- Galima pajuokauti, jog per praėjusius metus iš rankų nepaleidote žirklių, kirpdama raudonas juosteles prie atnaujintų sostinės gydymo įstaigų registratūrų.
 
- Pernai atnaujinta dauguma poliklinikų registratūrų: iš viso 6 asmens sveikatos priežiūros įstaigose, 10 filialų, o šiemet atnaujinimo darbai bus tęsiami toliau. Šie pokyčiai nevykdomi ten, kur ateityje planuojamas filialo perkėlimas ar pertvarkymas, taip pat stacionarines paslaugas teikiančiose ligoninėse, kurios sveikatos reformoje yra sveikatos centrų partneriai. Būtent registratūrų atnaujinimas buvo viena iš mano keliamų užduočių vadovams, kuri neatrodė lengvai įgyvendinama, kai kuriais atvejais gal net buvo laikoma ne prioritetiniu aspektu. Džiaugiuosi, kad tiek planuojant, tiek atidarius pirmąsias registratūras komandų motyvacija ir prasmė tai daryti pakito kardinaliai – visi pamatė, kaip svarbu sukurti jaukią, pritaikytą bei prieinamą visiems gyventojams erdvę. Turiu pripažinti, kad vykdomi pokyčiai viršijo ir mano lūkesčius – su remonto, universalaus dizaino principų diegimo darbais paraleliai pradėti peržiūrėti procesai, įstaigų įvaizdis, komunikacija ir kiti veiklos aspektai. Vertinu tai ypač pozityviai.

- Turbūt gyventojai labai jautrūs aptarnavimo kokybei gydymo įstaigose? Daug skundų sulaukiate?
 
- Žinoma, kad sulaukiame. Daugiausia jų yra ne dėl gydymo, o bendravimo arba vadybinių procesų. Manau, skundų visiškai išvengti neįmanoma, bet galima jų sumažinti iki minimumo. Savaime suprantama, kad žmonės tikisi pagarbos, orumo užtikrinimo, nori jaustis laukiami, gauti pakankamai dėmesio, išeiti iš įstaigos su aiškiu savo sveikatos situacijos supratimu. Kartais dėl objektyvių aplinkybių tikrai nėra įmanoma viso to užtikrinti, o kartais tikrai padaroma klaidų ar jos inertiškai kartojamos. Keičiantis laikmečiui tai, kas buvo ilgą laiką priimtina, gali tapti vengtina praktika – visa tai normalu, todėl pacientus visuomet kviečiame reaguoti, teikti grįžtamąjį ryšį, tačiau ne emocijomis, o faktais ir pavyzdžiais. Gydytojų, slaugytojų, kitų medicinos darbuotojų, kaip ir pacientų, skiriasi socialinė emocinė branda, komunikavimo gebėjimai ir kitos savybės. Taigi visuomet svarbu įvertinti neigiamo atsiliepimo turinį, jei jis pagrįstas, jis turi tarnauti veiklos tobulinimui. Nežinau, ar tai sutapimas, bet pradėjus vis daugiau investuoti į žinias ir įgūdžius, labiau standartizuoti procesus, keisti vertinimo rodiklius, darbuotojų skatinimo sąlygas, stebime skundų mažėjimo tendenciją bene visose savivaldybei pavaldžiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
 
- Gydymo įstaigos aktyviai diegia ir bendravimo su pacientais standartą: skatina aptarnavimo kokybę ir bendrą kultūros lygio kėlimą darbo aplinkoje. Tai skatinate ir jūs.
 
- Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vykdymo standartas – dar vienas svarbus žingsnis mano vadovavimo laikotarpiu. Dar dirbdama Sveikatos apsaugos ministerijoje stebėjau, kaip detaliai reguliuojamas gydymo paslaugų teikimas ir kaip trūksta vadybinių ar komunikacinių sprendimų, kurie sumažintų nepasitenkinimą, padėtų įstaigoms gerinti įvaizdį bei paslaugų kokybę. Kol šis dokumentas pernai pavasarį buvo patvirtintas, Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dirbome su mano artimiausia komanda bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų kolegomis daugiau nei metus. Turinį kūrėme vadovaudamiesi gerąja Lietuvos ir užsienio šalių patirtimi, tarptautinių organizacijų, Vilniuje dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovų rekomendacijomis, nagrinėdami skundų turinį. Manau, kad pavyko jame užfiksuoti tai, ko nėra ministro įsakymuose, darbo teisės reguliavime, bet ypač reikšminga ir yra pasikartojančios praktikos kasdienėje veikloje. Sveikatos sektoriuje dirbant kontekstas nėra lengvas, paslaugos teikiamos neišskiriant jokios gyventojų grupės ar jų poreikių, todėl reikia daug aspektų išmanyti. Būtent šis dokumentas suprantamas kaip pagalba ir skatinimas vienodinti paslaugų teikimo kokybę, susijusią tiek su darbuotojų, tiek su pacientų gera savijauta, pagarbiu tarpusavio bendravimu, emociniu bei fiziniu saugumu.
 
