Diagnozuoti ir gydyti anksti
 
Šešerius metus iš eilės organizuojama profesorės Liudvikos Laimos Griciūtės vardo onkologijos konferencija skirta šeimos gydytojams. Prof. dr. S.Jarmalaitė sako, jog šeimos gydytojai pirmieji gali pastebėti onkologinės ligos požymius. Tradiciškai šioje konferencijoje specialistai pristato prevencinės onkologinių ligų patikros programų pokyčius bei aktualijas. Kasmet renginio organizatoriai atskleidžia vis kitą – onkologams ir šeimos gydytojams – aktualų kampą.   
 

„Žaliųjų koridorių, kaip prioritetinės eilės sistema, padeda onkologiniams pacientams pirmą kartą nustačius ligą laiku gauti reikiamas paslaugas. Įtariant vėžio diagnozę, vaizdžiai tariant, sveikatos sistemoje pacientui užsidega žalia šviesa. Žmogus be eilės ir trikdžių gali pakliūti pas specialistą. Naujoje žaliųjų koridorių sistemoje įdiegta elektroninė pacientų eilių valdymo sistema. Taip pat atsirado onkologinio atvejo vadybininkai. Pastarieji sudėlioja paciento kelią, o atsiradus kliūtims jas šalina“, – pokyčius apžvelgė NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai.

 
NVI Onkoginekologijos skyriaus vedėja akušerė ginekologė Daiva Kanopienė konferencijos dalyviams teigė, kad žaliųjų koridorių poreikį byloja augantys onkologinių pacientų skaičiai. Pasak jos, prioritetinės eilės sistema užtikrina efektyvesnį šeimos gydytojų ir specializuotos onkologinės pagalbos teikėjų bendradarbiavimą.
 
Gydytoja pabrėžia, kad pirminės asmens sveikatos centrai yra svarbi sėkmingos kovos su onkologinėmis ligomis dalis. Šeimos gydytojai turi išmanyti jų simptomus ir tyrimus, kuriuos reikėtų atlikti galimai onkologine liga sergančiam pacientui.
 

„Kuo anksčiau diagnozuosime onkologinę ligą, tuo paciento gyvenimo kokybė bei gydymo rezultatai bus geresni. Žinoma, ir ištekliai bus panaudojami efektyviau. Mažiau užleistų onkologinių ligų – mažesnė finansinė našta sveikatos priežiūros sistemai“, – konferencijos dalyviams akcentavo NVI Onkoginekologijos skyriaus vedėja akušerė ginekologė Daiva Kanopienė, kuri pabrėžė, kad sutrumpinti laukimo eilėse laiką svarbu ir dėl pacientų emocinės sveikatos. Juk žmonės, kuriems įtariama onkologinė liga, iki diagnozės patvirtinimo arba atmetimo gyvena laukimu. Ši nežinomybė dažnai kelia didžiulį stresą pacientui ir jo artimiesiems.   

 

Į pagalbą – onkologinio atvejo vadybininkai
 
Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos chemoterapijos skyriaus vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas Alvydas Česas pabrėžia, jog žaliųjų koridorių onkologinio atvejo vadybininkai turi reikiamus įgaliojimus bendradarbiauti su pirminės asmens sveikatos centrais.
 

„Jeigu pacientui įtariama arba patvirtinama onkologinė liga, šeimos gydytojas ar kitas atsakingas darbuotojas turi susisekti su artimiausia specializuotą onkologinę pagalbą teikiančia įstaiga (Lietuvoje veikia šešios – red.past.). Jam suteikiama išsami informacija, ko reikia, siekiant užtikrinti tolesnę pagalbą pacientui. Šeimos gydytojas turi parašyti siuntimą į žaliąjį koridorių“, – pasakoja Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos chemoterapijos skyriaus vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas Alvydas Česas.

 
Jis priduria, kad į specializuotą onkologinę pagalbą teikiančias įstaigas galima kreiptis elektroniniu paštu arba skambučiu. Onkologijos centrų darbuotojai atsiliepia arba perskambina į praktiškai visus skambučius per 48 valandas.
 
Onkologinio atvejo vadybininkai ištiesina vingiuotą paciento kelią gydymo link. Jie atsakingi, kad reikiamų tyrimų atlikimas vyktų sklandžiai. Konsultuojantis onkologas sudaro reikiamų tyrimų planą, kurį perduoda onkologinio atvejo vadybininkui. Šis užtikrina, kad pacientas žinotų, kur ir kada jam reikia atlikti diagnostinius tyrimus. Vėliau onkologinio atvejo vadybininkas tyrimų duomenis pateikia daugiadalykinės komandos specialistams. Šie svarsto ir nusprendžia, kokį gydymą reikia taikyti.
 
A.Česas teigia, jog nemažai daliai šeimos gydytojų trūksta reikiamų žinių apie žaliųjų koridorių sistemą. Po maždaug trejus metus rengto „Žaliųjų koridorių“ projekto patvirtinimo buvo organizuojami mokymai. Juose dalyvavo šimtai žmonių. Visgi, anot jo, reikiamos žinios pasimiršta, todėl jas reikia nuolat atnaujinti.
 
POLA direktorė Neringa Čiakienė pastebėjo, jog Lietuvoje yra šešios onkologines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos, tačiau patekimo tvarka į kiekvienos žaliąjį koridorių skiriasi. Tad kintančios žaliųjų koridorių sistemos akivaizdoje pacientams ir šeimos gydytojams atsiranda neaiškumų.
 

Po konferencijos kalbinta POLA direktorė Neringa Čiakienė įžvelgė mažiausiai dvi problemas: „Ne visi šeimos gydytojai žino, kaip turėtų būti teisingai įformintas siuntimas, kad žmogus būtų traktuojamas kaip žaliojo koridoriaus pacientas. Kita vertus, kartais pacientui tiesiog nėra pasakoma, kad jis siunčiamas žaliuoju koridoriumi ir jis sulauks greitesnės konsultacijos. Pavyzdžiui, paciento siuntime parašyta, kad jis gavo paslaugas pagal žaliąjį koridorių, tačiau žmogus gali manyti, kad jie neveikia.“

 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas taip pat sutinka, kad idant žalieji koridoriai sklandžiai funkcionuotų praktikoje, reikia toliau tobulinti sistemą, nes dalis šeimos gydytojų nesupranta, kaip ji veikia. 
 
Prevencinės programos – į priekį
 
NVI direktoriaus pavaduotoja medicinai prof. dr. S.Jarmalaitė džiaugiasi, kad šiandien Lietuva koja kojon žygiuoja su Europa prevencinių vėžio patikros programų srityje. „Europos Sąjunga pradėjo inicijuoti vėžio patikros programų pokyčius. Ir Lietuva, toli gražu, neatrodo prasčiausiai. Skųsdavomės, kad pas mus ateina trisdešimt keturiasdešimt procentų patikros dalyvių. Kitose šalyse situacija kur kas prastesnė. Europos Sąjungos valstybėse dalyvavimas prevencinėse vėžio patikros programose svyruoja nuo devynių iki devyniasdešimt procentų. Žinoma, žvelgiame į pažangesnes šalis. Skandinavijos valstybės šioje srityje lyderiauja“, – pasakoja NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai.
 
Beje, pašnekovė pastebi, kad prostatos vėžio patikros programos klausimais Europa žvelgia į Lietuvą  
„Tikrai kantriai vykdėme prevencinės prostatos vėžio patikros programą, kai mumis pasaulis abejojo. Nepraėjo nė dešimt penkiolika metų ir Europos kolegos ėmė galvoti: žiūrėkite, Lietuvai puikiai sekasi, kodėl ir mes neturime prostatos vėžio prevencijos programos? Mes pateikėme prevencinės programos rezultatus ir pasakėme: mums sekasi puikiai. Būkime kartu sėkmingi“, – akcentavo prof. dr. S.Jarmalaitė.
 
