Derinamos pozicijos

Regionuose sprendžiant pediatrų klausimą, žadama prie Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus komandos prijungti gydytoją pediatrą, kuris galėtų konsultuoti vaikus ir taip regionuose spręsti vaikų ligų skyrių trūkumo problemą.
 
„Tuo atveju, jei gydytojo pediatro priėmimo skyriuje nebus, vystome telemedicinos paslaugas. Rajonuose gyvenančių vaikų ligų klausimais Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus specialistus pakonsultuoti nuotoliu galėtų pediatrai iš centrinių, universiteto arba kitų regioninių ligoninių“, – „Lietuvos sveikatai“ gvildenamas sprendimo idėjas pristato sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Pasak jos, prie pastarojo projekto dirbama jau metus. Šiuo metu derinamos pozicijos su visomis suinteresuotomis šalimis, rajoninėmis ligoninėmis.
 
„Tūkstančio šimto rodiklio tikrai niekas nepasiekiame. Mažosiose įstaigose gimstančių vaikų skaičius siekia nuo 100 iki 300, tad ieškome alternatyvų, kurios būtų finansiškai tvarios. Kalbamės apie tai, kad kiekviena ligoninė galėtų turėti po vaikų ligų gydytoją. Taip pat svarstome ir apie alternatyvas, kurias su ligoninėmis šiuo metu deriname“, – aiškina ministrė.
 
Sutaupyti nepadės
 
Pastarasis sprendimo būdas vertinamas kritiškai. Kaip sako Šakių ligoninės direktorius Ignas Sadauskas, pediatro integracija į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių ne tik kad nesuteiks visaverčių paslaugų, pacientams bus gerokai prastesnis šių prieinamumas, bet ir nebus finansinis laimėjimas pačiai gydymo įstaigai.
 
„Reikia skaičiuoti, kiek toks sprendimas leistų sutaupyti. Iš ekonominės pusės žvelgiant, tokio sprendimo būdo nauda – abejotina. Ar Vaikų ligų skyriuje, ar ne, pediatrą gydymo įstaigai vis tiek reikėtų išlaikyti. Tuo klausimu turėjome bendrą regioninių ligoninių susitikimą – praktiškai visose minėti skyriai yra nuostolingi. Net ir didžiosiose ligoninėse“, – teigė I.Sadauskas.
 
Jis svarsto, ar ne geriau į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių integruoti Vaikų ligų skyrių, idant mažieji pacientai čia gautų stacionarines paslaugas.
 
„Reikalinga galvoti, kaip integruoti skyrių, o ne nuimti paslaugas. Telemedicinos paslaugos ne visais atvejais galėtų padėti, tad tektų vaikus transportuoti kitur, taip būtų gaištamas ir laikas“, – sprendimo sėkme abejoja I.Sadauskas.
 
Nors Marijampolės ligoninė telemedicinos paslaugų galimybes vertina palankiai, įstaigos direktorius Mantas Čėsna įsitikinęs – regione Vaikų ligų skyrius turi veikti pilnomis apsukomis, tad naujai ministerijos siūlomai vaikų ligų gydymo tvarkai nepritaria.
Marijampolės ligoninė pagal mažųjų pacientų skaičių reikalavimus atitinka, skyrius vis tiek išlieka nerentabilus, tačiau vadovas jo atsisakyti neketina.
 

„Nėra reikalo mažintis. Nuostolį uždengiame kitais skyriais. Aplinkinėse savivaldybėse tokių skyrių nėra, klausimas, kaip bus su Vilkaviškio ligonine, tad paslaugų apimtys tik didės. Regionuose, nepaisant mažo pacientų skaičiaus, vis tiek turi išlikti vaikų ligų skyriai. Tokių skyrių centralizacija nėra palanki sveikatai, nes per dideli atstumai susidaro šeimoms važinėti“, – teigia Marijampolės ligoninės direktorius Mantas Čėsna.

 
Kad paslaugos vaikams išliktų, jis siūlo už tai įvesti dotacijas.
 
