiau čia buvo kone rūsio patalpos, darbinis koridorius, žiojėjo ventiliacijos vamzdžiai“, – vedžiodamas po išpuoselėtą pacientų laukiamojo erdvę pasakojo vadovas. Šildomos grindys leidžia jaustis komfortiškai ir vaikams, ir tėvams. 
 
Sutvarkytas patalpas spėjo įvertinti ir klinikinė logopedė Vilija Norkuvienė. Dirbti šiltose, švariose erdvėse gerokai maloniau. Ypač kai darbo čia, sako, – apsčiai.
 
Anot jos, vaikų raida pastaraisiais metais ženkliai atsilieka. Tam įtakos turi aktyvus vaikų naršymas išmaniajame telefone. Prie pastarosios problemos prisideda ir tėvai – mat jie taip pat aktyvūs išmaniųjų įrenginių vartotojai, kurių pavyzdžiu ir seka jų vaikai.
 
„Nelavėjame ir nelaviname kalbos. Taip atsilieka raida, neplečiamas kalbos žodynas, bežiūrėdami filmukus vaikai ima kalbėti angliškai. Trumpesni ir patogesni angliški terminai jiems tampa gerokai priimtinesni nei lietuviški žodžiai. Vaikai nebeatsako į klausimus, kalba pavieniais žodžiais, daro daug kalbos derinimo klaidų, turi kalbos suvokimo problemų. Taip yra todėl, kad paprasčiausiai yra neįpratę bendrauti“, – dalinasi pastebėjimais logopedė.
 
Kalbos neišsivystymas paprastai pastebimas nuo gimimo: lemiami ženklai – jau kūdikystėje. „Kuo daugiau bendrausime su vaikais ir megsime akių kontaktą, tuo greičiau lavės jo kalba“, – kad komandoje dirba su psichologais ir ergoterapeutais, aiškina specialistė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!