Po laiko persukimo laukia pacientų antplūdžio

Aigustė Tavoraitė
2019-03-29
Nors už poros metų, tikėtina, laikrodžių rodyklių sukioti nebeteks, nuo sekmadienio dar reikės keltis valanda anksčiau. Jei galbūt „vyturius“ tokia žinia džiugina, medikai šių pasikeitimų laukia nerimaudami. „Moksliškai įrodyta, kad laiko sukiojimas turi nemažą įtaką kardiovaskulinėms ligoms ir padidina miokardo infarkto riziką“, – įspėja kardiologas Rokas Šerpytis. Medikai vieningai pabrėžia, kurį laiką – vasaros ar žiemos – bepasiliktume – tai apsisprendimo klausimas, tačiau didžiausias kirtis sveikatai yra nereguliarus režimas.
Po laiko persukimo laukia pacientų antplūdžio
Nors Europos Parlamentas ką tik priėmė sprendimą nuo 2021-ųjų atšaukti laiko sukiojimą ES šalyse paliekant apsisprendimą pačioms valstybėms, ne vienam jau savaitgalį pasukus laiką valanda į priekį neigiamų pasekmių sveikatai gali nepavykti išvengti.

Didėja infarkto rizika
Nors Europos Parlamentas ką tik priėmė sprendimą nuo 2021-ųjų atšaukti laiko sukiojimą ES šalyse paliekant apsisprendimą pačioms valstybėms, ne vienam jau savaitgalį pasukus laiką valanda į priekį neigiamų pasekmių sveikatai gali nepavykti išvengti.
 

„Be abejo, kad dabartinis laiko sukiojimas kenkia žmogaus sveikatai. Labiausiai pažeidžiami yra turintieji miego problemų, sergantieji kardiovaskulinės sistemos, neurologinėmis ligomis“, - sako kardiologas Rokas Šerpytis.

 
„Jautriau reaguoja vaikai. Pagrindinė to priežastis – sutrinka cirkadinis ritmas arba kitaip – režimas. Tą puikiai galime pajusti skrisdami lėktuvu ir kirsdami keletą laiko juostų. Moksliškai įrodyta, kad tokie pasikeitimai turi nemažą įtaką kardiovaskulinėms ligoms. Neseniai kaip tik buvo publikuotas didelis tyrimas, kuriame buvo apžvelgti visi iki tol buvę tyrimai apie laiko sukiojimo įtaką kardiovaskulinėms ligoms, o ypač – miokardo infarktui. Taigi dar kartą buvo patvirtinta, kad pasukus laikrodį miokardo infarkto rizika, ypač pirmąją savaitę, išauga keliais procentais. Ir būtent pavojingesnis yra valandos pasukimas į priekį“, – kalbėjo R.Šerpytis.

 
Jis pabrėžė, kad žmogaus organizmui reikia cikliškumo ir tvarkos. „Taip fiziologiškai sutvarkyta, kad žmogui einant miegoti pulsas sulėtėja, sumažėja spaudimas. Kai režimas kiek pakinta, pulsas užkyla dar žmogui miegant ir organizmas būna pasiruošęs atsibusti. Yra nustatyta, kad tokiems žmonėms atsikėlus anksčiau būna aukštesnis spaudimas, didesnis pulsas, didesni uždegiminiai – C-reaktyvinio baltymo ir interleukino 6 – žymenys. Tai sąlygoja ir dažnesnius miokardo infarktus. Nuo seno žinome, kad patirti infarktą, insultą ryte tikimybę 40 proc. didesnė nei kitu paros metu. Taip jau būna, kad pirmadienį visada sulaukiame didesnio  pacientų kiekio. O tokie pasikeitimai didina tikimybę, kad gali susirgti dar daugiau žmonių“, – sakė gydytojas.
 
Sutrinka vaistų vartojimas
Laikrodžio rodyklių pastūmimas į priekį gali sukelti nepatogumų ir vaistus vartojantiems žmonėms. „Jei vartojamas vaistas, turintis trumpą terapinę koncentraciją kraujyje, tai gali daryti įtaką. Jei vėliau nei reikia bus išgerti vaistai nuo hipertenzijos, gali pakilti kraujospūdis. Bet pajutęs galvos skausmą žmogus pats pasireguliuoti anksčiau išgėręs vaistą. Ypač aktualus toks pasikeitimas retomis ligomis sergantiems pacientams, jie vartojami hormonai tiksliai pagal valandas. Tokie žmonės gali pajausti sveikatos sutrikimų“, – pastebėjo šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
 
„Dabar jau nebe tie laikai, kai reikėjo taupyti žvakes, kad jų mažiau būtų išdeginama vakare. Todėl gyvenant šiuolaikiniame pasaulyje, kai gyvenimo tempas didžiulis, miegas aukojamas kitoms veikloms, nestinga tokių miegą blaškančių dirgiklių kaip ekranų skleidžiama mėlyna šviesa, kuri išbalansuoja žmones ir lemia miego sutrikimus, laiko sukiojimas tampa dar vienu papildomu veiksniu, sudarantis nepatogumų. Jo atsisakius bent kiek apsaugotume savo sveikatą“, – reziumavo R.Šerpytis.
Jis pridūrė, kad pasiruošti laiko sukimui galima kelias dienas prieš tai einant miegoti 15 minučių anksčiau ir tiek pat laiko anksčiau atsikeliant. Taip pat reikėtų stengtis mažiau naudotis išmaniaisiais prietaisais, žiūrėti televizorių prieš miegą ir būtinai miegoti bent 6–7 valandas, kad nebūtų pervargimo ir produktyvumo sumažėjimo pirmąją savaitę.
 

