Pacientų srautas išaugo daugiau nei dešimtadaliu
 
LSMU Kauno ligoninės padalinyje, įsikūrusiame Aukštuosiuose Šančiuose, Hipodromo g., atidarytas modernizuotas Skubiosios pagalbos skyrius. Vietoje buvusios kabinetinės sistemos čia įdiegtas šiuolaikiškas erdvių išplanavimo ir komandos darbo modelis, plačiai taikomas Vakarų Europos šalyse ir JAV. Šis modelis leis pacientams reikalingą pagalbą suteikti dar greičiau ir kokybiškiau.
 
„Kryptingai laikomės misijos teikti kokybiškas ir savalaikes medicinos paslaugas tiek Kauno regiono, tiek ir visos Lietuvos gyventojams. Tam itin svarbi moderni, pagal šiuolaikines praktikas įrengta infrastruktūra. Skubiosios pagalbos skyriuje atskyrę pacientų priėmimo, stebėjimo, konsultavimo erdves pagerinsime jų patirtį – jie praleis čia mažiau laiko, greičiau gaus reikiamą pagalbą. Žinoma, naujus infrastruktūros sprendimus papildo atitinkamai atnaujinti procesai, apimantys visos ligoninės darbą ir, esant poreikiui, užtikrinantys pacientų stacionarizavimą į reikiamus skyrius“, – teigė LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.
 
Kaip aiškina vadovė, skyriaus erdvių modernizavimas ir darbo principų atnaujinimas gydytojams bei slaugytojams leis vienu metu nuolatos stebėti visus skyriuje esančius pacientus ir greičiau juos pasiekti. Kartu tai reiškia ir geresnį prioritetų valdymą, ypač piko laikotarpiais, efektyvesnį visos komandos darbą ir mažesnį jai tenkantį fizinį krūvį – nebereikės eiti ilgų atstumų, prireikus užpildyti dokumentus ar perduoti informaciją kolegoms.
 
„Per parą Kauno ligoninės Skubiosios pagalbos skyrius vidutiniškai priima apie 80 pacientų, per metus jų skaičius siekia iki 26 tūkstančių. Per pastaruosius penkerius metus pacientų srautas išaugo kiek daugiau nei dešimtadaliu“, – sako direktorius medicinai prof. Jonas Čeponis. Greitosios medicinos pagalba į skyrių atveža apie 60 procentų pacientų, likusieji atvyksta patys.
 
Beje, skaičiai rodo, kad net 48 proc. besikreipiančiųjų į šį skyrių yra ne Kauno miesto ir rajono pacientai, taigi modernizacijos naudą pajus viso regiono gyventojai.
 
Į Skubiosios pagalbos skyriaus modernizavimą iš viso investuota beveik 1,3 mln. eurų: apie 916,6 tūkst. eurų – ES lėšos, dar apie 372,9 tūkst. eurų – LSMU Kauno ligoninės lėšos. Skyriaus atnaujinimas įgyvendintas pagal projektą „Sveikatos centro sudėtyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimas Kauno rajono savivaldybėje“, jo vykdytoja – Kauno rajono savivaldybė.
 
„Pertvarkų procesai, nors ir itin reikalingi, pradžioje visuomet sunkiai skinasi kelią. Matydami rezultatą norime padėkoti ministerijai, kad atsirado sveikatos centrai, o su jais ir galimybė įgyvendinti kitus projektus – sveikatos paslaugų infrastruktūros modernizavimą Kauno rajono savivaldybėje. Esame dėkingi Kauno ligoninei už partnerystę ir už tai, kad Kauno rajono žmonės gali joje gauti paslaugas“, – bendryste džiaugėsi Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis įvertino naujojo skyriaus tvarką, švarą bei estetiką.


 
Lietuvoje – dar tik naujovė
 
Atnaujinant Skubiosios pagalbos skyrių, efektyviam ir greitam pacientų srauto judėjimui buvo sukurtos būtinos zonos: įrengti atskiri įėjimai greitosios medicinos pagalbos atvežtiems ir savarankiškai atvykusiems pacientams, o registratūra ir pirminės apžiūros erdvė – arti įėjimo. Tokiu būdu specialistai gali greičiau įvertinti pacientų būklę ir nustatyti pagalbos prioritetą.
 
Tarp pagrindinių funkcinių skyriaus erdvių – reanimacijos, stebėjimo, diagnostikos ir gydymo – trumpi atstumai. Stebėjimo salė su ratu išdėstyta lovų ir monitorių infrastruktūra leidžia saugiai, tausojant komandą bei taupant laiką stebėti pacientų būklę, taikyti diagnostikos ir gydymo intervencijas. Be to, įrengtos kelios izoliacinės palatos leis pacientus, kuriems įtariamos užkrečiamosios ligos, stebėti atskirai.
 
Modernizuojant skubiosios pagalbos skyrių, buvo taip pat atnaujinti baldai, kompiuterinė įranga, įrengta pacientų eilių valdymo sistema.
 
