Spragos, kurias būtina taisyti
 
Lietuvos negalios organizacijų forumas seniai kelia klausimą, kad didžiausia našta, prižiūrint asmenį su negalia, tenka jų artimiesiems. Tai sukelia šeimoms ne tik didelius finansinius bei psichologinius sunkumus, neretai susiduriama ir su skurdo rizika. Tačiau vis dar lieka neišspręstas klausimas, kaip apsaugoti asmenį su negalia, kai netikėtai, dėl įvairių priežasčių šeimos teikiama pagalba jam nutrūksta. Tokios situacijos kelia didelį pavojų asmens sveikatai ir gyvybei.
 
„Pastaruoju metu viešojoje erdvėje nuskambėjo ne vienas atvejis: pavasarį moteris, teikusi pagalbą vyrui su sunkia negalia, savaitgalį mirė, o policija, atvykusi išvežti kūno, atsakomybę pasirūpinti vyru paliko jos kaimynams, nes socialinės paslaugos teikiamos tik darbo dienomis; kitas atvejis, kuris irgi labai charakteringas, kai moteris, kuri nuolat teikė pagalbą savo vaikui, turinčiam sunkią negalią, buvo paguldyta į ligoninę, o kartu su ja ir vaikas, kad šiam ir toliau mama galėtų teikti neformalią priežiūrą ir pagalbą. Manau, kad šie atvejai nėra unikalūs, jie pasikartoja ir apie juos visus net ne visada išgirstame“, – krizių pavyzdžius vardijo Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė ir pabrėžė, kad tai yra sisteminės spragos, kurias būtina kuo skubiau taisyti.
 
Prie krizinių atvejų priskiriamos ir tokios situacijos, kai asmenims su negalia paslaugos laiku nesuteikiamos dėl įvairių infekcijų protrūkių, dėl institucijose susidariusių eilių ir specialistų trūkumo, o savivaldybės tokiais atvejais nesiima jokių veiksmų. Krizėje suaugęs asmuo gali atsidurti ir tuomet, kai jį prižiūrėjęs žmogus dėl per didelės tekusios naštos atsisako globėjo statuso, tačiau šiuo atveju, priešingai nei vaikams iki 18 metų, neskiriamas joks laikinas ar nuolatinis globėjas, galintis pasirūpinti negalią turinčiu suaugusiuoju.
 
Pagalbos reikia čia ir dabar
 
Dažniausiai tokie kriziniai atvejai įvyksta netikėtai ir reikia greitų sprendimų, kaip pasirūpinti asmeniu su negalia. Tačiau, kaip rodo Lietuvos negalios organizacijų forumo 2024-2025 metais atliktos savivaldybių apklausos, kuriose irgi ne visos jų dalyvavo, neretai net ir ne krizės atvejais socialinės paslaugos asmenims su negalia nėra užtikrinamos arba teikiamos tik epizodiškai, nors pagalbą Lietuvoje teikia apie 20 skirtingų institucijų.
 
Pavyzdžiui, savivaldybėse atvejų stebėsena yra silpna – tik 3 savivaldybės iš 42 apklausoje dalyvavusių teikia asmenims su negalia pritaikytą informaciją apie galimą gauti pagalbą, nors jos reikia čia ir dabar. Prevencine priemone įvardijama psichologinė pagalba, bet ji asmenims su negalia nėra pritaikyta.
 
Kai ištinka krizinė situacija, į ją institucijos sureaguoja per 4-8 valandas, kartais ir per 12-24 valandas, jei savivaldybėje prieinamos pagalbos nėra. Intensyvi pagalba, laikinas atokvėpis, trumpalaikė globa teikiami, bet formaliai, nes šios paslaugos nėra adaptuotos žmonių su negalia ir juos prižiūrinčių šeimų poreikiams. Krizių įveikos komisija veikia tik vienoje savivaldybėje, kuri gali būti suburiama bet kuriuo metu ir koordinuoja pagalbos teikimą. Prieinama pagalba, kuri veiktų 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę, savivaldybėse dažniausiai nėra užtikrinama.
 
Tad ne nuostabu, kad didžiausia našta šiandien gula ant artimųjų pečių. Lietuvos šeimos neatlygintinai pagalbą teikia apie 13,5 val. per dieną, tokios pagalbos piniginė vertė rinkoje siektų 1548-3256 eurus. Palyginimui, užsienio šalyse šeimos pagalbą artimiesiems su negalia vidutiniškai teikia 6 val. per dieną.
 
Rekomendacija nesuveikė
 
Šiemet socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu buvo pakeistas socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašas. Jame savivaldybėms numatyta pareiga nuo 2026 metų sausio patvirtinti aiškią socialinių paslaugų teikimo krizės atvejais tvarką ir algoritmus. Šis aprašo pakeitimas Lietuvai svarbus įgyvendinant ir Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvenciją. 
 
Visgi Lietuvos negalios organizacijų forumo rudenį atlikta apklausa parodė, kad vos trečdalis savivaldybių yra pasirengusios ir pasitvirtinusios minėtus algoritmus. Dar 18 savivaldybių tokius algoritmus planuoja pasitvirtinti kitų metų sausį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pavasarį tikina vykdysianti patikrinimą, kaip šie algoritmai savivaldybėse veikia praktiškai.
 
„Buvo sunku rasti savivaldybių, kurios šioje diskusijoje galėtų pasidalinti gerąja praktika. Net ir tos savivaldybės, kurios yra pasitvirtinusios, nežino, ar tai galima iš tiesų laikyti gerąja praktika“, – kalbėjo I.Širvinskaitė.
 
Kaip atskleidė D.Kuliešienė, iš mirties taško algoritmų klausimas pajudėjo tik po ministrės įsakymo. Iki tol prašymas savivaldybėms pasitvirtinti aprašus, kaip krizės atveju asmenims su negalia bus teikiama pagalba, tebuvo rekomendacija, tad į ją dėmesio niekas nė nekreipė.
 
Klausimas dėl pagalbos teikimo asmenims su negalia krizių atvejais ne kartą svarstytas ir Seimo Asmenų su negalia teisių komisijoje. Šios narys Laurynas Šedvydis tikino, kad nors pagalbos teikimo schema iš tiesų yra sudėtinga, visgi pasigendama pačių savivaldybių didesnio įsitraukimo, nes vadinamieji problemos „savininkai“ ir sprendėjai yra būtent jos.
 
„Mes negalime savivaldybių priversti ką nors daryti, nes dažniausiai pati savivalda praktiškai geriau žino, kaip kai kuriuos dalykus reikėtų padaryti. Centrinė valdžia kažką galėtų nurodyti, bet ne visada tai veikia konkrečioje vietoje. Galiausiai – Lietuva yra labai įvairi, yra labai smulkių savivaldybių, kurios neturi net gebėjimo ar galimybių teikti visas paslaugas, pavyzdžiui, neturi transporto, kuriuo galėtų pervežti gulinčius asmenis su negalia. Kai kuriose savivaldybėse yra privačios socialinės globos įstaigos, kurios išvis neturi pareigos kriziniais atvejais priimti asmenis su negalia. Eilėse į šalies socialinės globos įstaigas šiuo metu laukia apie 470 asmenų. Kitos institucijos, pavyzdžiui, policija, irgi yra nepriklausomos, jos irgi ieško problemos savininko kitoje pusėje“, – savivaldybėms tenkančius rebusus vardijo Seimo narys, tačiau pabrėžė, kad sprendimo būdai diskutuojant ir tariantis turi būti rasti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!