Lietuva pasaulinių lyderių gretose
 
Šalyje sprendžiant demografines problemas ir skatinant gimstamumą, pagalbinio apvaisinimo tema susirūpina ir politikos vedliai. Siekiama sudaryti palankesnes sąlygas ir išplėsti galimybes vaisingumo problemų turintiems gyventojams susilaukti vaikų.
 
Nors pagalbinio apvaisinimo klinikos yra vystomos ir valstybiniame sektoriuje, startą pagalbinio apvaisinimo sričiai davė privatus sektorius.
 
Kokia tai jautri, daugiasluoksnė, ypač daug specifinių žinių reikalaujanti, bet vis dar mitais apipinta gydymo kelionė, duris atveria papasakoti vaisingumo centrų „Northway“ vadovė Kristina Mateikienė.
 
„Nors Lietuvoje tarp porų nevaisingumo tema yra aktuali ir vis labiau aštrėjanti, šias paslaugas teikia ribotas įstaigų skaičius. Medicinos centrai „Northway“ – viena tų įstaigų, galinčių pasiūlyti nevaisingumo gydymą“, – pradeda pasakojimą pašnekovė.
 
Antrą dešimtmetį skaičiuojantys „Northway“ vaisingumo centrai – didžiausias vaisingumo centrų tinklas Baltijos šalyse. Medicinos centrai jungia 4 aukščiausius standartus atitinkančias modernias laboratorijas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje bei plačią patyrusių gydytojų specialistų komandą, kad taikomi pažangiausi nevaisingumo gydymo metodai išpildytų pacientų svajones.
 
Centruose teikiamos visos nevaisingumo gydymo, pagalbinio apvaisinimo paslaugos pagal individualiai kiekvienam pacientui sudarytą gydymo planą. Išskiriami trys pagrindiniai nevaisingumo gydymo būdai: medikamentinis, chirurginis gydymas bei pagalbinis apvaisinimas.
 
Vis dėlto, K.Mateikienė įsitikinusi, pagalbinio apvaisinimo srityje vedlys – kompetentingas specialistas.
 

„Nevaisingumo gydymas – labai reta, specializuota gydytojo ginekologo kvalifikacija. Bet kuris ginekologas šios problemos išspręsti negalėtų. Žinias nevaisingumo tema specialistai kaupia stažuotėse, mokymuose, domėdamiesi asmeniškai. Nevaisingumo gydymo sritis yra labai siaura, o pastarųjų specialistų yra nedaug“, – atskleidžia vaisingumo centrų „Northway“ vadovė Kristina Mateikienė.

 
Kaip pasakoja K.Mateikienė, per penkiolika vaisingumo centrų darbo metų sukaupta nemenka darbo patirtis, sekamos rinkos aktualijos ir žengiama koja kojon su pasaulinėmis naujovėmis. Jei kai kuriose medicinos srityje Lietuva gali atrodyti sekanti pavymui, K.Mateikienė tikina, nevaisingumo gydyme mūsų šalis stovi lyderių gretose: „Vaisingumo gydymo srityje nuolat atsiranda naujų procedūrų, vystomos naujos technologijos, investuojama į įrangą, priemones. Nevaisingumo gydymo sritis yra greitai progresuojanti, atrandami vis nauji metodai, medžiagos, kurios moterims po procedūros tikimybę sėkmingai pastoti kelia į viršų. Bendradarbiaudami su nevaisingumo gydymo klinikomis Amerikoje, ypač šioje srityje pažengusiomis Ispanija, Danija, turime galimybę visą gerąją praktiką perkelti ir į Lietuvą. Mūsų embriologai, kitų sričių gydytojai tuo tikslu dažnai vyksta į stažuotes, mokymus, tad mūsų vaisingumo centrai tiek įrangos, technologijų ar metodų galimybėmis nė kiek nenusileidžia pasauliniam lygiui.“

Visa puokštė veiksnių
 
Ne paslaptis, kad sprendžiant nevaisingumo problemas, kaip teigia K.Mateikienė, poras pirmiausia domina klausimas – koks yra pagalbinio apvaisinimo procedūros sėkmės procentas. Vis dėlto atsakyti į šį klausimą sudėtinga. Mat pastojimo sėkmę poroje lemia ypač daug skirtingų veiksnių.
 
„Jeigu šio klausimo paklaustų trisdešimties ir keturiasdešimties amžiaus moterys – atsakymas skirtųsi iš esmės. Tai ypač individualu. Esant vienokioms diagnozėms, procedūra gali būti sėkminga 80 procentų, o jeigu kreipiasi vyresnio amžiaus pora su keliomis diagnozėmis, tikimybė pastoti ženkliai sumažėja. Vieno atsakymo, kaip ir vienodo scenarijaus, čia nėra – nevaisingumui įtaką daro daug dedamųjų – nuo antsvorio iki vyriškų ląstelių morfologijos.


 
Šeimos pagausėjimą atidėlioja
 
Kaip pastebi pašnekovė, nevaisingumą dažnai lemia, kaip daugelis įsitikinę, ne patologinės sveikatos problemos ar ydingi gyvenimo būdo įpročiai, o uždelstas šeimos pagausėjimo planavimas.

„Pastoti trukdo su metais esančios gretutinės ligos, ir nevaisingumas stebimas kaip to pasekmė. Spręsdami nevaisingumo problemą, dažnai pirmiausiai gydome ir kitus susirgimus. Visa tai reikalauja laiko. Laikui bėgant, moters vaisingumas po truputį mažėja – reprodukcinis laikotarpis yra ribotos trukmės. Dėl natūralių fiziologinių procesų, ypač nuo maždaug 35 metų amžiaus, reikšmingai mažėja kiaušidžių rezervas, o tai apsunkina pastojimo galimybes. Vyresniame amžiuje pagalbinio apvaisinimo procesą apsunkina natūraliai pakitusi kiaušialąsčių kokybė ir kiekis. Kuo pacientė jaunesnė – tuo geresnius rezultatus pasiekiame. Gretutinių ligų, tokių kaip endometriozė, kiaušintakių nepratekamumas, ovuliaciniai sutrikimai, su metais taip pat tankėja“, – kas trukdo moterims pastoti, aiškina specialistė.

Vyriškas veiksnys – ne mažiau reikšmingas
 
Poros nevaisingumo gydymo kelyje vyro sveikatos sutrikimai gydomi ne rečiau. Specialistė aiškina, procentaliai poros nevaisingumo priežastis dėl vyro faktoriaus siekia apie 30-40 procentų. Tiesa, skirtingai nei moterims, vyrams amžius nėra toks jautrus.
 
„Vyriški sutrikimai – vyriškų ląstelių kokybiniai pakitimai: nepakankama jų koncentracija, spermatozoidų kiekis, jų judrumo pakitimai. Tam įtaką daro ir ydingas gyvenimo būdas: žalingi įpročiai, viršsvoris, žemas fizinis aktyvumas“, – vaisingumo kliuvinius vyrams įvardija K.Mateikienė.
 
Misija – įveikti psichologinį barjerą
 
Šeimos pagausėjimo kelionė – procesas. Kaip aiškina K.Mateikienė, oficialiai pora nevaisinga laikoma, jei natūraliai pastoti šiai nepavyksta per dvejus metus. O susirūpinti reikėtų jau po metų.
„Jei nevengianti lytinių santykių pora nepastoja per metus, verta susirūpinti, kokios priežastys tai lemia. Planuojant šeimos pagausėjimą, kiekvieni metai tampa aukso vertės, kadangi laiko pareikalauti gali gretutinių ligų gydymas“, – įspėja specialistė.
 
Anot jos, siekiant išsiaiškinti nevaisingumo priežastį, pirmiausiai tiriamas vyras. Atliekamas vyro spermos kokybės testas – spermograma. Kitame etape atliekami moters hormonų, kraujo, kiaušintakių tyrimai, moteris patikrinama echoskopiškai, vertinamas kiaušidžių rezervas.
 