- Kalbant apie bendravimo kultūrą gydymo įstaigose, neabejoju, išnarstėte situaciją Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje...
 
- Bendravimo kultūra tiek su pacientais, tiek tarp personalo vienodai reikšminga. Kai kalbame apie komunikaciją su pacientu, veikia mano anksčiau minėti mechanizmai, kai kyla atvejai tarp vadovo ir darbuotojų, darbo teisėje aiškiai sureguliuoti tiek vaidmenys, tiek atsakomybės. Man teko asmeniškai dalyvauti keičiant teisės aktus nacionaliniu lygiu ir su komanda rengti sveikatos apsaugos ministro rekomendacijas dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos rengimo ir jos įgyvendinimo. Vertinu pozityviai, kad Vilniaus miesto klinikinė ligoninė jomis vadovaujasi savo darbe: vadovė yra patvirtinusi veikiančią komisiją, reguliariai nagrinėja prašymus, atlieka psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimą, turi prevencinių priemonių planą ir jį nuosekliai vykdo, įskaitant kvalifikacijos kėlimą aktualiomis temomis. Komisija kiekvienu atveju teikia išvadas vadovui ir jų pagrindu priimami sprendimai. Labai gaila, kad atskiruose padaliniuose tarp vidurinės grandies vadovų pasitaiko netinkamo elgesio apraiškų, nuo to nėra apsaugota nė viena organizacija ar įstaiga, svarbiausia – to netoleruoti.
 
- Neseniai taryboje buvo dėliojamas metų biudžetas. Sveikatos sektoriaus nenuskriaudėte?
 
- Priešingai – daug metų investiciniams projektams sveikatos srityje buvo itin mažai skiriama. Per pastaruosius metus įvyko ženklūs pokyčiai, sukūrėme sveikatos projektų portfelį, turime aiškų jo valdymą, kai tiek infrastruktūriniai etapai, tiek reikalingi finansai dėliojami laike. Šiuo metu turime keliems metams į priekį numatytų projektų, kuriuos nuosekliai galima plėtoti mieste, atsižvelgiant į finansines galimybes. Mažėjimo įspūdis gali susidaryti, nes pernai Vilniaus miesto klinikinės ligoninės statybos buvo skiriama daugiau nei 10 milijonų eurų – tai išties labiau išimtis nei taisyklė. Šiais metais finansai suplanuoti visoms sritims ir veikloms, taip pat atlyginimų priedams šeimos gydytojų komandoms bei slaugos darbuotojams, kaip ir pernai.
 
- Kokių naujienų pateiksite sveikatos labui šiemet? Kur bus nukreiptos jūsų pajėgos?
 
- Tęsime pradėtus infrastruktūros bei įrangos atnaujinimo darbus, vykdysime toliau minėto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vykdymo standarto diegimo veiklas. Esame numatę tam savivaldybės lygiu parengti e-mokymo modulius, kurie būtų prieinami visiems darbuotojams. Iš tiesų daug naujovių pradėjome pernai, todėl nematau poreikio blaškytis. Norint „minkštųjų“ veiklos pokyčių: kultūrinių, vadybinių, komunikacinių, reikia dirbti ne vienerius metus, įtraukti ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovus, bet ir jų komandas. Džiaugiuosi bendryste, žiūrėjimu viena kryptimi, esame didelė komanda ir toliau, tikiuosi, tokia liksime tik stiprėsime. Tarp prioritetinių sričių galėčiau paminėti ir kibernetinio saugumo bei pasirengimo grėsmėms temas.
 
- Mero rinkimai – ne už kalnų. Pasvarstote apie karjeros posūkius?
 
- Kol kas apie karjeros pokyčius nesvarstau, dar gana daug laiko.

---

 
Dosjė

2012-2019 m. Vilniaus universitetas, Edukologija, daktarė.
2009-2011 m. Vilniaus universitetas, Edukologija, magistras.
2004-2008 m. Vilniaus pedagoginis universitetas, Edukologija (socialinė pedagogika), bakalauras.
2008-2017 m. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras prie LR švietimo ir mokslo ministerijos, socialinė pedagogė.
2017-2019 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas prie LR Vyriausybės, vyr. specialistė.
2019-2020 m. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, direktoriaus pavaduotoja.
2022-2023 m. – Sveikatos apsaugos ministro patarėja.
Nuo 2023 m. – Vilniaus miesto vicemerė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!