- Klaipėdos universiteto, drauge su Klaipėdos universiteto ligonine ir Sveikatos apsaugos ministerija uostamiestyje organizuotas forumas regioninei partnerystei stiprinti, kuriame dalyvavo bene visos aukščiausios sveikatos politikos galvos, užminė mįslę, kokių gi paslaptingų ketinimų turi Klaipėda…
 
- Bendra mūsų idėja – Vakarų regiono stiprinimas. Dėl to čia turbūt pirmą kartą susirinko tokio lygio asmenys: buvo pirmoji ponia su patarėjais sveikatos ir švietimo klausimais, apie penkiolika Seimo narių, tarp jų Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, Vakarų regiono merai, ministrė su komanda, kancleris, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, tiek universitetinių – Santaros, Kauno klinikų, tiek respublikinių, Nacionalinio vėžio centro, visuomeninių pacientų organizacijų atstovai. Tai didžiulis dėmesys. Kalbėjome apie Vakarų Lietuvos ir Klaipėdos universiteto ligoninės lyderystę.
 
- Jaučiatės nuo Lietuvos sveikatos sistemos dalies atriboti? Negaunate pakankamai dėmesio?
 
- Ne, nesame atriboti – kalbame apie sveikatos sistemos tolygumą. Bet taip, dėmesys mums yra žymiai mažesnis negu sostinės ar vidurio regionui Kaunui, kuriame veikia stiprus Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, dvi universiteto ligoninės. Vilniuje taip pat dvi. O Klaipėdoje – viena. Kadangi ji dar labai jauna, jai reikia įrodyti savo vertę. Klaipėdos universitetas veikia jau 35 metus ir turi aiškias kryptis: tai – jūrinis universitetas, bet drauge veikia ir sveikatos srityje. Atliepiame regiono poreikius.
Forumas baigėsi apskritojo stalo diskusija, kur sveikatos apsaugos ministrė patvirtino, jog reikėtų susitikti dar kartą ir tuomet jau kalbėti apie finansavimą. Dabar kėlėme klausimą apie tolygią regionų plėtrą. Skaičiai rodo, kad nepriklausomos Lietuvos raidos laikais dėmesio ir investicijų Vakarų regionui buvo skiriama mažiau. Remiamės skaičiais. Taip pat jaudina rezidentų rengimo klausimas. Vyriausybės nutarimas keistas: nors universiteto ligoninėse jie yra rengiami, turi tam tikrą laiką praleisti ne universiteto ligoninėje. Taip Klaipėdos universiteto ligoninė neatitinka kriterijų, tad studentų ten siųsti negalima, nors Kauno ir Vilniaus universitetai sako studentus atsiųsti norėtų.
 
- Taigi vienas svarbiausių forume nagrinėtų klausimų – specialistų rengimas Klaipėdos universitete. KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis atkreipė dėmesį, kad Vakarų Lietuvoje medikų specialistų yra iki trijų kartų mažiau nei kitur ir užsimojo tai keisti.
 
- Taip, ministerijai jau esame pateikę šeimos gydytojų rengimo programą. Šeimos gydytojų trūkumas šalyje didžiausias. Klaipėdos mieste vidutinis jų amžius yra solidus – viršija 70 metų. Tai didžiulė problema, kuri per artimiausius dvejus metus dar aštrės. Visuomenė sensta, sveikatos problemų vis daugėja, o su medikais turime sudėtingą situaciją. Universitetas, turėdamas intelektines galimybes, patirtį, pasiryžęs prisidėti. 30 metų veikiantis Sveikatos mokslų fakultetas kuria vertę visai valstybei, rengdamas slaugytojus, reabilitacijos specialistus, radiologijos technologus ir kitus specialistus. Universitetas pajėgus, bet visada naujovės turi tam tikrų abejonių. Bandėme jas išsklaidyti.
 
- Kokios jos?
 
- Keliamas kokybės klausimas. Nors visuomeninės organizacijos palaiko. Prezidentūros vyriausioji patarėja sveikatos klausimais aiškiai pasakė: jei valstybė vieną kartą pasakė A – įkurti Klaipėdos universiteto ligoninę, turime ištarti ir B – čia turi atsirasti ir rezidentų rengimas.
Panašią patirtį turėjome 2012-iais, kai buvome parengę išplėstinės slaugos studijų programą. Seimas tuomet priėmė įstatymą, kad juos gali rengti tik tie universitetai, kurie rengia gydytojus. Pasikeitus politinei situacijai, leidimas atsirado, patvirtinome programą ir iš karto priėmėme 60 studentų, kurie patys moka už studijas. Tokių studijų poreikis yra didžiulis. Du universitetai nepajėgūs visko aprėpti.

- Vis dėlto toks ėjimas Vilniaus ir Kauno, kurie vieninteliai ruošia specialistus, nepradžiugins.
 
- Mes tą suprantame. Bet palaukite, kalbame ne apie siaurą institucinį mąstymą. Kalbėkime vieną kartą apie valstybę, o ne žiūrėkime tik savo daržo! Iš kai kurių išgirdome komentarų esą būtų gerai, kad Klaipėdos universitete neatsirastų medicinos fakulteto. Mums ir nereikia. Mes turime Sveikatos mokslų fakultetą, kuris sėkmingai dirba ir ruošia specialistus visai Lietuvai. Mūsų ruošti slaugytojai dirba Santaros ir Kauno klinikose, tad neturime požiūrio, kad mūsų ruošti specialistai – tik mums.
Apie ką tuomet galime kalbėti tokioje geopolitinėje situacijoje? Kalbame apie partnerystę ir tolesnę valstybės raidą. Norime, kad žmonės tik viename mieste gyventų, ar kad visa Lietuvą būtų apgyvendinta? Dažniausiai jaunam žmogui po penkerių metų studijų Vilniuje ar Kaune išvažiuoti į kitą miestą yra sudėtinga, juos sulaiko šeima, vaikai. Žmonės, planuodami profesines studijas, tame mieste pasilieka gyventi.
 
- Vienas problemos sprendimo būdų – siūlymas per trejus metus sukurti 60 papildomų valstybės finansuojamų vietų rezidentams, kurie konkrečiai įsipareigotų dirbti regionuose tiek laiko, kiek trunka jų rezidentūros studijos.
 
- Kaip žmogų galima priversti? Be to, sostinė – taip pat regionas. Yra daug reglamentavimo įstatymų, kuriais negali žmogaus priversti. Jis pats sprendžia, kur toliau tęs karjerą. Į prievartą žiūriu skeptiškai. Buvo siūlymų priimti įstatymą, kad baigęs valstybės finansuojamas medicinos studijas negalėtum išvykti dirbti į užsienį. Europos Sąjunga reglamentuoja – gali. Labai daug būsimų medikų išvažiuoja ten atlikti rezidentūrą.

---

 
Dosjė

1988 m. VU suteikta gydytojo profesinė kvalifikacija.
1988-1989 m. Vilniaus m. VI klinikinės ligoninės internas-chirurgas.
1989-1994 m. Klaipėdos miesto ligoninės chirurgas.
Nuo 1995 m. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Abdominalinės chirurgijos skyriaus chirurgas.
2001 m. VU apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją.
Nuo 2001 m. KU Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros vedėjas, Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, profesorius.
Nuo 2003 m. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas.
2010 m. Mykolo Romerio universitete įgijo teisės ir valdymo magistrą.
2018 m. KU taryba paskyrė į laikinojo rektoriaus pareigas, 2019 m. išrinktas nuolatiniu rektoriumi.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!