Šalies medikams algos turėjo sutartinai kilti nuo sausio 1-osios – taip numatyta pasirašytoje nacionalinėje šakos kolektyvinėje sutartyje. Visgi vienur atlyginimai padidinti tik formaliai, kitur – visai nepadidinti, dar kitur, anot pačių medikų, vyksta manipuliacijos su atlyginimo struktūra: pridedama vienur, nukerpama kitur, galiausiai lieka ta pati alga ar net mažesnė nei pernai. Medikus vienijančios profesinės sąjungos situaciją vertina rimtai, neatmeta ir streikų galimybės.
Jau nuo sausio antros pusės socialiniuose tinkluose verda medikų diskusijos algų klausimu. Paskutinę savaitę liejosi įvairūs pastebėjimai, bet retas iš medikų džiaugėsi realiai pakilusiu atlyginimu.
Lieja apmaudą
Jau nuo sausio antros pusės socialiniuose tinkluose verda medikų diskusijos algų klausimu. Paskutinę savaitę liejosi įvairūs pastebėjimai, bet retas iš medikų džiaugėsi realiai pakilusiu atlyginimu. Dažniausiai vyravo nusivylimas, pyktis, atmiežtas gera sarkazmo doze. „Administracija tikrai iš visos širdies algas padidintų, bet nuo jos sprendimų niekas nepriklauso – tiesiog negauna finansavimo iš Valstybinės ligonių kasos (VLK). Taigi sutarta laikinai nieko nedidinti“, – situaciją komentavo vienas šalies medikų.
„Mūsų ligoninėje didelę atlyginimo dalį sudaro priedai. Tai net neslepia administracija, kad atlyginimą bazinį pakelia, bet panaikina kokį priedą. Reziumė – atlyginimas mažesnis, nei buvo“, – skundėsi kitas.
„Dirbu slaugytoja vienoje didmiesčio ligoninių – atlyginimas „ant popieriaus“ pakilo 64 eurais“, – nusivylimo neslėpė medikė. Jai antrino kolegė: „Esu gydytoja, atlyginimas „ant popieriaus“ 40-čia eurų didesnis“, – sarkazmo neslėpė ji, įrašą baigusi plačiai išsišiepusiu jaustuku.
„Dirbu vienoje didmiesčio poliklinikų, tai pas mus atlyginimų nedidina ir net nežada didinti“, – informacija dalijosi kitas medikas.
Kaip padidinti nedidinant
Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Regina Jarošienė patvirtino, kad aiškiai juntamas medikų bruzdesys dėl neva padidintų atlyginimų. Pasak jos, problema yra akivaizdi, tačiau gydymo įstaigų vadovai apie ją kalba itin vangiai.
„Jiems reikia sudarinėti sutartis su VLK, planuotis darbus, taip pat ir atlyginimų krepšelius, tačiau įstaigų vadovai klausimo nekelia, nesivienija. Jei pasisako kuris – tai tik vienas kitas, tačiau jų bendrystės šiuo klausimu visiškai nėra. Net sakyčiau, kad vyrauja visiška tyla iš vadovų pusės. Ir čia aš taip pat matau problemą“, – pabrėžė R.Jarošienė.
Jos nuomone, nėra visiškai teisinga sakyti, kad medikams atlyginimai nepakelti, nes dar ne visos gydymo įstaigos yra pasirašiusios sutartis su VLK dėl šiais metais nustatytų paslaugų apimčių ir apmokėjimo. R.Jarošienė mano, jog problema slypi kitur – nevieningoje medikų atlyginimų sistemoje. Kitaip tariant, kaip kuri gydymo įstaiga numato – tokią atlyginimų tvarką ir pasitvirtina. O šioje košėje bandyti surasti, ar iš tiesų medikui pakilo alga žadėtu procentu – itin sudėtinga. „Aš manau, kad šioje vietoje yra spaudimas iš Sveikatos apsaugos ministerijos įstaigoms, kad tvarkytųsi savo atlyginimų tvarkas. Nes per Lietuvą yra problema ta, kad atlyginimų tvarka skirtingose gydymo įstaigose skiriasi.
Statistika yra baisus dalykas, nes kaip tu norėsi, taip tu ją ir pakreipsi. Pavyzdžiui, atlyginimo apskaičiavimo tvarka kolektyvinėje šakos sutartyje numatyta tokia – imama ankstesnių metų minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir ji dauginama iš 2,5. Tai čia yra pastovioji atlyginimo dalis, bet ji tokia, jeigu įstaigoje nustatyta tokia tvarka, o ji tikrai nėra tokia visose įstaigose, nes Klaipėdoje gydytojo atlyginimas gali būti MMA dauginant iš 6 arba iš 8. Ir čia prasideda visas
bardakas“, – tikino Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė.
