„Jeigu kas galėtų klonuoti dvidešimt skubios medicinos gydytojų, būčiau laimingiausias vadovas“, – šypsosi prie Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vairo stojęs gydytojas anesteziologas-reanimatologas prof. Tomas Jovaiša, su kuriuo susėdome prieš didžiąsias metų šventes pasikalbėti apie įstaigos reikalus.
- Profesoriau, ar jau apsipratote Santaros klinikų generalinio direktoriaus kėdėje?
- Per pusmetį apsiprasti neįmanoma. Jei atvirai, nežinau, ar galima apsiprasti per visą kadenciją, nes tokio dydžio organizacijoje vienu metu vyksta daug skirtingų procesų. Šiuo metu pradedame du didelius infrastruktūrinius projektus. Nori nenori, reikia susipažinti su dalykais, kurių nemoki. Nei studijuojant Medicinos fakultete, netgi sveikatos vadybos srityje, nemoko statybos įmantrybių. Turime didžiulį projektą su ambicingu Nacionalinio vėžio centru. Darbo daug, kol kas pasiekėme tik principinius susitarimus. Tarp komandos narių netgi juokavome: pasiekę vieno etapo finišo liniją, suprantame, kad ji yra kito starto linija. Realūs didieji darbai prasidės sausį.
- Kiek Nacionalinis vėžio institutas, būdamas autonominis Santaros klinikų filialas, turės galių priimti sprendimus? Ar dėl kiekvienos smulkmenos reikės generalinio direktoriaus parašo?
- Palaiminimo smulkiausiems dalykams tikrai nereikės. Svarbu, kad nebūtų painiavos: Nacionalinis vėžio institutas nenustoja egzistuoti – lieka atskira mokslo įstaiga. Santaros miestelyje dirbantys mokslininkai galės toliau tęsti projektus. Mūsų klinikinės veiklos perdavimo sutartyje numatyta daug saugiklių, kad būtų užtikrinamas mokslo funkcijų vykdymas. O Nacionaliniam vėžio centrui, kaip naujajam Santaros klinikų filialui, mūsų sutartyje numatyta daug autonomijų. Atsakomybė už finansinius rezultatus, be abejo, tenka bendros įstaigos vadovui, šiuo atveju man arba kas bus po manęs. Bet sutartyje stengiamės teisiškai įdėti kiek įmanoma daugiau autonomijos. Pagal darbuotojų skaičių esame trečias darbdavys Lietuvoje. Tokio dydžio organizacijoje, kur dirba apie septynis tūkstančius žmonių, generaliniam direktoriui neįmanoma priimti visų sprendimų.
- Konkretus pavyzdys: kiek instituto onkologai uždirbs, priklausys konkrečiai nuo jūsų, Santaros klinikų, ar jie, būdami pakankamai autonomiški, galės išlaikyti tuos pačius ir netgi didesnius atlyginimus?
- Pagal sutarties nuostatas esame įsipareigoję pirmus dvejus metus, iki 2027 metų sausio, nekeisti jokių darbo sąlygų. Mūsų geležinis įsipareigojimas ir pažadas darbuotojams, kad nuo sausio 1 dienos esminių pokyčių tikrai nebus. Tolesni žingsniai iš esmės atliepia tai, ką darome Santaros klinikose, ne tik Nacionaliniame vėžio centre – žengiame didesnės padalinių autonomijos link. Mūsų padaliniai vykdo itin skirtingas funkcijas, jų veiklos modeliai taip pat skirtingi. Sparčiai plėtojame įvairias motyvacines sistemas, kurios leistų žmonėms daugiau užsidirbti.
Kiekvienas jungimas ar pokytis neišvengiamai ateina su stresu ir konfliktais. Teko dalyvauti gydymo įstaigų jungimuose Jungtinėje Karalystėje. Kaip besiruoštum, niekada nemačiau, kad visi būtų patenkinti, tačiau ilgainiui viskas susidėlioja.
- Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, kai buvo aptarti gydymo įstaigų finansiniai rezultatai, Santaros klinikos, švelniai tariant, neblizgėjo. Baimintasi, kad metus galite baigti prastai.
- Įstaigai nėra lengva, bet finansinė situacija nėra bloga. Metų pabaigoje (kalbėjome gruodį – red. past.) turėsime subalansuotą įstaigos biudžetą, būsime suderinę pajamas ir išlaidas. Tai svarbu, nes papildomai investavome trisdešimt milijonų eurų į atlyginimų kėlimą, dar bemaž dešimt milijonų eurų – į įrangos, infrastruktūros atnaujinimą.
Ar įstaigoje yra iššūkių? Absoliučiai, taip. Kaip ir programoje pristačiau, turime daug padalinių, kurie veikia efektyviai, jų darbo organizacija ir veiklos rezultatai – tiek klinikiniai, tiek finansiniai – geri. Tačiau turime dalį padalinių, kuriuose taip nėra. Jei metų viduryje iš mūsų išeidavo daugiau darbuotojų, negu ateidavo, situaciją pavyko stabilizuoti ir, netgi drįsčiau sakyti, kai kuriose srityse palenkti į teigiamą pusę.
- Kai reikia subalansuoti tokios didžiulės įstaigos biudžetą, leiskite paklausti, ar ramiai miegate?
