„Kadangi Marijampolės ligoninė yra regioninė ir ministerija numato, kad ji turi išlikti su plataus profilio paslaugomis, stipriai pertvarkos nepajutome. Vyksta natūralus perėjimas – mažinamas stacionaras, daugėja dienos paslaugų. Tam nesipriešiname, tai logiška, ir patys tą darome“, - sako Marijampolės meras Povilas Isoda.
- Regioninės ligoninės susiduria su sunkumais. Kokia situacija Marijampolėje?
- Tiesą sakant, džiaugiuosi, kad viskas veikia pagal planą: ir pirminio lygio įstaigos, ir mūsų ligoninė, ir privačios klinikos. Visi draugiškai ir tvarkingai rūpinamės gyventojų sveikata – vyksta projektai, plečiamos paslaugos, atnaujinama infrastruktūra. Kritinių momentų šiuo metu neturime.
Tačiau pagrindinė problema, kuri visada neramina, – gydytojų trūkumas. Visus infrastruktūrinius ar įrangos trūkumus galima išspręsti, bet žmogiškasis faktorius, žvelgiant į perspektyvą, kelia didžiausią nerimą. Šiandien situacija dar nekritiška, bet ateityje tai bus didžiausias iššūkis.
- Kuo „viliojate“ medikus į regioną?
- Pirmiausiai kuriame puikias darbo sąlygas. Nuolat atnaujiname infrastruktūrą, įrangą, darbo įrankius. Kaip ir visa Lietuva, naudojame finansines paskatas – skiriame išmokas už įsipareigojimą dirbti. Tiek pirminiame, tiek antriniame lygyje kuriame rezidentūros bazes. Matome, kad žmonės atvyksta, studentai domisi – bendromis jėgomis kol kas pavyksta susitarti…
- Daug diskusijų sukėlė ligoninių tinklo pertvarka. Kaip ji paveikė Marijampolę?
- Kadangi Marijampolės ligoninė yra regioninė ir ministerija numato, kad ji turi išlikti su plataus profilio paslaugomis, stipriai pertvarkos nepajutome. Vyksta natūralus perėjimas – mažinamas stacionaras, daugėja dienos paslaugų. Tam nesipriešiname, tai logiška, ir patys tą darome.
Didžiausias klausimas – gimdymo skyrius. Praėjusiais metais neturėjome trijų šimtų gimdymų, bet ministerijos pozicija aiški: regione viena ligoninė turi išlikti, nepaisant rodiklių. Čia mus gelbėja geografinis kriterijus – būtų nelogiška, jei nuo Kalvarijos iki Vilkaviškio artimiausia gimdymo įstaiga būtų Kaunas. Viską priėmėme be didelių sukrėtimų.
- Marijampolės ligoninėje pastaraisiais metais įgyvendinta nemažai projektų, baigiamas Priėmimo skyriaus remontas. Koks bendras pokyčių mastas?
- Pokyčių mastas didžiulis – nedaug liks nesutvarkytų skyrių. Visiškai atnaujintas Reanimacijos skyrius: ir įranga, ir infrastruktūra. Sutvarkyta konsultacinės poliklinikos dalis, praėjusiais metais atsirado psichikos dienos stacionaras, atnaujintas slaugos skyrius.
Bet turbūt didžiausias pasiekimas – Priėmimo skyrius, kuris netrukus bus oficialiai atidarytas. Jis išsiplės dvigubai. Skyriuje bus geresnė infekcijų kontrolė, atskiri srautai pėstiesiems ir greitosios atvežtiems, daugiau stebėjimo palatų.
Turime dar vieną apleistą korpusą, kuriam reikės didesnių investicijų – tai ateities planas. Visa kita vyksta pagal grafiką: valstybės projektai, pertvarkos, regioniniai projektai – arba baigiama, arba jau įgyvendinta.
- Didžioji dalis lėšų – iš ES fondų?
- Taip, ES investicijos sudaro didžiąją dalį. Bet be savivaldybės prisidėjimo nebūtų pavykę – projektai užtrunka, viskas brangsta. Šiais metais skyrėme per pusę milijono eurų, ankstesniais metais būdavo ir milijonas, ir pusantro – priklausomai nuo projektų. Be to, norime įgyvendinti ir savų projektų, kur matome poreikį. Be mūsų kasmetinio prisidėjimo neišsiverstume.
- Marijampolėje veikia net šešiolika privačių pirminio lygio klinikų. Jos partnerės ar konkurentės viešajam sektoriui?
- Partnerės. Kuriant sveikatos centrą, kuris iš pradžių atrodė kaip „iš viršaus nuleista“ iniciatyva, vyko puiki partnerystė. Susitikome visi, pasidalijome patirtimi – kas ką geriau daro, kur galima pasimokyti. Sveikai konkuruojame, bet žiūrime vieni į kitus kaip į partnerius.
Tai ypač svarbu, nes savivaldybėje turime ne tik miestą, bet ir penkias kaimiškas vietoves. Visuose seniūnijų centruose veikia privačios klinikos – jos perėmė buvusias ambulatorijas. Dėl to mums nereikia kurti plataus savo pirminės grandies tinklo – gyventojai paslaugas gauna arti namų. Tuo labai džiaugiamės.
- O kaip vertinate ministrės sprendimą riboti priemokas už valstybės lėšomis apmokamas paslaugas?
- Palaikome. Matome nelygias konkurencines sąlygas, ypač antriniame lygyje. Pavyzdžiui, kardiologija – viena didžiausių problemų. Jei privati klinika gauna Ligonių kasos pinigus ir dar ima priemoką, ji gali pasiūlyti gydytojui dvigubą atlygį. Tada mūsų klausia: kodėl nesugebate pritraukti gydytojų? O mes tiesiog negalime konkuruoti su dvigubu apmokėjimu.
Manau, tai drąsus ir teisingas žingsnis. Kas nori mokėti privačiai – puiku, jie nuima krūvį nuo bendros sistemos. Bet kur yra valstybės finansavimas, paslaugos turi būti prieinamos tiems, kurie negali primokėti. Šis sprendimas padės atkurti sistemą ir pamatysime tikrus skaičius. Dabar atrodo, kad privačios klinikos dirba geriau, bet iš tiesų jos tiesiog turi daugiau pajamų ir gali pritraukti daugiau gydytojų.
- Manote, kad gydytojai grįš dirbti į viešąjį sektorių?
- Nežinau, ar visai grįš. Bet tie, kurie ne tik konsultuoja, bet ir operuoja, neišvengiamai dirba viešosiose įstaigose. Tikėtina, kad keisis pinigų perskirstymas, didės įkainiai, viešos įstaigos turės daugiau lėšų ir galės pasiūlyti geresnius atlyginimus. Gal labiau tikėčiausi, kad gydytojai neišeis, o dalis gal ir grįš, nes privačios klinikos nebesugebės mokėti tiek, kiek moka dabar.
Nesu prieš privatų sektorių, bet pagrindas turi stovėti ant viešojo. Tai ypač pajutome per pandemiją. Kai buvo blogai, valdant
kovidą dalyvavo tik viešos įstaigos. Net pirminiame lygyje – kai kurių globos įstaigų pacientai buvo prirašyti prie privačių klinikų, bet kai reikėjo skiepyti ar imti mėginius, viską darė mūsų viešoji įstaiga.
Kai gerai, kai darom
biznį, visi nori dalyvauti. Kai bėda – privatūs atsitraukia, o mes neturime jokių svertų juos įpareigoti. Viešasis sektorius turi būti ypač stiprus, o privatus ras savo nišą – žmonės turi pinigų, kas nori greičiau ar už pinigus. Partnerystė gali būti puiki, bet ji turi būti sąžininga. Šiandien, mano nuomone, ji tokia nėra. Laikas atkurti teisybę.
Trumpas dosjė
Išsilavinimas:
2009 m. baigė Marijampolės kolegiją, 2012 m. – Kauno technologijos universitetą.
Karjera:
2009-2012 m. – Marijampolės kolegijos viešųjų ryšių specialistas, projekto vadovas.
Nuo 2011 m. – Marijampolės savivaldybės tarybos narys.
2012 m. – UAB „Agrochema“ pardavimų vadybininkas.
2013-2015 m. – LR Seimo narių padėjėjas-sekretorius.
2015-2019 m. – Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas.
Nuo 2019 m. – Marijampolės savivaldybės meras.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!