Ministerijos – nė kvapo
 
Lietuvos laisvosios rinkos institutas antradienį surengė ekspertinę diskusiją apie planuojamus pokyčius sveikatos sistemoje. Instituto atlikta analizė atskleidė, kad lietuvių gyvenimo trukmė yra 5 metais trumpesnė nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, o mirtingumas nuo pagydomų ligų – ketvirtas blogiausias ES. Kartu analizė rodo, kad Lietuvoje apie 60 proc. visų siuntimų pas gydytojus specialistus išrašomi netaikliai ir tik kiek mažiau nei pusė (48 proc.) visų šalies gyventojų savo sveikatą vertina kaip gerą. Pastarasis yra blogiausias rodiklis ES.
 
Institutas analizėje teigia, kad šie skaičiai rodo ne gydytojų trūkumą, o sistemos valdymo neefektyvumą. Dėl to, ruošiamų pokyčių kontekste, būtina sėsti visoms suinteresuotoms pusėms prie bendro diskusijų stalo ir ieškoti sprendimų, kaip sveikatos sistema galėtų veikti efektyviau ir teisingiau visų – pacientų, gydytojų ir mokesčių mokėtojų – atžvilgiu.
 
Tiesa, antradienį visų pusių susodinti bendrai diskusijai nepavyko: renginyje nedalyvavo nei SAM, nei jai pavaldžios Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai, nors, kaip patvirtino instituto prezidentė Elena Leontjeva, jie į renginį buvo kviesti. Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė atkreipė dėmesį, kad panašiu formatu buvo organizuotos diskusijos ir Seimo Sveikatos reikalų komitete: komiteto vadovybė į vienus klausymus diskusijai kviesdavosi tik viešojo sveikatos sektoriaus atstovus, po savaitės – tik privataus, tačiau niekada visų kartu.
 
Bijo grįžtančių vokelių
 
Vienas pavojų, kurį įžvelgia visos diskusijoje dalyvavusios pusės, – planuojamas priemokų už gydymą naikinimas. Instituto prezidentė E.Leontjeva teigė, jog į priemokų draudimo klausimą vertėtų žiūrėti plačiai, nes priemokos pagal ekonomikos dėsnius yra vienintelė priemonė, kuri leidžia subalansuoti paklausą su pasiūla. „Jeigu gyventojai gali gauti neribotą paslaugų kiekį visiškai prie to neprisidėdami, nieko visiškai nemokėdami, nėra jokių nei ekonominių, nei biurokratinių galimybių subalansuoti pasiūlą su paklausa. Vadinasi, eilės yra neišvengiamos“, – diskusijoje dėmesį atkreipė E.Leontjeva.
 
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva tikino iki šiol nesulaukusi atsakymo, kaip bus su priemokomis, kurios vyrauja valstybinėse gydymo įstaigose? Mat Seime svarstomas įstatymo projektas numato, kad žmogus, norėdamas gauti tik mokamas gydymo paslaugas, turės raštu atsisakyti valstybės kompensuojamų paslaugų.
 
„Valstybinėse ligoninėse yra mokamos vienvietės palatos. Tai ligoninės nebegalės už šias palatas priemokos imti? Ką šiuo atveju darys viešasis sektorius?“ – klausė A.Astafjeva.
 
E.Leontjevos nuomone, priemokos išliks, tik jos bus neoficialios. Kitaip tariant – grįš ilgai iš gydymo įstaigų guita kyšių sistema.
 
Buvusi sveikatos apsaugos viceministrė, šiuo metu – Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanė prof. dr. Danguolė Jankauskienė pritarė, kad priemokų naikinimas sukels daugiau neigiamų padarinių. Mat apklausos rodo, kad ir viešojo, ir privataus sektoriaus paslaugomis naudojasi 21 proc. visų šalies gyventojų, tad panaikinus priemokas, būtent jie ir nukentės. Jos nuomone, šiuo atveju svarbiau būtų sureguliuoti, kokios ir už kokias paslaugas priemokos galimos. Juolab kad ir surenkamų PSDF biudžeto lėšų sveikatos sektoriui nepakanka, o papildomo finansavimo kol kas nėra.
 