Žiemos laikas – sveikesnis?
Nors netyla diskusijos, kokį gi laiką – vasaros ar žiemos – reikėtų pasilikti šaliai, valstybės vadovai akcentuoja, kad pirmiausia svarbu, jog jis būtų vieningas su Baltijos kaimynėmis. 
Medikų manymu, kurį laiką bepasilikus, didelės įtakos tai sveikatai neturės. „Prie laiko prisiderinama ir viskas. Tai priklauso nuo žmogaus pasirinkimo ir polinkio vienam ar kitam laikui. Labai daug kam imponuoja vasaros laikas, tačiau gal svarbiau, kad daugiau produktyvios darbo dienos (t.y. šviesesnio ryto) būtų žiemos laike, taigi gal šis laikas ir būtų tinkamesnis“, – svarstė R.Šerpytis.
 

Psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna priminė, kad fiziologiškai per daug šviesos vakare, kai reikia gultis, nėra gerai. „Tamsoje išsiskiria miego hormonas melatoninas, padedantis lengviau užmigti ir turintis reikšmės nervų sistemos atsigavimui, pailsėjimui. Tik gilaus miego fazėje neuronai išsivalo nuo toksinų, tai labai svarbu. Mokslininkų yra nustatyta, kad melatoninas gaminasi tarp 10 valandos vakaro ir pirmos valandos nakties. Aišku, žiemą esant vasaros laikui būtų kiek šviesiau vakare. Tad vienareikšmiškai vertinti sudėtinga“, – kalbėjo jis.

 

Pernai lapkritį rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 62 proc. Lietuvos gyventojų norėtų, kad atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje liktų vasaros laikas. Tokį pasirinkimą labiausiai palaiko vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ar mažesnių miestų gyventojai. Tuo metu žiemos laiko norėtų 26 proc. apklaustųjų. Žiemos laikui santykinai labiau pritaria didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys šalies vakarų ir rytų regionuose. Dešimtadaliui apklaustųjų buvo nesvarbu, kokiu laiku gyventi, o 2 proc. į klausimą neatsakė.


Komentaras
Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. Arūnas Bukantis:

- Geresnis, be abejo, būtų vasaros laikas. Tokiu atveju turėtume gerokai ilgesnius ir šviesesnius vakarus, ypač šiltuoju metų laiku. Tuomet iki 22 valandos galėtume užsiimti kažkokia veikla atvirame ore. Pasirinkus žiemos laiką, saulė vasarą leistųsi apie 21 valandą, o patekėtų labai anksti – švisti pradėtų apie trečią valandą, tad didelę dalį dienos pramiegotume. Taigi toks laikas nebūtų priimtinas. Savo aktyviąją dienos dalį dažniausiai deriname su šviesiu paros metu. Todėl nesinorėtų prarasti tų kelių valandų. Dažniausiai bet kuriuo atveju darbo diena, pamokos prasideda 8–9 valandą, tad norisi ir po to turėtų paros dalį, kada dar būtų šviesu. Iš dalies mitas yra tai, kad saulės aukščiausias pakilimo taškas turėtų būti apie 12 valandą vidurdienį. Jokiu būdu ne. Dabar vasaros laiku saulė kulminaciją pasiekia kiek po 13 val. Taigi tai būtų tinkamiausias vidurdienio laikas.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

      S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

      „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
      Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

      Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

      „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

      Budinti vaistinė


      Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

      Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

      Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

      razinka


      Sveika šeima


      Erkės pabudo alkanos ir piktos

      Erkės šiemet ankstyvos, piktos ir alkanos, sako entomologai. Pastarųjų metų statistika rodo, kad gyventojai į raginimus pasisaugoti nereaguoja – pernai užfiksuotas erkinio encefalito ir Laimo ligos atvejų pikas. Kaip jo išvengti šiemet?

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Suriebėjusios kepenys bus gydomos vaistu

      „Pagaliau liga bus ne kontroliuojama dietomis ir mankštomis, bet gydoma vaistais“, – skelbiama amerikiečių žiniasklaidoje. Milijonai nealkoholinio steatohepatito (NASH) liga sergančių amerikiečių sulaukė pirmojo patvirtinto vaisto „Rezdiffra“, padėsiančio išvengti kepenų cirozės ir nepakank...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Vyrai ir moterys (Nr.3)
      Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
      Ar gudresnis valgo skaniau?
      Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

      Naujas numeris