Prezidentūra pritaria
 
Svarstant priemokų naikinimo klausimą, pirmą kartą komitete buvo išsakyta ir Prezidentūros pozicija. Prezidento patarėja asmens ir visuomenės sveikatos klausimais prof. Sonata Jarmalaitė pabrėžė, kad iš esmės Prezidentūra teikiamoms pataisoms pritaria, nes jomis siekiama pašalinti socialinius netolygumus ir išgryninti pačias priemokas.
 
„Valstybės laiduojamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos įvairiai interpretuojamos ir pasiklystame toje įstatymų raizgalynėje. Priemokos yra apie tai, kad tik turtingesni gali nusipirkti geresnes paslaugas, bet kai kalbame apie paslaugas, kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), šioje vietoje priemokų neturėtų būti.
 
Mes puikiai suprantame, kad PSDF biudžetas nėra begalinis. Pavyzdžiui, odontologijos paslaugos – deja, bet tenka pačiam (pacientui – aut. past.) prisidėti. Kalbant apie priemokas skiriant vaistus – yra tam tikros lubos, konkrečiai aprašytos išimtys. O prie sveikatos paslaugų mes matome raizgalynę, kuri, mano akimis, išsigrynins“, – posėdyje kalbėjo prof. S.Jarmalaitė.
 
Pasiklydo balsavimuose
 
Vėl buvo sugrįžta ir prie Seimo Teisės departamento išvadų, kuriose atkreipiamas dėmesys į tai, kad teikiamos pataisos prieštarauja Konstitucijai. Čia, paslydę ant klausimo formuluotės, Seimo nariai pribalsavo į kairę ir dešinę, kol išsiaiškino, kas už ką ir kaip balsuoja. Galiausiai Seimo Teisės departamento išvadoms buvo nepritarta.
 
Dar daugiau painiavos kilo svarstant Seimo narių siūlymus, kaip būtų galima patobulinti teikiamas Sveikatos sistemos įstatymo pataisas. Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Orintos Leiputės ir jos pavaduotojos frakcijoje Jurgitos Šukevičienės teikiamame pasiūlyme didžiausias dėmesys kreipiamas į vadinamąsias komforto paslaugas, kuriomis, pasiūlymo rengėjų nuomone, piktnaudžiauja gydymo įstaigos.  
 
„Įstatym  turi būti aiškiai nurodyta, kad paciento lėšomis apmokamos nemedicininės paslaugos gali būti teikiamos tik tuo atveju, jeigu pacientui suteikiama galimybė tuo pačiu metu nemokamai gauti visos apimties gydymo paslaugas (įskaitant nemedicininį aptarnavimą). Pacientas, pageidaujantis gauti mokamas nemedicininio aptarnavimo paslaugas, turi raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės apmokamų nemedicininio aptarnavimo paslaugų, ir išreikšti pageidavimą gauti mokamas paslaugas“, – nurodo pataisų rengėjos.
 
O.Lieputės ir J.Šukevičienės pasiūlymams komiteto narių balsų dauguma buvo pritarta. Ir čia kilo klausimas, o kaip dabar elgtis su Lino Urmanavičiaus ir kitų Seimo narių teikiamu pasiūlymu, į kurį įtrauktas ir medicinos paslaugų klausimas. Mat abiem siūlymams komitetas pritarti negali.
 
Ginčą spręs ministerija
 
L.Urmanavičiaus teikiamame pasiūlyme nurodyta, kad įstatyme būtina aiškiau reglamentuoti, kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra visiškai apmokamos valstybės lėšomis ir kad už jas negali būti imami papildomi mokesčiai, kokios paslaugos, priemonės ar vaistai paciento pasirinkimu gali būti dengiami iš dalies, pacientui primokant kainos skirtumą, ir už kokias paslaugas pacientas atsiskaito tik iš savo kišenės. Kainų skirtumus ir apmokėjimo tvarką šiuo atveju turėtų nustatyti Vyriausybė.
 
„Turiu pavyzdžių iš praktikos, kai laiku nesuteikiama tam tikra pagalba ir žmogus tampa neįgaliu. Pavyzdžiui, išniro alkūnė, ją sustatė, paskyrė reabilitaciją po mėnesio ar dviejų, kartu atėjo kineziterapeutas, kažką išrašė, sakė ranką šiek tiek pamankštinti. Kineziterapeuto paslaugos nėra jokios, iki reabilitacijos sustingo visi rankos raumenys, liko atplaiša. Paciento ranka vaikšto šiandien teik, kiek išsitiesia ir su šakutės galu gali maisto į burną įdėti“, – situaciją iliustravo L.Urmanavičius.
 
Pavyzdys posėdyje dalyvavusiai sveikatos apsaugos viceministrei Laimutei Vaidelienei daugiau aiškumo nesuteikė, klausimas jai labiau pasirodė susijęs su eilių pas gydytojus ir reabilitacijos įstaigas reguliavimu, nei su priemokomis. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir prof. S.Jarmalaitė. Nepaisant to, komiteto nariai balsavimu pritarė ir L.Urmanavičiaus pataisoms. Kadangi to paties įstatymo straipsnio koreguoti pagal du atskirus pasiūlymus negalima, klausimo svarstyme priverstinai teko skelbti pertrauką.
 
Kilus dviprasmiškai situacijai, teks įsitraukti ministerijai, kuri iki kito komiteto posėdžio turi parengti pasiūlymą, kuris padėtų kilusį ginčą išspręsti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!