D.Žaliaduonytė pažymi, kad Skubiosios pagalbos skyriaus modernizavimo projektas buvo įgyvendinamas etapais ir tęsėsi kiek ilgiau nei metus. Profesionali bei susitelkusi ligoninės komanda per visą šį laikotarpį užtikrino nepertraukiamą skyriaus veiklą, šiuolaikišką, efektyvų ir saugų pacientų gydymo procesą.
 
„Esu dėkinga direktoriui infrastruktūrai ir jo komandai už gerą darbų koordinavimą ir priežiūrą, sudarytas sąlygas medikams dirbti kiek įmanoma ramiau vykstant renovacijoms darbams“, – sakė vadovė.
 
„Lietuvoje veikiančios sveikatos priežiūros įstaigos, siekdamos užtikrinti kuo geresnį gydymą ir patirtį pacientams, savo veikloje nuolatos diegia pažangius sprendimus. Tai puikiai iliustruoja Kauno ligoninės pavyzdys – Skubiosios pagalbos skyrius atnaujintas remiantis gerąja Vakarų Europos ir JAV praktika. Toks erdvių išplanavimo ir komandos darbo modelis Lietuvoje dar nėra paplitęs. Esu tikra, kad šią naujovę įvertins ir pacientai, ir specialistai, tad ji taps impulsu tokiems prasmingiems pokyčiams ir kitose gydymo įstaigose“, – skyriaus atidarymo šventėje kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.


 
Pranoko personalo lūkesčius
 
Kaip pasakoja Skubios pagalbos skyriaus vadovė Vaida Dambrauskienė, pokyčiai vyko su kolektyvo žinia. Skyriaus išdėstymas, reikiama įranga, baldai buvo parinkti, atsižvelgiant į darbuotojų poreikį.
 
„Nuo pat pradžių dalyvavome pokyčių procese. Tam buvo sudaryta speciali komisija, kartu kūrusi projektą, pagal kurį vėliau buvo pritaikyti renovacijos darbai. Tad į komandos lūkesčius atsižvelgta maksimaliai. Kadangi skyriuje dirbu jau ketverius metus, turiu galimybę palyginti: darbo kokybė atnaujintose patalpose skiriasi kaip diena ir naktis“, – pusmetį su komanda dirbanti nauju režimu pasakoja V.Dambrauskienė.
 
Spėjusi įvertinti visas skyriaus galimybes, vyresnioji slaugos administratorė Jolita Štarienė sako, jog didelis patogumas dirbti visiems vienoje patalpoje. Tokia infrastruktūra leidžia gydytojus, slaugytojus ir pacientus pasiekti greitai bei operatyviai.
 
„Darbo pobūdis pakito iš esmės. Dabar visa komanda galime dirbti kartu, stebėti paciento kelionę, sekti jo būklę. Tą padeda daryti ir dar viena naujovė – nuostabios „Lyno“ (angl. LEAN) lentos, leidžiančios pacientą stebėti iki jo išrašymo. Dabar viskas vienoje vietoje, o komanda gali atsiremti vienas į kitą. Tai didelis patogumas“, – pasakoja vyr. slaugos administratorė.
 
Anot jos, daug reiškia ir vizualiniai pokyčiai – estetinė aplinka, šviesios spalvos nuteikia optimistiškai. „Žinoma, jei nebus darnos ir komandiškumo tarp kolegų, nepadės ir gražios sienos, tačiau mums jos padeda. Traukia ir rezidentus. Pastebime, kad po renovacijos jie yra labiau linkę pas mus ateiti, slaugytojai – įgyti praktiką. Jie iš kolegų išgirsta atgarsių, kad pas mus malonu, jauku, švaru. Daug patogiau ir pacientui. O kai jam gerai – gerai ir specialistui, – įsitikinusi J.Štarienė, pritardama skyriaus vadovei, jog į personalo poreikius renovuojant skyrių buvo atsižvelgta su kaupu. – Viską derinome kartu. Komandos klausė, ko mums labiausiai reikia.“


 
Naujoves įvertina rezidentai
 
Kauno ligoninė, būdama rezidentūros bazė ir skirdama didelį dėmesį studijų procesams, palaikyti modernios ligoninės įvaizdį stengiasi ir dėl čia aukštą kartelę keliančių rezidentų bei jaunosios gydytojų kartos. LSMU dekanas, Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. Andrius Macas sako, jog modernūs pokyčiai Kauno ligoninėje Medicinos fakultetui yra ypač reikšmingi, kadangi čia yra didelis poreikis ugdyti studentus.
 
„Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultetas turi didelį poreikį Kauno ligoninėje ugdyti studentus. Jie iki šešto kurso turi būti paruošti puikiais medicinos gydytojais. Taigi pokyčiai, kuriuos daro Kauno ligoninė, yra itin svarbūs – studentai turi matyti kokybišką, šiltą, jaukią, pacientams palankią aplinką. Ypač reiklūs ir jautrūs aplinkai yra ir patys studentai. Ne paslaptis – jie klausia, kada gydymo įstaigoje bus sutvarkyta viena ar kita. Jie nori visko čia ir dabar, tad jei gydymo įstaiga neatitiks lūkesčių, pakeis ją ilgai nelaukę.
 
