Nauja tvarka
 
Dar praėjusios kadencijos pabaigoje sveikatos apsaugos ministras sveikatos centrus didžiuosiuose miestuose įpareigojo kurti skubiosios pagalbos kabinetus, kur būtų bent šešias valandas teikiama šeimos gydytojo pagalba savaitgaliais ir švenčių dienomis.
 
Anksčiau šias paslaugas poliklinikų nedarbo metu teikdavo didžiosios ligoninės. Šiaulių centro poliklinikos direktorius Mindaugas Maželis pasakoja, kad iki šiol pirminės sveikatos priežiūros centrai mokėjo Respublikinei Šiaulių ligoninei už suteiktą ambulatorinę pagalbą ir ji samdydavo tam papildomus gydytojus.
Dabar viskas pasikeitė – įstaiga kategoriškai atsisako teikti šias paslaugas.
 
Prasidėjo derybos
 
M.Maželis teigia, kad įsigaliojant pasikeitimams prasidėjo derybos su ligonine dėl tolesnio ambulatorinės skubiosios pagalbos paslaugų užtikrinimo.
 
„Ministro įsakyme parašyta, kad sveikatos centras turi užtikrinti ambulatorinę skubią pagalbą ne darbo laiku. Kadangi ligoninė yra sveikatos centre, ėjome derėtis. Sakėme, esate mūsų partneris, gaunate finansavimą iš Europos Sąjungos priėmimo paslaugoms užtikrinti, kaip ir turėtumėte šitą pagalbą teikti“, – pasakojo M.Maželis.
 

„Poliklinikoms sunku įgyvendinti įpareigojimą savaitgaliais teikti rentgeno paslaugą, laboratorinius tyrimus, nes šie skyriai veikia tik darbo dienomis, o ligoninėse – visą parą. Poliklinikose kilo ir darbuotojų nepasitenkinimas. Niekas nenori dirbti ne darbo dienomis“, – kalbėjo Šiaulių centro poliklinikos direktorius Mindaugas Maželis.

 
Tačiau derybos su ligonine baigėsi nesėkmingai. Nepadėjo ir poliklinikų siūlymai sumokėti. „Jie sako: „Ne“. Ir motyvuoja ministro įsakymu. Viską lemia sakinukas, kad kabinetas turi būti pirminiame centre“, – konstatavo M.Maželis.
 
Reikalauja peržiūrėti įkainius
 
Susiklosčius tokiai situacijai Šiauliuose pareigą teikti ambulatorinę skubią pagalbą savaitgaliais ir švenčių dienomis prisiėmė Dainų PSPC. Tačiau esama situacija jos netenkina.
 

„Paslaugos teikti neatsisakome, nes ji reikalinga pacientams ir mažina krūvį ligoninėms, bet tuomet skubos tvarka turi būti peržiūrėti įkainiai“, – pabrėžia Dainų PSPC direktorė Aurika Koncienė.

 
Ji teigia, kad ambulatorinės skubios pagalbos užtikrinimas – be galo didelis iššūkis tiek finansiškai, tiek randant specialistus.
 
Pacientų šie kabinetai turi nedaug, už juos gaunamas apmokėjimas nepadengia paslaugos kaštų. „Kabinete ne darbo dienomis vidutiniškai apsilanko 25-26 žmonės. Ligonių kasos už ambulatorinę kontaktinę pagalbą moka 27 eurus bei papildomai už tyrimus. Tai mums nepadengia kaštų“, – sako A.Koncienė pažymėdama, kad savaitgaliais pagal darbo kodekso nuostatas turi būti mokamas ir dvigubas atlyginimas.
 
Ji skaičiuoja, kad nuo vasario 22 d. skubiosios pagalbos kabineto veiklos pajamos sudarė 63,6 proc. visų sąnaudų, iš kurių darbo užmokestis – 83,3 proc. „Valstybinės ligonių kasos apmokėjimas padengia apie 64 proc. skubiosios pagalbos kabineto išlaidų, likusią dalį įstaigai tenka dengti savo lėšomis“, – vardijo A.Koncienė.
 
Ji įvertino, kad norint padengti paslaugos savikainą dabartinis apmokėjimas vienai poilsio, šventinei dienai turėtų būti padidintas apie 57,1 proc.
 
Kreipėsi į ministeriją
 
Dainų PSPC jau kelis kartus kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę ligonių kasą, surašę tikslius paslaugos kaštus ir gaunamas pajamas prašydami padėti spręsti šią problemą.
 
„Rašėme laiškus ministerijai, kad išaiškintų, bet taip ir negavome atsakymų. Dabar tarsi ligonių kasos analizuoja ar analizuos, paskui gal tą mokėjimą diferencijuos... Ta problemėlė dabar nugesusi, nutilusi. Šiuo metu vyksta pasikeitimai Vyriausybėje, laukiame, gal po to bus priimti kiti sprendimai“, – svarstė M.Maželis.
 