NVI gydytojas urologas onkologas doc. dr. Aušvydas Patašius priminė, kad prostatos patikros programa pradėta vykdyti prieš beveik dvidešimt metų. Specialistas pastebėjo, jog prostatos patikros programa sulaukė pasisekimo. Štai, pavyzdžiui, 2014-2015 m. patikros programoje dalyvavo jau net apie pusė tikslinės auditorijos dalyvių. Lietuvoje buvo sukurta prevencinės patikros programos ekosistema, bylojanti, kad tokią programą vykdyti galima.  
 
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas chirurgas profesorius dr. Tomas Poškus teigia, kad dabartinė storosios žarnos vėžio patikros programa Lietuvoje yra pažengusi, tačiau ir toliau tobulinama. „Pagrindinė naujovė – sistemingas pacientų kvietimas ir sisteminga duomenų analizė. Taip pat paslaugų kokybės stebėjimas. Iki šiol patikros programa buvo vykdoma decentralizuotai, o dabar bus du centrai ir vienas metodinis centras. Tikėtina, kad turėsime geriausius rezultatus“, – pasakojo prof. dr. T.Poškus. Jis pastebi, jog Lietuva – unikali prevencinių vėžio patikros programų srityje, nes niekur kitur jų tiek nėra. 
 

„Mūsų praeities kolegos žvelgė į ateitį. Jie turėjo valios ir reikiamų gebėjimų inicijuoti patikros programas. Visuomenė sužinojo apie prevenciją. Džiugu, kad dabar daug žmonių atvyksta ir domisi. Jie žino, kad nuo vėžio galima apsisaugoti. Nebereikia laukti, kol juo susirgsi. Pavyzdžiui, matome, kad žmonės, kurie tinkamai dalyvauja storosios žarnos vėžio patikros programoje, gyvena ilgiau. Jų rizika numirti yra mažesnė:“, – savaitraščiui pasakojo Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas chirurgas profesorius dr. Tomas Poškus. 

 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas atkreipė dėmesį į šios konferencijos svarbą. Pasak politiko, komiteto posėdyje bus svarstoma tolesnė prevencinių vėžio patikros programų įgyvendinimo eiga: „Džiaugiuosi, kad galbūt tai – pirmoji konferencija, kai Sveikatos apsaugos ministerijos ir valdžios žmonės išgirdo daugiau pagyrų negu pastabų. Du trečdaliai pagyrų ir viena kita pastaba. Į tai vienaip ar kitaip reaguosime.“    

---

 
Tarp kitko

NVI direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas sveikindamas konferencijos dalyvius akcentavo, kad prof. L.L.Griciūtė savo gyvenimu jungė dvi nepriklausomas Lietuvas. Juk moteris gimė tarpukariu, o mirė prieš kiek daugiau nei šešerius metus. Išgyvenusi tremtį, ji grįžo į Lietuvą. Gimtinėje baigė Kauno medicinos institutą, o vėliau profesorė stažavosi ir dirbo vėžio centruose Prancūzijoje. Pasak doc. dr. V.Pečeliūno, daugelis NVI specialistų ją prisimena kaip malonų, nuosaikų ir intelektualų žmogų.

---

 
Tik geriausi žodžiai
Prof. dr. S.Jarmalaitė savaitraščiui plačiau papasakojo apie prevencinių vėžio patikros programų šauklę prof. L.L.Griciūtę bei santykį su ja. „Profesorė Laima Griciūtė – mano autoritetas. Prisimenu, dirbau Vilniaus universiteto laboratorijoje ir ieškojau podoktarinių stažuočių. Vėžio centrai buvo Europoje, tad norint išvykti reikėjo rekomendacijos. Man buvo garbė ir džiaugsmas sulaukti profesorės rekomendacijos į Prancūzijos vėžio tyrimų centrą. Jame profesorė dirbo šešerius septynerius metus. Tiesa, tąsyk stažuotės vietos gauti nepavyko. Išvykau į Suomijos profesinės sveikatos institutą. Tačiau ir jame kolegos tik geriausiais žodžiais prisiminė profesorę ir jos gimtinę Lietuvą“, – pasakoja NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai.
 