Užsienio šalių patirtis
 
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Ernestas Einoris atkreipė dėmesį, kad jau dabar matoma, jog tenkanti bendra mokesčių našta Lietuvoje yra 5 proc. didesnė nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkis, tad didinti PSD įmokų tarifą erdvės visiškai nėra. Valstybės įmokos už draudžiamuosius asmenis kitais metais sieks 1,1 mlrd. eurų, tačiau valstybės biudžetas skolinsis 6 mlrd. eurų, tad didinti valstybės įnašą į PSDF taip pat galimybių nėra.
 
„Mes manome, kad reikėtų svarstyti tam tikrus alternatyvius finansavimo šaltinius, kurie yra taikomi kitose Europos šalyse. Vienas būdų – privataus draudimo, PSDF ir pačių pacientų primokėjimo lėšos. Tačiau Lietuva yra antra nuo galo pagal privataus draudimo apimtį“, – tikino E.Einoris.
 
Pasak jo, Prancūzijoje sveikatos sistema finansuojama iš visų trijų minėtų šaltinių. Pavyzdžiui, šioje šalyje kiekvienam pacientui reikia susimokėti 2 eurų mokestį už visas medicinines konsultacijas, 19 eurų kainuoja greitosios pagalbos iškvietimas, 20 eurų – palata ligoninėje vienai dienai. Iš valstybės biudžeto finansuojama apie 70 proc. visų sveikatos priežiūros paslaugų, 30 proc. dengia pats pacientas arba jo privatus draudimas. Prancūzijoje 90 proc. gyventojų turi privatų sveikatos draudimą.
 
Neišnaudojame privataus draudimo
 
Tokia finansavimo sistema galėtų veikti ir Lietuvoje, tačiau, kaip akcentavo privačių šeimos klinikų tinklo „Meliva“ generalinis direktorius Kęstutis Broniukaitis, privataus draudimo sistema Lietuvoje nėra pakankamai išvystyta.
 
„Jeigu priemoka būtų privataus draudimo objektas, žmonėms nereikėtų iš savo kišenės mokėti, bet kiek teko mums su draudikais šnekėtis, jie negali tokios paslaugos normaliai vystyti, nes nėra apibrėžtas pats objektas. Jeigu būtų pasakyta, kad tiek finansuoja valstybė, o kas virš to yra jau paties paciento ir privataus draudimo lėšos, atsirastų daugiau pasiūlymų“, – įsitikinęs K.Broniukaitis.
 
Onkologinius pacientus vienijančios organizacijos POLA direktorė Neringa Čiakienė priminė apie dar vieną galimą sveikatos sektoriaus finansavimo šaltinį – labdaros fondus, tačiau šie Lietuvoje irgi neveiksnūs, išskyrus fondus, skirtus paremti onkologinėmis ligomis sergančius vaikus.
 
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė įsitikinusi, kad toli gerųjų pavyzdžių, kur teigiamą efektą duoda tam tikros pacientų priemokos, ieškoti nereikia. Pavyzdžiui, Estijoje pacientai moka 5 eurų vizito pas gydytoją mokestį. Tai stabdo pacientus nuo perteklinio lankymosi pas gydytojus, kartu sprendžia ir eilių klausimą. O štai kaimyninėje Latvijoje už be reikalo iškviestą greitąją pagalbą tenka susimokėti ir 70 eurų.
 
Matydami, jog SAM teikiami įstatymų pakeitimai gali sukelti sveikatos sistemoje didesnį chaosą, sveikatos ekspertai diskusijos metu sutarė iki pataisų svarstymo Seime kartu parengti bendrą savo pataisų pasiūlymą ir per konkretų Seimo narį teikti Seimui svarstyti. SAM teikiamų įstatymų pataisų svarstymas Parlamente numatomas lapkričio 11 dieną.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!