A.Koncienė mano, kad skubios pagalbos teikimas poliklinikose ne darbo metu yra nepasvertas sprendimas: „Kiek dabar patiriame išlaidų rodo, jog tai – neefektyvus lėšų panaudojimas. Pagrindas skubiai pagalbai yra tyrimai. Teikti pagalbą stacionare būtų žymiai efektyviau.“
 
Privačios atsisakė, kitur teikia ligoninės
 
Iš privačių gydymo įstaigų Šiauliuose taip pat niekas neapsiėmė užtikrinti šios paslaugos. „Paslaugą turi užtikrinti sveikatos centro pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, bet jų pavaldumas įvairus – ir privatus, ir viešasis. Privatus sektorius sako, kad jų niekas neįpareigoja – nenorime ir neteiksime tos pagalbos, teikite jūs, viešieji“, – pasakojo M.Maželis.
 
Kituose miestuose ligoninės vis dar teikia ambulatorinę skubią pagalbą. „Didžiųjų miestų poliklinikos rado kompromisą organizuoti darbą prie stacionaro, – pastebi A.Koncienė. – Stacionaras turi visą infrastruktūrą: laboratoriją, rentgenus veikiančius visą parą. Aišku, yra niuansų dėl specialistų trūkumo, bet didieji miestai greičiausiai neturi jų stygiaus, o Šiaulių miestui, kaip suprantu, tai yra iššūkis.“
 
Gydytojai atsisakė
 
Poliklinikų vadovams sunku įkalbėti dirbti gydytojus savaitgaliais. A.Koncienė teigia, kad visą savaitę jie ir taip turi didelį pacientų srautą: „Gydytojai dirba dideliu mastu, apimtys didžiulės, todėl priversti juos dirbti ir savaitgalį – misija neįmanoma. Jie ir atsisakė.“
 
Dabar į Dainų PSPC teikti skubią ambulatorinę pagalbą ne darbo dienomis važinėja gydytojai iš Kauno, tačiau nerimą kelia radiologų technologų trūkumas, nes šių specialistų yra per mažai. „Dar įsijungia ir vadyba, kurią irgi reikia užtikrinti, – priduria A.Koncienė. – Pacientą reikia pasitikti, nukreipti, užregistruoti. Rudenį išaugus sergamumui vieno administratoriaus gali ir nepakakti...“
 
Žmonėms labai reikalinga
 
„Vis dėlto žmonės šia paslauga patenkinti. Ji be galo reikalinga ir svarbi, – pabrėžia A.Koncienė. – Tikrai patiriame jų dėkingumą, matome, kaip išeina visai kitom akim, nusiraminę. Taip pat suprantame ir stacionaro poziciją – ambulatoriniai pacientai neturi užkimšti eilės. Kad nebūtų pražiūrėti infarktai, insultai ir kitos rimtos būklės... Stacionaro skubios pagalbos skyriaus žmonės susiduria su atvejais tarp gyvybės ir mirties, čia reikia operatyvumo. Tačiau norint, kad naujoji tvarka, kuomet skubią pagalbą teiktų pirminė sveikatos priežiūra, reikalingi skubūs sprendimai dėl deramų įkainių.“

---

 
Komentaras
 
Naujoji tvarka pasiteisino
 
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas:
- Ligoninėje neteikiame ambulatorinės skubios pagalbos paslaugų, kadangi negalime pažeisti ministro įsakymo, kuris nurodo, jog paslaugą turi teikti pirminės sveikatos priežiūros licenciją turinčios įstaigos. Anksčiau įsakymas tai leido.
 
Kituose miestuose esančios didžiosios ligoninės – tiek Antakalnio, tiek Kauno klinikos tokią licenciją turi.
 
Šiauliuose yra puikiai veikiantys pirminės sveikatos priežiūros centrai, kurie dabar suteikia šią paslaugą ir dėl to yra patenkinti tiek gyventojai, tiek mes patys matome, kad sulaukiame žymiai mažiau ambulatorinių pacientų.
 
Vis dėlto net ir dabar, įsigaliojus naujajai tvarkai, turime apie 130-160 pacientų per parą, būna, per dieną atvažiuoja ir vienuolika insultų, taigi dirbame dirba tikrai intensyviai.
 
Naujojo įsakymo esmė ir yra, kad penkių didžiųjų miestų ligoninių priėmimo skyriai nebūtų jais užkrauti, kadangi skubios pagalbos gydytojų resursai pakankamai riboti visoje Lietuvoje, ne tik Šiaulių ligoninėje. Pacientų srautai ir šiaip nuolat auga, tačiau pastebėjome, kad apie 70 proc. jų yra ambulatoriniai. 
 
Prieš įsakymo priėmimą, kol buvo rastas šis kompromisas, vyko labai didelės diskusijos medikų bendruomenėje tarp įstaigų, kurios užtikrina klasterines paslaugas, šeimos gydytojų.
 
Norime pasidžiaugti gerais šio įsakymo rezultatai, kurie leidžia koncentruotis būtinąją pagalbą. Sumažėjo nepatenkintų pacientų, kurie turėdavo ilgas valandas, kartais net aštuonias ar devynias, laukti ambulatorinės pagalbos. Dabar jie kreipiasi tiesiai į pirminės priežiūros centrą, kur iškart gauna pagalbą ir neturi laukti bendroje eilėje su sunkiais ligoniais.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!