- Būna naktų, kai miegu neramiai. Ypač jei kitą dieną laukia sudėtingos derybos. Kartais – sudėtingi konfliktinių situacijų sprendimai. Turime problemų, kurios tiesiog neturi sprendimų. Daugiausiai nerimo kyla derinant darbuotojų lūkesčius su įstaigos galimybėmis. Kartais lūkesčiai tokie dideli, kad jų negalime kol kas atliepti finansiškai arba personalo skaičiumi. Tiesiog tam tikros srities gydytojų Lietuvoje yra tiek, kiek yra, ir daugiau nebus. Jeigu kas galėtų klonuoti, pavyzdžiui, dvidešimt skubios medicinos gydytojų, būčiau laimingiausias vadovas.
- Kadangi prisijungėte Žalgirio klinikas, dar reikės žvalgytis ir odontologų...
- Kiekvienas jungimas ar pokytis neišvengiamai ateina su stresu ir konfliktais. Teko dalyvauti gydymo įstaigų jungimuose Jungtinėje Karalystėje. Kaip besiruoštum, niekada nemačiau, kad visi būtų patenkinti, tačiau ilgainiui viskas susidėlioja. Galima atsargiai pasidžiaugti, kad buvo bijoma, jog Žalgirio klinikoje viskas sugrius, niekas neveiks. Iš tikrųjų ligoninė veikia, paslaugas teikia, daug darbuotojų nepraradome. Kartu su Žalgirio klinikų kolegomis rengiame galimybių studiją, kokia bus mūsų ilgalaikė strategija, kaip teiksime veido, žandikaulių chirurgijos, odontologijos paslaugas. Šiuo metu svarstome keturis variantus.
- Ar juda reikalai dėl sklypo – odontologai, panašu, irgi norėtų įsikurti Santaros miestelyje?
- Viena galimybių ir yra naujas centras čia, Santariškių miestelyje. Nenoriu įvardinti nė vieno scenarijaus kaip galutinio. Su Žalgirio klinikos darbuotojais esame suplanavę susitikimą, kurio metu pristatysime galimybių studijos variantus. Jei atsižvelgsime į gerokai anksčiau vykdytas jų apklausas, nemaža dalis lyg ir norėtų likti ten, kur ir dabar dirba.
- Gydymo įstaigoms besiruošiant kariniams scenarijams, kiek sužeistųjų vienu kartu galėtų priimti klinikos?
- Žinome, kad skaičius kol kas nebūtų didelis. Vykdėme pratybas kartu su Krašto apsaugos ministerija, karinių padalinių medicinos tarnyba. Tuo metu simuliacijoje dalyvavo keturi sužeistieji, kurie realiai buvo atvežti į klinikas. Įvertinus, kaip veikia ligoninė kiekvieną dieną taikos metu, susitvarkytume su šešiais sunkiai sužeistais pacientus, atvykusiais vienu metu. Dabar po pratybų žinome, kad ligoninei reikia sistemų, kurios leistų mobilizuoti daugiau žmonių iš kitų skyrių, pavyzdžiui, esant masiniams sužalojimams po lėktuvo katastrofos. Jeigu nukristų ne krovininis, o keleivinis lėktuvas ir Vilniaus miesto ligoninėms reikėtų susitvarkyti su šimtu sužeistųjų, turėtume rimtų iššūkių. O dėl infrastruktūros... Dalį požeminės infrastruktūros atnaujinome ir rengiame projektą. Baigiame geodezinius tyrimus Santaros miestelio teritorijoje. Dabar prasideda mūsų požeminių jungčių projektavimas, kuris leis sujungti požeminę infrastruktūrą, esančią adresu Santariškių 2, su Nacionalinio vėžio instituto – naujojo filialo – požemine infrastruktūra. Taigi, esant krizinei situacijai, turėtume ir veikiančias operacines po žeme. Esame nustatę, kad priedangą po žeme galėtume suteikti ne mažiau kaip trims šimtams pacientų, kurie negalėtų išvykti iš ligoninės.
- Jūs pats dirbate kaip gydytojas reanimatologas-anesteziologas?
- Nedidelę laiko dalį. Po penkerių metų kadencijos nesiruošiu eiti į pensiją. Jeigu viskas vyksta sklandžiai, yra galimybė dar kartą eiti į generalinio direktoriaus konkursą ir tęsti darbą dar penketą metų. Bet jeigu darbas vyksta nelabai gerai, tikriausiai antrai kadencijai niekas ir nekvies. Be to, esant tokio dydžio organizacijai ir vykdant tokiu tempu pokyčius, kai gyveni tikrai didelės konkurencijos sąlygomis, nežinia, ar galima atlaikyti daugiau kadencijų.
Trumpas dosjė:
• Naujasis vadovas medicinos studijas baigė Vilniaus universitete 1997 m., kur 2002 m. tapo gydytoju anesteziologu-reanimatologu. Nuo 2004 m. dirbo ir studijavo Jungtinėje Karalystėje, kur 2011 m. įgijo Karališkojo anes- teziologų koledžo kvalifikaciją.
• Vadovavimo patirtis Jungtinėje Karalystėje prasidėjo 2014 m., kai tapo Intensyviosios terapijos tarnybos vadovu, o vėliau užėmė Divizijos direktoriaus postą.
• 2021 m. Santaros klinikose pradėjo vadovauti Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centrui, taip pat buvo paskirtas direktoriaus medicinai pavaduotoju stacionariniam darbui.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: