Pacientai daugiausiai informacijos apie naujus gydymo būdus sužino iš gydytojų. Būtent jie daro ir didžiausia įtaką renkantis gydymo taktiką. Tokius pacientų apklausos rezultatus pristatė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA). Nors bendra situacija nėra prasta, sunerimti turėtų valdžios atstovai. Mat būtent jų darbą beveik pusė respondentų vertino neigiamai.
„Išanalizavę apklausos rezultatus, pamatėme paradoksalią situaciją – nors Lietuvoje jau kurį laiką taikomas modernus vėžio gydymas imunoterapija ir beveik šešiasdešimt procentų apklausos dalyvių teigia, jog norėtų išbandyti šią galimybę, pasiūlymo arba informacijos apie tai iš konsultuojančio gydytojo sulaukia tik kas dešimtas“, - sako POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.
Faktas
Sausį atlikta POLA bendruomenės narių apklausa, kurioje klausta, ką respondentai žino apie onkologinių ligų gydymo būdus? Savaitę trukusioje apklausoje dalyvavo 1 153 dalyviai. 92 proc. iš jų yra onkologiniai pacientai. 7,5 proc. onkologinių pacientų artimieji. < 0,5 proc. – gydytojai.
Ką žino pacientai?
Ką pacientai žino apie vėžio gydymą? Tokį klausimą savaitę vykdytoje apklausoje kėlė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija. Kaip sako jos prezidentas Šarūnas Narbutas, apklausos tikslas buvo ne tik išsiaiškinti, bet ir vėliau pristatyti tiek gydytojams, tiek sveikatos politikams, ką mano pacientai.
Trečiadienį tai ir buvo padaryta Nacionaliniame vėžio institute vykusiame „Onkologų klubo“ susitikime. Paaiškėjo, kad nors Lietuvoje jau kelerius metus taikomas modernus vėžio gydymas imunoterapija, beveik 90 proc. pacientų iš gydytojo nesulaukia pasiūlymo jo imtis, o beveik trečdalis pacientų iš viso nėra apie tai girdėję.
„Išanalizavę apklausos rezultatus, pamatėme paradoksalią situaciją – nors Lietuvoje jau kurį laiką taikomas modernus vėžio gydymas imunoterapija ir beveik šešiasdešimt procentų apklausos dalyvių teigia, jog norėtų išbandyti šią galimybę, pasiūlymo arba informacijos apie tai iš konsultuojančio gydytojo sulaukia tik kas dešimtas“, - sako Š.Narbutas.
Tarp kitko
Apklausos duomenimis, 64 proc. respondentų yra girdėję apie imunoterapiją, tačiau norėtų apie tai gauti daugiau informacijos. Daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) sako, apie tokį gydymo būdą iš viso negirdėję ir tik mažiau nei 8 proc. teigia, jog toks gydymo būdas jiems gerai žinomas. Dažniausiai apie tokią galimybę respondentai savarankiškai sužino internete – tokį atsakymą nurodė kiek daugiau nei 46 proc., 26 proc. apie tai perskaitė žiniasklaidoje, 15 proc. apie tai sužinojo iš artimųjų ar pažįstamų, tiek pat – iš POLA ar kitų panašių organizacijų. Ir tik 9,7 proc. – iš gydytojo.
Tendencijos geros, bet...
Pasak Š.Narbuto, bendros tendencijos geros. Daugelis pacientų džiaugiasi onkologinių ligų gydymu ir nenorėtų važiuoti gydytis į užsienį. Didžioji dalis (60 proc.) teigiamai vertina šalies sveikatos priežiūros sistemos požiūrį į onkologinius pacientus. Daugiau nei pusė (60 proc.) sako manantys, kad Lietuvoje dirba tokie pat geri specialistai kaip ir kitose užsienio šalyse, todėl jiems nėra skirtumo, gydytis Lietuvoje ar užsienyje. Gydymą užsienyje mieliau rinktųsi tik apie 7 proc. apklaustųjų.
Tiesa, tarp taisytinų problemų sveikatos apsaugos sistemoje apklausos dalyviai dažniausiai išskiria nepakankamą onkologinių ligų profilaktikos finansavimą. „Atrodo keista, veikia prevencinės programos, joms skiriami pinigai dažnai neišnaudojami, o pacientai skundžiasi, jog apie tai jiems trūksta informacijos. Daugelis įvardino, kad apie programas žino, tačiau jų šeimos gydytojai nepasiūlo jose dalyvauti. Vadinasi, kažkur stringa komunikacija“, - sako Š.Narbutas.
Pasitempti vertėtų ir valdžios atstovams. Jų požiūrį į onkologinėmis ligomis sergančius pacientus 47 proc. respondentų vertina neigiamai. 71 proc. jų įvardija nepakankamą onkologinių ligų profilaktikos finansavimą, 52 proc. mano, kad onkologiniai pacientai ir jų poreikiai prisimenami tik politikams palankiu metu, pavyzdžiui, prieš rinkimus. 40 proc. įsitikinę, jog valdžios atstovai atsainiai vertina onkologinius pacientus, o 38 proc. - kad valdžia ignoruoja jų problemas ir poreikius.
„Daugiau nei 80 proc. apklausos dalyvių teigė, kad būtent gydytojai jiems daro didžiausią įtaką sprendžiant, kokį gydymą pasirinkti susidūrus su onkologine liga“, – apklausos rezultatus komentavo Š.Narbutas.
Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje kaip ir kitose užsienio šalyse pacientams prieinami daugelis modernių vėžio gydymo būdų. Deja, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai tą komunikuoja nepakankamai. Pasak jo, tokia situacija iš dalies lemia ir tai, jog tarp geriausiai žinomų vėžio gydymo būdų vis dar pirmauja konservatyvios taktikos.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: