Naujas projektas
 
Naują Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektą parengė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Nacionaliniu transplantacijos biuru. Projektu siekiama atliepti demografinę situaciją šalyje ir sudaryti platesnes galimybes vaikų neturintiems žmonėms jų susilaukti. Tuo pat metu projektas jau kelia politines diskusijas – ar siūlomas reguliavimas iš tiesų mažins diskriminaciją, ar paliks dalį ribojimų galioti.
 
Pagal projektą pagalbinis apvaisinimas galėtų būti taikomas sutuoktiniams, registruotą partnerystę sudariusiems asmenims, taip pat vyrui ir moteriai, kartu gyvenantiems ne trumpiau nei vienerius metus ir siekiantiems kurti šeiminius santykius, arba moteriai, nesančiai poroje. Procedūra būtų atliekama tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti ir nėra medicininių kontraindikacijų, galinčių kelti grėsmę moters sveikatai ar galimybei išnešioti kūdikį. Numatyta, kad paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių, audinių ir embrionų konservavimą bei laikymą, būtų kompensuojamos įstatymo nustatyta tvarka.
 
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė žurnalistams Vyriausybėje sakė, kad projektas bus pristatytas jau Seimo pavasario sesijoje. Anot jos, įstatymo nuostatos rengiamos įgyvendinant Vyriausybės programą, o galutinė redakcija paaiškės po svarstymų Seime, kuomet bus derinamos visų suinteresuotų šalių pastabos.
 
Komiteto pirmininkė: viskas slypi detalėse
 
Paprašyta įvertinti naująjį įstatymo projektą, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė pabrėžė, kad projektas turės būti svarstomas itin atsakingai, tam turi būti rengiamos ir plačios diskusijos. Nors ji tikino patį projektą iš esmės palaikanti, visgi daug neaiškumų kelia vienišoms moterims sudaryta galimybė pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu valstybės lėšomis. Pačiam principui ji neprieštarauja, tačiau klausimų kyla dėl medicininių niuansų.
 
„Ką reiškia pagalbinis apvaisinimas? Tai atliekama, kai yra diagnozė, kad moteris negali natūraliai pastoti. Kaip šiuo aspektu mes įvertinsime vienišas moteris? Viskas slypi detalėse. Supraskite, aš ne prieš tokį projektą, nes būna gyvenime situacijų visokių. Mes esame už tai, kad reikia padėti šeimoms susilaukti leliuko – tai yra vienas pasaulio stebuklų. Bet kalbame apie kompensuojamą pagalbinį apvaisinimą ir paslauga teikiama, kai šeima negali susilaukti vaikų. Todėl tai turi būti tvarkingai sureguliuota įstatymiškai“, – tikino L.Šukytė-Korsakė.
 
Kartu ji akcentavo, kad Seime svarstant naujas įstatymo pataisas būtina į diskusiją kviesti visas suinteresuotas puses, įsiklausyti į gydytojų ginekologų-akušerių įžvalgas. Kad vieši klausymai Seimo Sveikatos reikalų komitete bus – parlamentarė nė neabejoja: „Šimtu procentų bus.“
 
Liberalai kabliukų rado daugiau
 
Pastabų naujajam įstatymo projektui turėjo ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja E.Rudelienė. Ji pirmiausia atkreipė dėmesį, kad į Seimą pavasarį grįš ne pagal Konstitucinio Teismo nutarimą pataisytas senasis įstatymo projektas, o visiškai nauja redakcija ir joje, E.Rudelienės tikinimu, visgi yra aspektų, diskriminuojančių asmenis, kurie negali susilaukti vaikų. Konstituciniam Teismui senasis projektas buvo apskųstas būtent dėl jame įtrauktų diskriminacinių nuostatų.  
 
Pavyzdžiui, jai kliūva sąlygos, kokiomis dėl pagalbinio apvaisinimo valstybės lėšomis galės kreiptis vieniša moteris. „Yra punktas, sakantis, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas moteriai, nesančiai poroje, bet yra išlygos, kad tik tuo atveju, kai nevaisingumas negali būti išgydytas arba nėra medicininių kontraindikacijų. Bet kalbame apie moterį, kuri iš principo neturi partnerio. Aš tikrai ne medikė, bet kaip tada tas medicininis pobūdis turėtų būti nustatomas? Aš tiesiog noriu pasakyti, kad įstatymo projektas turi sudaryti galimybę moterims, kurios yra vienišos ir nori susilaukti palikuonių, kad nereikėtų joms važiuoti ir pagalbos ieškoti užsienyje, o kad ją gautų Lietuvoje. Šiuo atžvilgiu projektas kelia klausimų“, – komentavo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja.
 
