- Kaip fondo vadovas, ko tikitės iš dabar patvirtintų visuomenės sveikatinimo projektų?
- Tikimės, kad skiriamos lėšos – daugiau nei pustrečio milijono eurų - padarys proveržį skatinant žmonių sąmoningumą, jog sveikatą turime stiprinti kiekvieną dieną. Su šiųmečiais projektais per skirtingus kanalus norisi ištransliuoti šią žinią. Kaip vyresnio amžiaus žmonėms būti fiziškai aktyvesniems, kad jiems būtų užtikrinamos ne tik sveikatos, bet ir sveikatinimo paslaugos? Kokios efektyvios, mokslu pagrįstos ir kitų šalių pritaikytos priemonės padėtų pagerinti kovą su tabako, alkoholio produktais? Daug metų tos problemos tiesiog gulėjo stalčiuose ir niekas jų nesprendė. Pasirodo, tam reikėjo sutelktumo iš mokslo institucijų, kad šios irgi tai pamatytų kaip svarbų klausimą. Dabar tam yra skiriamas finansavimas ir, tikimės, kad į visus klausimus bus atsakyta.
Konkursas buvo labai didelis. Jei būtume finansavę visas paraiškas, reikėtų per dešimtį milijonų eurų. Todėl bandėme nustatyti, kokios sritys yra svarbios, atsakingos ne vien už sveiką gyvenseną ar už gražų rytojų, bet kad būtų išskirtos konkrečios temos, susijusios su pažeidžiamų grupių sveikatos stiprinimu.
 
- Kada galėsite „sverti“ rezultatus?
- Rezultatų visuomenės sveikatos srityje iš karto nematyti – tai yra ilgas procesas. Svarbiausia identifikuoti, ar einame su tais projektais tokiais tempais, kad galėtume pamatyti gerėjimą Lietuvos sveikatos statistikoje ir vertinti, ką dar būtų galima keisti, ir kitąmet dar labiau tikslinti veiklas, pasirenkant tai, kas iš tikrųjų veikia, kas, matome, duoda geresnį poveikį.
 
- Kai dar jūsų nebuvo fonde, šis buvo vertinamas gan įtariai...
- Tai pajaučiau. Visgi man atėjus į fondo vadovus priemonės jau buvo sudėliotos, nebuvo galimybės ko nors keisti. Tiesiog turėjau prižiūrėti, kad procesas vyktų aiškiai, skaidriai. Tuomet buvo daug susidomėjimo iš visų institucijų, tikrino ir Seimo Antikorupcijos komisija, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Galiu tik pasidžiaugti, kad reikšmingų pažeidimų nerado. Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo pateikusi rekomendacijas, į kurias iškart atsižvelgta. Džiugu, kad šiandien jokių abejonių visi šie procesai nebekelia. Ar jau galime džiaugtis fondo pasiekimais? Manau, kad per anksti, nes ir pernai pradėti finansuoti projektai, tarkime, mokslinių tyrimų ar prevencijos srityje vis dar vyksta. Pinigai, kurie buvo skirti pernai, vis dar yra naudojami ir kuria naudą, bet dar negalime įvertinti, koks bus rezultatas. Dabar svarbiausias šių metų fondo tikslas – įvertinti, kokį efektą turėjo projektai, kuriems pernai skirtas finansavimas, ir tuomet jau pradėti nedelsiant stebėti projektus, kuriems yra skiriamas finansavimas šiemet.
 
- Kaip vertinate naujus prieš alkoholį ir rūkymą, kurie yra didžiausi sveikatinimo priešai, nukreiptus draudimus?
- Nebūčiau didelis draudimų šalininkas, nes visa tai, kas yra ribojama, turi būti aiškiai išdėstoma, kodėl tai turi duoti rezultatą. Draudimai žmonėms yra nemalonūs, nepatogūs. Kita vertus, tarptautinės organizacijos rodo, kad Lietuvoje tiek ir cigarečių kasmet surūkoma ženkliai daugiau, tiek ir alkoholio suvartojimas didelis, nors pastaruoju metu pradėjęs mažėti. Turime didelį rūpestį ir su narkotinių medžiagų vartojimu. Vadinasi, lyginat su kitomis šalimis, kur duomenys yra objektyvūs, atrodome prastai ir situacija tik prastės. Tad visuomenės sveikatos srityje intervencijos turi būti daromos, bet tuomet lieka politinis sprendimas: kokiomis priemonėmis - ribojimais ar edukacija - pasiekti gerėjantį rezultatą? Fondo principinė veikla ir yra, kad visuomenės sveikatos gerinimo siekiame per edukaciją, visuomenės informavimą, o ne per kokius nors draudimus ar ribojimus.
 
- Kaip žvelgiate į rūkančiuosius balkone?
- Kaip asmuo ir esantis onkologinis pacientas, sakyčiau, kad tai yra ribojimas, kuris mano atveju nukreiptas siekiant pagerinti mano sveikatą. Pasyvus rūkymas teikia tiek pat žalos, kiek ir aktyvus, kai pats žmogus rūko. Bet žvelgiant per teisinę logikos prizmę (esu teisininkas), pasisakau už visą saviraiškos laisvę, kai tai netrukdo mano laisvei. Noras būti namuose atsidarius balkoną ir miegoti prie atviro lango yra gerbiamas, nes esi savo patalpose ir tai netrukdo aplinkiniams. Bet jei cigarečių dūmai, triukšmas ar nesklandumai šeimoje, kai būtų kviečiama policija, pradėtų trukdyti mano ramybei? Šiuo atveju kažkieno laisvė riboja mano laisvę. Žmogus arba turi pats spręsti situaciją kiekvieną kartą konfliktuodamas su kaimynais, arba turėtų įsikišti valstybė su reguliavimo priemonėmis.
 
- Jūsų kaimynai rūko balkone?
- Anksčiau gyvenau patalpose, kur būtent taip ir buvo. Nepaisant to, namas buvo įstiklintas ir balkonai susisiedavo. Vasaros metu, naktį turėdavome nuolat būti su uždarais langais ir balkonais. Beje, tai buvo viena priežasčių, kodėl keičiau gyvenamąjį vietą. Šiuo metu gyvenu viršutiniame aukšte ir kaimynų iš šono nebėra.
Principinė idėja yra teisinga. Tik reikia galvoti, koks būtų teisingas jos įgyvendinimas, nes priemonių tai padaryti yra daug. Kadaise buvo nesuprantama, kaip galima neleisti rūkyti kavinėse, restoranuose. Dabar neįmanoma suprasti, kaip buvo leidžiama rūkyti kavinėse ir restoranuose, kur būna ir maži vaikai. O ką daryti, kai žmogus yra savo namuose ir eina kancerogeninės medžiagos į jo aplinką, kur gali būti ir mažamečiai vaikai? Suaugusiajam irgi nėra saugu būti tokioje didelėje kancerogeninių medžiagų koncentracijoje. Pavyzdžiui, kai kalbame apie oro užterštumą: kad nereikia „pilnais“ plaučiais bėgioti didžiausio užterštumo magistralinėmis gatvėmis mieste, niekam nekyla abejonių, kad ten nėra geras oras. Didžiulė nuodingų medžiagų koncentracija būna ir tuomet, kai kaimynas pučia cigarečių dūmus į tavo patalpas. Supraskime: niekas nenori, kad būtų kenkiama mūsų sveikatai

---

 
Trumpai
Š.Narbutas įgijo teisininko išsilavinimą Vilniaus universitete, ėjo prezidentės patarėjo teisės klausimais pareigas, ne vienerius metus yra Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas. 2017 m. birželį išrinktas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!