Prof. L.L.Griciūtė buvo prevencinių vėžio patikros programų iniciatorė ne tik Lietuvoje, bet net ir Europos arenoje. Juk jos darbo Prancūzijoje metu prevencinių vėžio patikros programų apskritai nebuvo. „Prieš maždaug penkias dešimtis metų medikai net gerai nesuprato, kas yra onkologinių ligų prevencija. Prevencijos idėja atrodė keista. Štai, reikia tikrinti sveikų žmonių sveikatą ir kelti klausimą: galbūt jie serga vėžiu? Toks profesorės Laimos Griciūtės požiūris atrodė neįprastas. Be to, ji aktyviai kalbėjo ne tik apie patikros, bet ir apie profilaktikos svarbą. Pavyzdžiui, profesorė drąsiai ir atkakliai kartodavo, kad rūkymas ir kiti žalingi įpročiai kenkia sveikatai ir sukelia vėžį“, – pasakoja VI prof. L.L. Griciūtės konferencijos „Vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo aktualijos“ organizatorė.


 
Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas, gydytojas onkologas-chemoterapeutas A.Česas taip pat negaili pagarbių ir šiltų žodžių profesorės pusėn. „Profesorę tikrai galėčiau pavadinti mūsų onkologijos patriarche. Juk ji sugebėjo sujungti teorinę ir praktinę onkologiją į vieną. Todėl ir šioje konferencijoje didelis dėmesys tenka onkologinių ligų prevencijos sričiai. Manau, kad Lietuvoje darbininkų turime daug. Tai yra išsilavinusių žmonių, kurie galėtų dirbti. Tačiau idėjų formuotojų turime mažiau. Profesorė buvo viena jų“, – savaitraščiui sakė A.Česas, pastebėjęs, kad onkologijos patriarchės nesustabdė net ir sovietinė propaganda. – Ji puikiai kalbėjo angliškai, prancūziškai. Todėl buvo viena inteligentijos atstovų, galėjusi komunikuoti, semtis žinių ir idėjų iš užsienio kolegų. Prisiminkime, kad mums augant Tarybų Sąjungoje buvo sakoma, kad turite vieną rusų kalbą ir jos užtenka. Tai buvo propagandos žaidimas, siekiant, kad kuo mažiau žmonių išvažiuotų. Tačiau profesorė Laima Griciūtė buvo vienas iš nedaugelio žmonių, kuriai pavyko prasimušti. Ji sugebėjo atnešti vakarietiškas tendencijas į Lietuvą.“  
 
A.Česas prisimena, kad jam kartu su profesore ir chemoterapijos pradininku Lietuvoje docentu Pauliumi Breiviu teko organizuoti pirmąją tarptautinę Lietuvos onkologų chemoterapeutų konferenciją. „Profesorė irgi suprato, kad žmonėms reikia ne tik operacijos. Ji jau tada suvokė, jog reikia multifaktorinio gydymo, nes vėžio liga itin sudėtinga“, – mintimis su savaitraščiu dalijosi A.Česas.   
 
POLA direktorė N.Čiakienė prof. L.L.Gricūtę prisimena kaip paveikią ir energingą onkologijos žvaigždę: „Vaikystėje ją matydavau per televiziją. Ji aktyviai edukuodavo žmones. Visada kalbėdavo su didžiuliu pozityvumu ir tikėjimu tuo, ką daro. Ji gyvenimu liudijo, kad itin svarbu būti naudingu kitiems. Tokių žmonių nėra daug, bet džiugu, kad jų turime.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!