Ją stebina ir nesusituokusiai porai planuojamas taikyti vienerių metų bendro gyvenimo kriterijus. „Kas čia – dorovės policija? Kas tikrins, kiek pora gyvena kartu, ar negyvena? Kaip pamatuosi, kiek tie žmonės kartu gyvena?“
 
E.Rudelienė viliasi, kad į visus šiuos klausimus atsakymai bus rasti diskusijų Seime metu. Visgi, jei net ir po pasiūlymų svarstymo įstatymo projekte liks diskriminacinės nuostatos, Liberalų sąjūdžio frakcija vėl planuotų kreiptis į Konstitucinį Teismą.
 
Žengiame pavojingu keliu
 
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė teigė, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas galėtų padėti iš dalies suvaldyti demografinę krizę. Mat pagalbinio apvaisinimo galimybe valstybės lėšomis galės pasinaudoti projekte išvardintos įvairios asmenų grupės: nuo gyvenančių santuokoje asmenų iki vienišų moterų. „Kalbant apie moteris, kurios gyvena ne santuokoje, kurios yra vienišos, aš taip pat pritarčiau šiam siūlymui. Nors tai nėra pagrindinė priežastis, bet reikia įvertinti ir tai, jog šiandien įsivaikinti vieniša moteris gali, o norėdama susilaukti kūdikio pagalbinio apvaisinimo paslauga pasinaudoti negali. Įvertinus demografinę krizę, šis būdas būtų tinkamas ir reikėtų jam pritarti. Tai nebus labai dideli skaičiai, kad galėtų priversti sunerimti politinius oponentus. Nes demografinė situacija Lietuvoje yra tragiška, reikia išnaudoti visas galimybes padėti tiems žmonėms, kurie nori susilaukti vaikų“, – nuomone dalijosi O.Leiputė.
 
Visgi jos bendrapartietis prof. Saulius Čaplinskas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, atkreipė dėmesį, kad visada diskusijos apie pagalbinį apvaisinimą vyksta vertybiniu pagrindu. Jo nuomone, toks požiūris nėra teisingas. „Verta sau užduoti paprastą klausimą: ar valstybė turėtų spręsti, kas vertas medicininės pagalbos pagal šeiminę padėtį? Jeigu nevaisingumą laikome sveikatos būkle, o pagalbinį apvaisinimą – medicinine intervencija, tuomet prieiga prie jos turėtų būti grindžiama medicininiais, o ne civilinės būklės kriterijais. Priešingu atveju, žengiame pavojingu keliu“, – tikino prof. S.Čaplinskas.
 
Sveikatos sistema, pasak jo, remiasi solidarumo principu ir nėra premija už „teisingą“ gyvenimo būdą. Antraip profesorius tikino, kad vertybiškai tektų pasižiūrėti ir į kitas medicinos sritis: „Ar verta brangiai gydyti tuos, kurie rūko? Ar tuos, kurie nesilaiko gydytojų rekomendacijų? Ar tuos, kurie nedalyvauja prevencinėse programose? Ar tuos, kurie turi antsvorio, nes nesilaikė sveikos gyvensenos principų? Sveikatos sistema remiasi solidarumo principu ir sukurta padėti žmogui, net jei jo elgesys nebuvo idealus. Tai nereiškia, kad atsakomybė už sveikatą nesvarbi. Tačiau atsakomybė negali tapti selektyvios medicininės pagalbos kriterijumi. Lygiai taip pat šeiminė padėtis neturėtų tapti slenksčiu, skiriančiu, kas gali pasinaudoti gydymu, o kas – ne“, – komentavo prof. S.Čaplinskas.

---

 
Tarp kitko

„Lietuvos sveikata“ primena, kad diskusijos dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo visada buvo aštrios, tačiau tam tikras ribas nubrėžė Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame teigiama, kad dabar galiojantis reguliavimas, ribojantis galimybę pasinaudoti procedūra vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms, prieštarauja Konstitucijai. Nutarimas įsigalios 2026 metų balandžio 10 dieną, todėl iki tol Seimas privalo parengti ir patvirtinti naują įstatymo projektą, kuris neprieštarautų Konstitucijai. Tad ar šis projektas taps kompromisu, ar vėl grįš į Konstitucinį Teismą, paaiškės artimiausiais mėnesiais.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!