Telemedicina – ne išeitis
 

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymus skeptiškai vertina ir Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas. Jo įsitikinimu, norint rajono ligoninėje mažiesiems pacientams užtikrinti būtinąją pagalbą visą parą – vienas vaikų gydytojas problemos neišspręs. Anot jo, tam reikalingi mažiausiai keturi vaikų ligų gydytojai. Be to, sunkios būklės pacientai vis tiek turės būti pervežami į regionines ar respublikines ligonines, kuriose teikiamos stacionarinės vaikų ligų gydymo paslaugos.

 
„Nuotolinės konsultacijos gali tik pagelbėti regioniniuose skubiosios pagalbos skyriuose dirbantiems gydytojams, kada reikalingas sprendimas dėl ištyrimo, gydymo taktikos ar pervežimo į kitas ligonines“, – aiškina V.Žalimas.
 
Kad telemedicina – ne išeitis, įsitikinęs ir Kaišiadorių sveikatos centro direktorius Linas Vitkus. „Apie telemediciną sklando anekdotai. Kolegos pasidalina, kad čia sėdintis rezidentas skambina pasitarti su klinikose esančiu rezidentu...“ – šypteli vadovas, svarstydamas, kad tokios konsultacijos nėra aukšto lygio.
 
Kad pastarasis sprendimo būdas nepadės suvaldyti situacijos rajonuose, įsitikinęs ir Šilalės ligoninės vadovas Osvaldas Šarmavičius.
 

„Įsivaizduokite, tėvai žinos, kad patekę į ligoninę ten tegaus nuotolinę konsultaciją, jei ją išvis pavyks gauti. Ką iš jos bepeši? Tėvai nori jaustis saugūs, nori procese dalyvauti ir sekti viską patys. Jei nuotoliu konsultuojantis pediatras įtars rimtesnių ligų? Vėl ieškok galimybės vykti į didžiųjų centrų ligoninę. Taip tik bus gaištamas laikas. Bet gal geriau taip negu visai niekaip“, – vertinimą pateikia Šilalės ligoninės vadovas Osvaldas Šarmavičius.

 
Šilalėje Vaikų ligų skyrius uždarytas pernai. Ligoninė, kurdama struktūrinį sveikatos centrą, įsipareigojo šį skyrių uždaryti mainais už tai gavę papildomą dalį pertvarkai skiriamų lėšų. „Viskas skaičiuojama pinigais. Vaikų mažėja. Gyventojų mažėja. O dar reikės pas pediatrą važinėti trisdešimt kilometrų. Trūksta žodžių! Tai – nacionalinis nusikaltimas“, – tuomet apie atliekamas pertvarkas kalbėjo O.Šarmavičius. Ligoninėje uždarius Vaikų ligų skyrių, kartu teko atleisti ir keturis jame dirbusius pediatrus.
 
„Jei reikalavimą dėl pacientų skaičiaus atšauktų, rimtai svarstytume skyrių pasilikti“, – kalbėjo Šilalės ligoninės direktorius O.Šarmavičius, tikėdamasis, kad prie skyriaus išlaikymo prisidėtų ir savivaldybė.
 
Siekia išlaikyti bet kokia kaina
 
Šiuo keliu eina Raseiniai. Įstaigos direktoriaus Gintaro Pikūno tikinimu, tiek ligoninės administracija, tiek savivaldybė siekia skyrių išlaikyti bet kokia kaina, tad savivaldybė kasmet gydymo įstaigai skiria beveik pusės milijono eurų paspirtį.
 
„Tai – senas sutarimas, į kurį niekas nė nesikėsina. Savivaldybės šioje vietoje įkalbinėti nereikia“, – sako G.Pikūnas.
 
Rajono mero Arvydo Nekrošiaus įsitikinimu, Vaikų ligų skyrius ligoninėje – vienas svarbiausių. „Jis ne tik apie medicinos, bet ir apie socialinius klausimus. Mamai su vaiku gulėti ligoninėje – didelis iššūkis. O jei su juo tektų vykti naktį į Kauną – dvigubas nepatogumas. Atsidurti kitoje erdvėje yra didelis nerimas ir vaikui: jis gali norėti savo žaisliuko, o mama – elementarių higienos dalykų, kad ir išsiplauti plaukus... Grįžti namo ir patenkinti šiuos poreikius ji galėtų vos už kelių kilometrų. Taigi, savivaldybė gali dotuoti tokią paslaugą“, – „Lietuvos sveikatai“ aiškino A.Nekrošius.
 
Padėtis įtempta ir didžiosiose ligoninėse
 
V.Žalimas atkreipia dėmesį, kad vaikų ligų gydytojų trūkumą jaučia ne tik rajonų ligoninės. Šių gydytojų nepakanka tiek respublikinėse, tiek regioninėse ligoninėse.
 
„Mūsų ligoninė šiandien įdarbintų tris vaikų ligų gydytojus, du vaikų kardiologus, vaikų reumatologą, vaikų endokrinologą, vaikų gastroenterologą, vaikų onkohematologą, vaikų alergologą, vaikų neurologą“, – vardija pašnekovas.
 
Jis aiškina, kad dienos metu paslaugas vaikams teikia šeimos gydytojas, prie kurio pacientas prisirašęs. Skubiosios pagalbos teikimas pacientams pagal teisės aktus taip pat yra deleguotas šeimos gydytojams skubiosios pagalbos kabinetuose ir teritoriniame skubiosios medicinos pagalbos skyriuje. Vaikams suteikus skubiosios medicinos pagalbos paslaugas ir esant stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui, jie turi būti pervežami į regionines ar respublikines ligonines, kuriose teikiamos stacionarinės vaikų ligų gydymo paslaugos.
 
Mažuosius pacientus gydantys skyriai buksuoja ir Santaros klinikose. Jų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša aiškina: sveikatos priežiūros įstaigoms ypač sunku užtikrinti 24 valandų paslaugų prieinamumą. „Vienam budėjimo postui Vaikų ligų skyriuje reikia daugiau nei penkių etatų gydytojų, plius slaugytojų ir jų padėjėjų. Ir šie kaštai, ypač stacionaruose, itin greitai kaupiasi ir yra praktiškai fiksuoti visus metus“, – apie prastą tokių skyrių rentabilumą kalbėjo vadovas.

---

 
Komentaras

Prezidento patarėja sveikatos klausimais Sonata Jarmalaitė:

- Visų problemų toks siūlymas neišspręstų, nes tikrai yra nemažai atvejų, kai reikia hospitalizacijos, skubaus patarimo. Kita idėja – nuotolinės konsultacijos. Jūs įsivaizduokite: į ligoninę atveža vaiką su keturiasdešimt laipsnių temperatūra, o priėmimo skyriuje jis tegauna... nuotolinę konsultaciją.
 
Pediatrinės paslaugos yra aprašytos konkrečiai – kokia specialistų komanda turi teikti vaikų gydymo paslaugas, o šiuo atveju gaunama tik tai. Vaikų ligų gydymas nėra prabanga. Tai – būtinybė. Lietuva mažėja. Negalime išspręsti demografinės situacijos, bet galime spręsti vaikų ligų gydymo klausimus. Negalime vaikais rūpintis tik sostinėje ar kituose didžiuose miestuose. Visoje Lietuvoje turime diegti tai, ko reikia šeimai: socialinių garantijų, saugumo, dieną naktį gydymo įstaigoje budinčio vaikų gydytojo. Kiekviena mama, kuri augina vaikus, supranta, kaip tai yra organtiška, svarbu, neatidėliotina.
 
Vienodai kokybiškai visoje šalyje gal ir neįmanoma to užtikrinti, bet šeimoms reikalinga bent jau parodyti dėmesį ir pastangas, kad valstybei tai rūpi. Sprendinių tuo klausimu turi būti įvairiausių: nuo nuotolinių konsultacijų iki priėmimo skyriuje budinčio pediatro. Bet tokiu atveju jis turėtų siųsti šeimą į atitinkamą pediatrinį skyrių. Bet jei būtų pasiūloma šeimai vykti šešiasdešimt kilometrų, toks sprendimas netiktų.
 
Turime kalbėti apie sveikatos paslaugų tolygumą visoje šalyje, o prioritetas – paslaugos vaikams. Esame mažėjanti Lietuva. Sprendimus reikia įgyvendinti kuo skubiau.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!