Todėl norime Kaune turėti pačias geriausias sąlygas jaunimui ugdyti. Norime, kad čia telktųsi jaunimas nuo pat pirmo kurso ir čia įgytų slaugos įgūdžius, nuo ketvirto kurso – medicinos gydytojui reikalingus įgūdžius. Taigi visi ligoninės pokyčiai svarbūs nuo pat pirmojo kurso“, – pokyčių svarbą akcentuoja prof. dr. A.Macas, įsitikinęs, jog Kauno ligoninėje specialistai gali sėkmingai užaugti.
 
„Gražu ir smagu čia dirbti. Džiugina ir kolektyvas, ir darbo sąlygos. Nors pagal savo specialybę dirbti Skubios pagalbos skyriuje negalėčiau, jame pasimatuoti baltą chalatą tikrai pravartu“, – sako skyriaus rezidentė Milda Kanapienytė.


 
Vidinės valdysenos sistema LEAN – pažangos ženklas
 
Ligoninės kolektyvo lyderė prof. dr. D.Žaliaduonytė įsitikinusi, jog gydymo įstaigoje, be infrastruktūros gerinimo projektų, ne mažiau svarbi užduotis – gerinti vidines vadybos sistemas, sustyguoti vidinius procesus.
 
„Gydymo įstaigų iššūkis – tinkamai sudėlioti pacientų srautus tarp padalinių ir kitų gydymo įstaigų. Tam padėti gali pasaulyje Skubiajai pagalbai naudojami moderniausi diagnostikos ir gydymo protokolai, klaidų analizė, keičianti požiūrį į pacientą. Ties tuo stengiamės kuo aktyviau dirbti ir šių metų mūsų bendras tikslas – kokybiškos paslaugos bei pacientų aptarnavimo kokybė. Tą pasiekti stengiamės aktyviai grįždami prie LEAN metodikos įrankių“, – pasakoja vadovė.
 
Anot jos, dirbant pagal pastarąją sistemą su personalu, kuris kasdien kinta, susikalbėti tapo gerokai paprasčiau ir patogiau. Tai padaryti padeda įdiegtos vizualinės vadybos priemonės – rodiklių lentos „Asaichi“. Ant jų žymimi ir sprendžiami kasdieniai skyrių darbo tikslai, rodikliai, užduotys, rezultatai. Taip komandoje siekiama imtis veiksmų skaidrumui užtikrinti ir procesams gerinti.
 
„Kalbant apie skubiąją pagalbą, šios tikslai – kokybiniai rodikliai, žymintys, kaip greitai buvo apžiūrėti pacientai, kiek jie laiko stebėti, per kiek laiko priimtas sprendimas, ar jis vyksta į stacionarą, namo, ar pereina į stebėjimo paslaugą. VLK stebėjimo paslaugas skatina, kad būtų išvengta kuo daugiau nereikalingų stacionarizavimo paslaugų. Taigi darbuotojams lentoje esame išskyrę atskirą tikslą – atlikti tam tikrą stebėjimo paslaugų skaičių. Taip pat labai aktyviai dirbame su pervežamų pacientų logistika“, – kaip veikia darbo metodas, pasakoja prof. dr. D.Žaliaduonytė.
 
„Lenta „Asaichi“ padeda įvertinti ir stebėti mūsų pačių keliamus kiekybinius bei kokybinius rodiklius, o vadovui tampa lengviau išaiškinti darbuotojams, kodėl turime tai daryti, kodėl stebime rodiklius. Tai ir pačių vadovų atskaitomybė aukštesniems vadovams. Kiekvienas, matydamas pasiektus rezultatus, džiaugiasi. Pavyzdžiui, šiandien, vertindami savo rodiklius, galime pasidžiaugti, kad mūsų pacientai nelaukė ilgiau nei tris ar keturias valandas. Galime komandoje vienas kitam paploti per petį, kad gerai dirbame“, – pavyzdžius įvardija komandos vedlė.
 
Tiesa, kaip pastebi prof. dr. D.Žaliaduonytė, nors pastarasis darbo valdysenos metodas ypač naudingas pramonės srityse, gamyboje, šalyje tarp gydymo įstaigų vis dėlto dar nėra populiarus. Direktorė prasitaria: kaip tai veikia, pasidomėti iš arčiau buvo atvykę pažangumu ir naujovėmis nenusileidžiantys keli gydymo įstaigų vadovai.
 
„Nuo pat pirmos dienos po dviejų ligoninių sujungimo didžiausią dėmesį skyrėme paslaugų kokybei ir valdymo efektyvumui. Praėjus penkeriems metams jau turime kuo pasidžiaugti, tačiau ir ateityje laukia intensyvus darbas ta pačia kryptimi“, – apie gydymo įstaigos siekius pasakoja prof. dr. D.Žaliaduonytė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!