Kartu ji pridūrė, kad gydytojo atlyginimą be pastoviosios dalies sudaro dar ir kintamoji bei įvairūs priedai ar priemokos, kuriuos gydymo įstaigos gali nustatyti taip pat savo nuožiūra. Ir čia yra puiki dirva manipuliacijoms, nes padidinus bazinę dalį, galima sumažinti kitas dedamąsias ir taip sulyginti galutinį rezultatą su pernykščiu.
„Yra atvejų, kai atlyginimai daliai medikų nedidės, net jei jie bus skaičiuojami pagal patvirtintą teisingą tvarką. Jei padidino kintamąją pagrindinio atlyginimo dalį, bet priemokas ir priedus nuėmė, žmogus gaus tą pačią algą ir čia jau su niekuo nepasiginčysi“, – apie realiai vykdomus žaidimus skaičiais kalbėjo Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Regina Jarošienė.
Gali sulaukti streikų
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė patvirtino, kad signalų iš regionų ir didmiesčių medikų ir jų profesinė sąjunga sulaukia vis daugiau. Ji sakė, kad jau dabar matyti, jog atlyginimai padidinti ne visur ir ne taip, kaip buvo žadėta, o kai kuriose įstaigose darbuotojai netgi neteko dalies iki šiol mokėtų priedų.
„Dar neturime duomenų iš visų įstaigų, bet vis tiek maždaug situacija aiški. Antra, kai kur, suprask, padidinta pastovioji dalis, bet nuimta kintamoji atlyginimo dalis ir priedai. Net gi mačiau tokių darbo apmokėjimo tvarkų, kur parašyta, kad kintamoji dalis bus iš viso neskaičiuojama, nors ji privalo būti. Tai sujudimas yra pakankamai didelis“, – tikino ji ir pridūrė, kad kolektyvinėje šakos sutartyje numatyta, kad atlyginimai medikams turėjo kilti nuo sausio 1-osios, todėl gydymo įstaigai vėluojant išmokėti padidintas algas, turi būti skaičiuojami delspinigiai.
Kartu R.Kiršienė pabrėžė, kad atlyginimo mažinti medikui gydymo įstaiga vienašališkai negali, tokie pakeitimai turi būti derinami su darbuotoju. „Ir aš abejoju, ar atsiras darbuotojas, kuris sutiks geranoriškai, kad jam būtų sumažintas atlyginimas“, – tikino ji.
Profesinės sąjungos neatmeta ir griežtesnių veiksmų scenarijaus. Jei bus nustatyta, kad šakos sutartis pažeidžiama, gali būti kreipiamasi į Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisiją, o kraštutiniu atveju svarstoma ir streikų galimybė.
„Gali būti, o kodėl ne? Jeigu nesusitarsime, nesusikalbėsime, tai yra nesutarimų protokolai, yra kitų priemonių, tarp jų gali būti ir streikai. Skubią medicinos pagalbą teikiantys to negali daryti, bet visi kiti – gali. Galima stabdyti planines paslaugas ir bandyti kažkaip išsireikalauti“, – kalbėjo Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė.
Ir visgi šiandien medikai, kurių jau dabar trūksta ir kurių darbo krūvis nemažėja, su nerimu laukia, ar pavyks profesinėms sąjungoms pasiekti, kad kolektyvinėje sutartyje įrašyti skaičiai taptų realybe jų banko sąskaitose, o ne formaliu pažadu. Pačios profesinės sąjungos, rinkdamos paskutinius apklausų duomenis dėl algų, jau ruošiasi deryboms su Sveikatos apsaugos ministerija dėl kitų metų atlyginimų. Derybos prasidės jau nuo kovo 1-osios.
SAM komentaras
„Lietuvos sveikata“ kreipėsi komentaro, kaip situaciją vertina pati Sveikatos apsaugos ministerija, kai vienose gydymo įstaigose susitarimai vykdomi, kitose – atidėliojami, trečiose – interpretuojami taip, kad skaičiai atitiktų sutartį tik popieriuje. Viceministrė Laimutė Vaidelienė atsakė, kad šiemet medikų darbo užmokesčio duomenys bus tiktai balandžio mėnesį, tad tik tuomet bus galima situaciją įvertinti.
Ministerijos Komunikacijos skyriaus duomenimis, atlyginimai medikams didinami nuolat. Pavyzdžiui, bendrosios praktikos gydytojo vidutinis atlyginimas 2021 metų gruodį siekė 3,6 tūkstančio eurų neatskaičius mokesčių, o štai 2024 metų gruodį vidutinė alga šoktelėjo iki daugiau nei 4,8 tūkstančio eurų. Vidutinė bendrosios praktikos slaugytojo alga 2021 metais buvo beveik 3 tūkstančiai eurų neatskaičius mokesčių, o štai pernai vidutinė alga jau siekė beveik 4,4 tūkstančio eurų.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!