Komentaras

Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė:

- Jei lyginame Vilniuje atskirai veikiančias ligonines ir Kaune, kur vienodo lygmens gydymo įstaigos sujungtos, manome, kad sprendimas jungti buvo geras. Gydymo įstaigų jungimas – pasiteisino. Tiek dabartinė gydymo įstaigos direktorė prof. Diana Žaliaduonytė, tiek ir visa ligoninės administracija puikiai tvarkosi, stengiasi, moka skaičiuoti, kas ministerijai ypač svarbu. Ne mažiau svarbu ir tai, kad gydymo įstaigos vadovė turi širdį. Todėl, tikiu, jog gydymo įstaigai viskas bus gerai.

---

Apdovanoti ryškiausieji
 
Švęsdama penkerių metų gyvavimo sukaktį ir pagerbdama čia dirbantį kolektyvą vadovė prof. Diana Žaliaduonytė apdovanojo ryškiausius gydymo įtaigos kolegas, be kurių ligoninėje nebūtų lengvai pasiekta svarbių pergalių. Simbolinis įstaigos sidabro ženklelis ir padėka už slaugos ir paliatyviosios priežiūros plėtrą, mokslu grįstos slaugos diegimą, taip pat darbą pedagoginėje veikloje įteiktas dr. Linai Urbietei.
 
Už prasmingą indėlį geriatrijos profesijai, taip pat už geriatrijos paslaugų plėtrą ir šio centro sukūrimą – Geriatrijos klinikos Geriatrijos skyriaus vadovei prof. dr. Gytei Damulevičienei.
 
Už profesionalų ir atsakingą indėlį į ligoninės reorganizacijos procesus, veiksmingą organizacijos veiklų koordinavimą bei nuoseklų bendruomenės vertybių puoselėjimą – Teisės skyriaus vadovei Viktorijai Bučinskaitei.
 
Sidabriniu ženkleliu nepamirštas pagerbti ir buvęs LSMU Kauno ligoninės generalinis direktorius prof. habil. dr. Albinas Naudžiūnas.
 
LSMU Kauno ligoninė dėkojo ir įstaigos dalininkams – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui; taip pat pagrindiniams partneriams: Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybėms. Dar prieš gimtadienio šventę dalininkų ir partnerių atstovai buvo pakviesti prie ligoninės pasodinti ąžuoliukus, kaip simbolinę padėką už pasitikėjimą, bendradarbiavimą, nuolatinį palaikymą ir kelionę bendro tikslo, stiprios ir klestinčios ligoninės link. Generalinė direktorė ir direktorius infrastruktūrai Eugenijus Samuchovas renginio metu įteikė sodintų ąžuoliukų dienos atminimo ženklus. Juos atsiimti pakvietė sveikatos apsaugos viceministrę Laimutę Vaidelienę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos kanclerę prof. habil. dr. Daivą Rastenytę, Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį bei Kauno rajono vicemerą Lauryną Dilį.


 
Susijungia gydymas, mokslas ir studijos
 
Minėdama jubiliejų gydymo įstaiga pažeria istorijos: per dešimtmečius Kaune steigėsi ir veikė daug gydymo įstaigų, turėjusių skirtingus pavadinimus, komandas ir ilgametes tradicijas, vedinas bendro tikslo – padėti žmogui. Šios įstaigos kaupė neįkainojamą patirtį ir augino profesionalumą.
 
2020 metais rugsėjo 8 dieną dviejų didelių ligoninių dalininkų – Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto – sprendimu sujungtos Respublikinė Kauno ligoninė ir Kauno klinikinė ligoninė. Patvirtinta naujos ligoninės struktūra bei pavadinimas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė. Gydymo įstaiga šiuo metu yra antra didžiausia pagal veiklos apimtis daugiaprofilinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga Kauno regione ir viena didžiausių Lietuvoje.
 
Šis žingsnis ne tik leido sutelkti specialistų kompetencijas, bet ir atvėrė kelią glaudesnei partnerystei su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, sujungė mokslą, praktiką ir studijas į vieną visumą.
LSMU Kauno ligoninėje susijungia universiteto klinikinė bazė, gydymas, mokslas ir studijos.
 
Čia kasmet mokosi šimtai rezidentų bei studentų, o pacientams teikiamas platus spektras paslaugų – nuo gimdymų priėmimo iki slaugos, nuo skubios pagalbos iki pažangiausių diagnostikos ir gydymo metodų.
Šiandienos ligoninėje dirba žmonės, kurių patirtis persipina su jaunatvišku rezidentų entuziazmu – gydymo įstaigos kasdienei veiklai tai suteikia gyvybingumo, o pacientams – pasitikėjimo.
 
LSMU Kauno ligoninės struktūrą sudaro 9 padaliniai. Šilainių padalinys – tai Šilainiuose įsikūręs didelis gydymo bei diagnostiko centras. Čia veikia stacionaro skyriai, Konsultacijų poliklinikos, Geriatrijos klinika, Akušerijos ginekologijos skyrius, į kurio veiklą netrukus įsilies Prano Mažylio gimdymo namai. Šilainiuose įsitvirtino neseniai persikėlusi Ortopedijos traumatologijos klinika bei daugelis kitų.
Šančių padalinyje Hipodromo gatvėje veikia Skubios pagalbos skyrius, Terapijos dienos stacionaras, Konsultacijų poliklinika, Reabilitacijos ir kiti stacionaro skyriai bei diagnostiniai padaliniai: radiologijos, endoskopijų, patologijos, taip pat šiuolaikiška laboratorija.
 
Psichiatrijos klinika – vienas didžiausių psichiatrijos centrų Lietuvoje, apimantis Marių sektorių Samylų seniūnijoje ir Aleksoto sektorių S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje.
 
Krikščioniškieji gimdymo namai – ilgametes tradicijas turinti akušerijos ginekologijos įstaiga miesto centre.
 
Slaugos klinika su padaliniais Garliavoje ir Panemunėje užtikrina ilgalaikę pacientų priežiūrą.
 
Svarbus vaikų reabilitacijos centras Kauno regione – Vaikų reabilitacijos skyrius „Žibutė“ Kačerginėje. O Panemunėje – V.Tumėnienės vardo vaikų ankstyvosios raidos centras, kur teikiamos vaikų raidos sutrikimų ir ankstyvosios reabilitacijos bei logopedo dienos stacionaro paslaugos.
 
„Visi kartu siekiame tapti vis arčiau paciento esančia ligonine – atvira, gyvybiškai svarbia Kauno ir viso regiono žmonėms“, – pristatydama plačią ligoninės veiklą sako prof. D.Žaliaduonytė.


 
Iš kolegų – palaikymas ir sveikinimai
 
Aktyvus Kauno miesto savivaldybės politinis veikėjas, Seimo narys Kazys Starkevičius nuosekliai stebėjęs Kauno ligoninės pokyčių kelią, sveikina tai, ką gydymo įstaigai pavyko pasiekti.
 
„Tai – moderni klinikinė ligoninė, kuri kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu dirba puikiu duetu. Čia sudaromos geros galimybės tiems, kas siekia mokslą įgalinti praktiškai. Universitetas turi puikią bazę“, – ligoninės veiklą geru mini Kauno miesto politikas.
 
Ilgą laiką dirbęs Kauno miesto savivaldybės administracijoje, ragavęs ir vicemero duonos, K.Starkevičius sako, kad nors dvi istorinės ligoninės sujungtos į vieną skaičiuoja veiklos penkmetį, jų šaknys siekia šimtą septyniolika metų, kai Kaune buvo įkurta istorinė Raudonojo Kryžiaus ligoninė, galėjusi pasigirti ir iškiliomis istorinėmis asmenybėmis.
 
„Tai – pirmoji ligoninė Lietuvoje, leidusi gimdyme dalyvauti abiem tėvams. Prieš dvidešimt penkerius metus turėjau galimybę čia stebėti, kaip gimė mano dukra“, –prisiminimais dalijosi K.Starkevičius.
 
„Svarbiausias laimėjimas, ką turi sujungta gydymo įstaiga, – puikūs specialistai. Tai yra didžiausias jų turtas“, – neabejoja jis.
 
Šventiniame renginyje dalyvavęs Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus sako, kad penkerių metų jubiliejaus minėjimas, į kurį susirinko aibė garbių svečių ir gydymo įstaigų vadovų, dar vienas įrodymas, jog kolegiškas palaikymas yra ypač svarbus.
 
„Noriu pasidžiaugti, kad įstaiga turi tiek bičiulių ir draugų, kurie net pirmadienio vakarą nepatingėjo atvykti ir pagerbti vadovės, darbuotojų. Jauku, smagu ir malonu matyti visus vieningus ir palaikančius. Matydami Kauno miesto politikų susitelkimą, suprantame, kad LSMU Kauno ligoninė jiems svarbi. Malonu, kad bendraminčiai, kolegos tiesia bendradarbiavimo ranką. Džiugiu, kad švenčiame ir pasiektą gerą ligoninės rezultatą, kai paprastai sujungimai nebūna lengvas ir malonus kelias. Įstaigų jungimai pakeičia situaciją ir tam tikras darbo taisykles.
 
LSMU Kauno ligoninė ir Respublikinė Klaipėdos ligoninė – giminingos įstaigos. Šalia turime universiteto lygmens centrus, o dideliuose miestuose atliekame itin svarbų, bet ne visada matomą vaidmenį. Linkiu, kad visos idėjos ir vizijos, kurių turi LSMU Kauno ligoninė, būtų įgyvendintos“, – bendrystės svarbą pabrėžė D.Steponkus.


 
Nuo iššūkių iki pergalių
 
Tiesa, kelias pergalių link nebūna lengvas. Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva atkreipia dėmesį į LSMU Kauno ligoninei tenkančius iššūkius.
 
