Komitete – nustebimas
 
Pristatydama situaciją sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė teigė, kad iš pradžių planas buvo tęsti augimo kryptį. Ir Vyriausybės programoje buvo numatyta, kad per kadenciją valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičius padidės 60-čia. Pirmosios 20 naujų valstybės finansuojamų vietų pridėtos šiems mokslo metams, tačiau ateinantiems, panašu, kad dar tiek pat sukurti nepavyks. Pasak viceministrės, nėra lėšų papildomoms 20 vietų. Tiesa, ji pasidžiaugė augančiu slaugos studijų nemokamų vietų skaičiumi.
 
„Kiek mes žinome, naujausia informacija yra tokia, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rado galimybę rezidentūros vietų skaičių padidinti ne 40, bet 20 vietų, o slaugos studijoms pridėti tas 20 vietų, kurių mes buvome prašę. Jeigu taip įvyktų, tai mūsų vietų skaičius slaugos studijų padidėtų nuo 535 iki 620 šiais metais, kas tikrai yra pakankamai daug, o rezidentūros vietų skaičius padidėtų 20 vietų ir liktų tos 385 vietos“, – komentavo L.Vaidelienė.
 
Tokie skaičiavimai visiškai iš vėžių išmušė Seimo SRK pirmininkę Liną Šukytę-Korsakę. Ji priminė, kad rezidentūros vietų skaičius jau šiems mokslo metams buvo padidintas nuo 365 iki 385, todėl sunku įžvelgti augimą, kai kitiems metams lieka tos pačios 385 valstybės finansuojamos rezidentūros vietos. „Informacija yra pribloškianti. Iš pradžių buvo kalbama, kad nuo 2025 metų rezidentūros vietų skaičius bus didinamas 20 vietų, skaičiuojant nuo 385. Gal kiti kitaip girdėjo, bet aš girdėjau būtent taip. Mūsų skaičiavimais, kitais mokslo metais turėtų būti 405 vietos“, – susierzinimo neslėpė Seimo SRK pirmininkė.
 
L.Vaidelienė patikslino, kad 20 vietų, kurios buvo sukurtos pernai, išlieka, tačiau papildomų 20 vietų pridėti nepavyko. „Bet tos 20 vietų, kurias padidinome pernai, išlieka ir jos gali būti skiriamos regionams. Suprantu, kad didėjimo didelio nėra, bet tikrai nėra mažėjimo“, – argumentavo viceministrė.
 
Finansinė realybė
 
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė komitete paaiškino, kad sprendimus riboja finansiniai įsipareigojimai, kurie galioja ne vienerius metus. Mat dėl trūkstamų finansų jau sausį buvo kilusi arši diskusija viešojoje erdvėje, kai pasklido informacija, kad nebelieka ir tų pačių 385 rezidentūros vietų, jos mažinamos iki 2024 metais buvusio lygmens – 365. Taip, pasak R.Valutytės, nutiko todėl, kad pernai pridėtoms 20 vietų neatsirado lėšų, šios vietos jau pernai buvo dengiamos iš ŠMSM bendrųjų asignavimų. Rasti dar tiek pat ministerija kol kas galimybių neturi.
 
„Žiūrėjome kartu su kolegomis iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), ieškojome būdų, kaip tą trūkumą padengti ir išlaikyti pernai metų stojimo skaičius. Tiesiog lėšos tikrai yra nemažos, o dar papildomų lėšų nuo 2027 metų reikės daugiau, nes rezidentūros studijų trukmė ilgėja. Artimiausiu trejų metų laikotarpiu mums reikės daugiau nei 6 milijonų eurų. Tai tikrai buvo iššūkis išlaikyti būtent 2025 metų stojimo skaičių – 385 vietas“, – tikino R.Valutytė ir pridūrė, kad ir dėl šių jau suplanuotų reikmių teks kreiptis į Finansų ministeriją, nes šiandien šių asignavimų nėra.
 
Jos paaiškinimai Seimo narių neįtikino, ypač kai SAM pasidalijo preliminariais skaičiavimais, kad vieneriems metams 20 valstybės finansuojamų rezidentūros vietų kainuoja 280 tūkstančių eurų. Visgi R.Valutytė atkreipė dėmesį, kad rezidentūros studijos trunka ne vienerius metus – įstojusiems į rezidentūrą vietą būtina užtikrinti iki studijų pabaigos, o rezidentūros studijos nuo kitų metų ilgės. „Apibendrindama norėčiau pasakyti, kad šiemet gerokai daugiau nei kitais metais gavome pageidavimų iš skirtingų ministerijų didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių. Buvo ypatingai sunku pasirinkti tarp prioritetų Vyriausybės programoje, bet pirmoje vietoje buvo sveikatos apsauga“, – pabrėžė ŠMSM viceministrė.
 
Medikai nusivylę
 
Seimo SRK komitete dalyvavę medikų bendruomenės atstovai tikino suprantantys, kad finansinė situacija yra sunki, tačiau neslėpė nusivylimo. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius priminė, kad ekspertų lygmeniu buvo pasiektas susitarimas dėl 405 valstybės finansuojamų rezidentūros vietų. Ir šis sutarimas pasiektas dalyvaujant visiems socialiniams partneriams: ministerijų, medikus ruošiančių universitetų atstovams, medikų, studentų ir rezidentų organizacijoms, rajonų gydymo įstaigų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams.
 
„Aš suprantu, kad nėra lėšų, bes sveikatos apsauga yra vienas iš didžiausių valstybės prioritetų. Jeigu norime jaunimą išlaikyti Lietuvoje, jeigu norime, kad jie vyktų į regionus, turi būti valstybės finansuojamų vietų didžioji dalis – jei ne visos. Pagaliau yra Vyriausybės programa, kurioje aiškiai pasakyta, įsipareigota padidinti 60-čia rezidentūros vietų per kadenciją, tai labai tikimės, kad nebus sustota ir nebus grįžtama į jokias 365 vietas ir sakoma, kad kai pasiekiame 385 – tada jau gerai. Tikrai tai nėra gerai. Tai siunčia labai blogą žinią jaunimui“, – dėmesį atkreipė prof. V.Kasiulevičius.
 
Jam pritarė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Podiplominių studijų centro dekanės pareigas laikinai einanti dr. Evelina Pajėdienė. Pasak jos, tokie sprendimai neįneša daugiau aiškumo, o priešingai – kelia nerimą vientisąsias studijas bebaigiantiems studentams, kurie jau mokslo metų pabaigoje rinksis rezidentūros studijas. „Teko dalyvauti tose pačiose ekspertų komisijose ir buvo vieningai su jaunųjų gydytojų palaikymu nuspręsta, kad turime didinti (rezidentūros vietų skaičių – aut. past.). Taip pat buvo keltas nerimas ir paklausimas dėl atidirbimų regionuose. Ar savalaikis yra šitas mėtymasis dabar dėl regionų? Nes tai nėra iki galo nuspręsta, jaunimas yra sunerimęs, o stoti reikia dabar. Stojimo tvarką ir datas tvirtinamės jau po truputį dabar. Tai klausimas, ar tos vietos išvis turi būti kvestionuojamos kaip regioninės šiais metais?“ – klausė E.Pajėdienė.
 
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Laurynas Maciulevičius atkreipė dėmesį į ilgalaikę gydytojų trūkumo problemą ir ji gali būti sprendžiama tik vienu būdų – didinant rezidentūros vietų skaičių. Laukti geresnių laikų, pasak jo, irgi ne išeitis, nes vieną gydytoją specialistą nuo įstojimo į universitetą paruošti trunka 9-12 metų.
 
„Taryboje buvo aiškus konsensusas ir tas skaičius (405 vietos) buvo labai aiškiai pagrįstas, įvertinus poreikį. Jeigu mes sutarėme, kad vietų reikia, tai sprendimas turėtų būti formuojamas pagal šį poreikį. Aš suprantu ir girdžiu argumentą, kad papildomi asignavimai yra svarbūs. Bet mums atrodo, kad finansavimo mechanizmas neturi lemti šito poreikio apimties. Finansiniai sprendimai turėtų sekti paskui objektyviai įvertintą poreikį, o ne poreikis pritaikomas prie finansavimo modelio“, – nuomone dalijosi L.Maciulevičius.
 
Išsiuntė ieškoti lėšų
 
Po diskusijos Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai sutartinai išreiškė ŠMSM, SAM ir Finansų ministerijai siūlymą ieškoti galimybių, kaip padidinti valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičių kitiems mokslo metams iki 405. „Poreikis yra milžiniškas. [...] Taip kad reikėtų grįžti prie šitos diskusijos dar kartą“, – tikino Seimo SRK narė Orinta Leiputė.
 
Po posėdžio viceministrė L. Vaidelienė „Lietuvos sveikatai“ pabrėžė, kad lėšų paieška visgi yra ŠMSM prerogatyva. „Mūsų noras yra padidinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičių iki 405 ir tai reikštų, kad praktiškai visi medicinos studijas baigę absolventai turėtų galimybę pasirinkti arba valstybės finansuojamas arba nefinansuojamas rezidentūros vietas. Dabar dalis jų išvažiuoja į užsienį, dėl to tokio didelio trūkumo nejaučiame, tačiau bet kokiu atveju mes esame suinteresuoti, kad visi liktų pas mus Lietuvoje ir įstotų į Lietuvos rezidentūrą“, – komentavo L.Vaidelienė ir pridūrė, kad jei kitais metais visgi liktų tik 385 valstybės finansuojamos vietos, nė viena jų tiesiogiai nebus skirta regionams, nes kol kas nėra patvirtinto šią tvarką apibrėžiančio teisės akto.
 
Rezidentūros vietų daugės
 
Praėjus savaitei nuo Seimo SRK posėdžio Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad lėšų papildomoms valstybės finansuojamoms rezidentūros vietoms rasti pavyko. Ketvirtadienį paskelbė, kad valstybės finansuojamų medikų studijų vietų skaičius bus didinamas 2026-iems mokslo metams. Ministerijos duomenimis, 2026–2027 mokslo metais 620 valstybės finansuojamų vietų bus skirta slaugos studijų programai (2025 metais – 535), 45 vietos visuomenės sveikatos srities (2025 metais – 40), po dešimt vietų dantų technologijų ir burnos higienos studijoms ir 900 vietų slaugytojo padėjėjo profesinei mokymo programai (2025 metais – 800). Rezidentūrai skirta 40 valstybės finansuojamų vietų daugiau, lyginant su 2024 metais, ir jų nuo 2026 metų bus 405 (pernai buvo 385, 2024 metais – 365 vietos).
 
Visgi 20 papildomų rezidentūros vietų planuojama skirti medikų ruošimui regionams, nors šį sprendimą kritikuoja tiek universitetų bendruomenės, tiek jaunuosius medikus vienijančios organizacijos. „Tikimės, kad papildomos valstybės finansuojamos vietos paskatins medikus po studijų dirbti regionuose, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė L.Vaidelienė. – O savivaldybės pasinaudos atsiradusiomis galimybėmis trūkstamų profesijų specialistus privilioti, skiriant jiems stipendijas ar taikant kitas skatinamąsias pritraukimo priemones, gerinant darbo sąlygas.“
 
Šis rezidentūros vietų skaičiaus didinimas – ne paskutinis. Mat Vyriausybė savo programoje yra nusimačiusi tikslą per kadenciją 60-čia papildomų vietų padidinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičių. SAM nurodo, kad plano bus laikomasi.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!