Pašnekovė atvira – kelias psichologiškai nėra lengvas. Tyrimai ypač intymūs, tad psichologiškai abiem pusėms tampa itin jautrūs. Prisideda neigiamas visuomenės požiūris į nevaisingumą, ligos stigma: „Vis dar labai daug šeimų apie diagnozę neatvirauja ir pasilieka tai tik tarp jų dviejų. Net ir artimiausi šeimos nariai neretai nežino, ką pora išgyvena. Vyro nevaisingumas – ypač traumuojanti patirtis. Pripažinti, kad jis yra nevaisingas, – didelis psichologinis smūgis, tad tai dažnai stabdo poras žengti pirmyn.“
 
Dėl šios priežasties nevaisingumo gydymo klinikos komandą sudaro ir psichologas. Mat patiriama įtampa, stresas taip pat daro įtaką sėkmingam pagalbinio apvaisinimo rezultatui.


 
Nevaisingumo gydymas apipintas mitais
 
Nors pagalbinio apvaisinimo procedūros vystomos dvi dešimtis metų, akušerė-ginekologė, vaisingumo specialistė Elina Žurman sako, jog šie dažnai kyla iš žinių trūkumo ar senų nuostatų. 
 
Vienas dažniausiai pasitaikančių nuogąstavimų esą procedūros yra labai skausmingos. Kaip aiškina specialistė, dauguma procedūros etapų (pavyzdžiui, hormonų injekcijos) yra gerai toleruojami ir sukelia tik nedidelį diskomfortą. O kiaušialąsčių paėmimas atliekamas su anestezija, tad procedūra neskausminga.
Dar vienas mitas – procedūros esą sutrikdo hormonų pusiausvyrą.
 
„Hormoninė kiaušidžių stimuliacija yra laikina ir paprastai gerai toleruojama. Sunkios komplikacijos yra retos. Viena galimų, tačiau nedažnų komplikacijų yra kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas, tačiau taikant šiuolaikinius, individualizuotus ir pacientui palankius stimuliacijos protokolus šios būklės pasitaiko retai“, – teiginio aktualumą apžvelgia E.Žurman.
Mitais apipinti ir pagalbinio apvaisinimo keliu gimę vaikai.
Vienas jų – pagalbinis apvaisinimas neva kelia didesnę priešlaikinio gimdymo, apsigimimų, persileidimo riziką.
 

„Pagalbinis apvaisinimas (IVF/ICSI) siejamas su šiek tiek didesne priešlaikinio gimdymo rizika, tačiau didelę šios rizikos dalį lemia dažnesni daugiavaisiai nėštumai. Taip pat pagalbinis apvaisinimas (IVF/ICSI) yra siejamas su šiek tiek padidėjusia įgimtų apsigimimų rizika, kurią dažnai lemia ne pati IVF procedūra, o tėvų veiksniai – vyresnis amžius, nevaisingumo priežastys ir genetiniai faktoriai. Persileidimo rizika labiau susijusi su moters amžiumi ir sveikata, o ne pačia IVF procedūra“, – aiškina akušerė-ginekologė, vaisingumo specialistė Elina Žurman.

 
Dar tenka girdėti neva vaikų, gimusių pagalbinio apvaisinimo keliu, imunitetas yra silpnas. Pašnekovės teigimu, nėra patikimų įrodymų, kad po IVF gimę vaikai turėtų reikšmingai silpnesnę imuninę sistemą. Dauguma jų auga ir serga panašiai kaip ir natūraliai pradėti vaikai.
Asmeniška, jautria ir intymia tema visuomenėje vis dar vengiama kalbėti atvirai. Tikimasi, kad kuriant tinkamą ir atvirą komunikaciją pagalbinio apvaisinimo tema taps skaidresnė bei pozityvesnė.