„Kadangi ligoninė turi daug įvairių pastatų skirtingose miesto vietose, tai nepadeda įstaigai dirbti efektyviausiu keliu. Ligoninėje dėl to dubliuojama įvairių padalinių veikla, reikalinga turėti kelis skubios pagalbos skyrius, kelias laboratorijas, kelias diagnostines tarnybas. Kaip efektyviai tai padaryti – įstaigai iššūkis. Nepaisant to, ligoninės direktorė dalinasi planais: turi vizijų sujungti didžiąją dalį aktyvaus gydymo paslaugų ir perkelti jas į vieną konkretų padalinį. Tai padėtų efektyvinti ir sumažinti įstaigos sąnaudas. Ir tai yra neabejotinai svarbu. Optimizavimas atneštų didelę ekonominę naudą ir padėtų sutaupyti ten, kur patirti išlaidų nėra tikslinga.
 
Gydymo įstaiga už sutaupytas lėšas turėtų galimybę kelti gydytojams algas. Laimėtų ir pacientai – optimizavus darbą, pacientai tam tikras paslaugas gautų vienoje vietoje, kas būtų gerokai patogiau. Tai – nelengvas, ilgalaikis sprendimas, kuriam reikia turėti strategiją, konkretų planą ir jo nuosekliai siekti. Tai nereiškia, kad ligoninė turėtų veikti vienu adresu, tačiau svarbu darbus suskirstyti taip, kad skyriai dirbtų kuo efektyviau“, – įžvalgomis dalinosi VLK atstovė.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, socialdemokratė Orinta Leiputė tuomet dėl būsimo ligoninių jungimo dalyvavusi aktyviuose valdančiųjų debatuose, šiandien sako neabejojanti, jog sprendimas, žvelgiant į pasiektą rezultatą, buvęs teisingas.
 
„Jungimas buvo būtinas. Tuomet veikė dvi vienodo lygmens gydymo įstaigos, kuriose dirbo tie patys medikai. Nors ligoninė sulipdyta iš devynių atskirų padalinių, tikiuosi, ji įgavo naują pavidalą. Gydymo įstaiga jau spėjo pademonstruoti jėgą pandemijos metu. Nešusi didelį krūvį ji parodė galinti puikiai tvarkytis“, – sakė politikė.
 
Tiesa, pasak O.Leiputės, ligoninėje dar likę problemų – medikai turi nepasitenkinimo dėl buvusios nežinios, ateities perspektyvos, o kai kurie jų palieka darbo vietą dėl iki galo nesuvienodintų atlyginimų.
 
„Juos suvienodinti – didelis iššūkis. Tikiuosi, ligoninė, kurios dalininkai LSMU ir Sveikatos apsaugos ministerija, padės stabilizuoti ir darbą, ir darbo sąlygas, bus skirta investicijų tiek darbo užmokesčio sulyginti, tiek įrangai atnaujinti“, – viliasi socialdemokratė.


 
Ateities vizija – modernus ligoninės miestelis
 
Pokyčiai, kuriais žengia gydymo įstaiga, – kelionė.
„Penkeri metai – tik pradžia. Šiandien galime pasidžiaugti tuo, ką pasiekėme kartu, ir su dar didesne jėga žvelgti į ateitį. Kartu su jumis augame dėl pacientų ir kuriame ligoninę, kuria galime didžiuotis“, – sveikindama kolegas ir partnerius kalbėjo prof. D.Žaliaduonytė.
 
Anot jos, LSMU Kauno ligoninės ateitį jie matantys Šilainiuose, kur sieks telkti aktyvaus gydymo paslaugas ir kurti modernų ligoninės miestelį. „Mūsų planuose – nauji korpusai, daugiau sukoncentruotų profesionalių paslaugų ir, žinoma, trumpesnės pacientų laukimo eilės“, – aiškina profesorė.
 
Ateities vizijoje – ir tarptautinis augimas: po penkerių metų įstaiga siekia būti ligonine, kuri dalijasi patirtimi su užsienio partneriais, semiasi patirtį iš jų, vykdo bendrus mokslinius tyrimus, siunčia stažuotis specialistus ir atveria duris visiems pagalbos reikalingiems žmonėms.
 
„Infrastruktūriškai mums svarbios šios augimo kryptys: integruotas Psichikos sveikatos centras, kur žmogus sutinkamas ne tik kaip pacientas, bet kaip asmenybė; Slaugos klinika miesto centre, parodanti, kad slauga gali būti ori ir prieinama; Šilainių padalinio priestatas su unikalia požemine dalimi, parengta ir ekstremalioms situacijoms, jei prireiktų – saugumo simbolis Kaunui ir Lietuvai. Na, o Kačerginėje esančio Vaikų reabilitacijos skyriaus ateitis paruoštoje koncepcijoje dalinasi vieta kartu su suaugusiųjų ambulatorine reabilitacija, prevencinėmis programomis bei pirminės sveikatos priežiūros centro specialistais, įgyvendinant Kauno rajono sveikatos centro veiklos idėją“, – kryptis, kokioms sritims ligoninė pasiruošusi mesti pajėgas, vardija vadovė.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!