Milijoninis deficitas
 
Santaros klinikų 2025 metų pirmojo ketvirčio auditą atliko Sveikatos apsaugos ministerija. Kaip Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pristatė SAM Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Violeta Pamerneckienė, minėtą laikotarpį Santaros klinikos baigė su daugiau nei 6,7 mln. eurų trūkumu. Neigiamą veiklos rezultatą lėmė įsipareigojimai, atsiradę dėl Šakos kolektyvinės sutarties įgyvendinimo, kuris padidino išlaidas darbo užmokesčiui. Taip pat prie priežasčių minimas nepakankamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pajamų indeksavimas bei kritiškai svarbių, bet kartu nuostolingų paslaugų teikimas.
 
Pavyzdžiui, įsipareigojimai dėl Šakos kolektyvinės sutarties 2025 metams sudaro 33,8 mln. eurų, o tai gerokai viršija PSDF pajamas, kurios dėl indeksacijos siekia 19,2 mln. eurų. Susidaro -14,6 mln. eurų deficitas.
 
Be to, klinikų 70 proc. profilinių medicininių centrų veikla yra nuostolinga. Iš 36 centrų tik 11 arba 30 proc. veikė pelningai, 25 centrai (70 proc.) patyrė nuostolių. Didžiausias nuostolis 2025 m. pirmąjį ketvirtį buvo: Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centre (1,38 mln. eurų), Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centre (beveik 1,23 mln. eurų) bei Skubios medicinos centre (1,12 mln. eurų).
 
Visgi Santaros klinikos 2025 metų antrąjį ketvirtį ėmėsi priemonių, kurios leido patiriamus nuostolius sumažinti iki -4,8 mln. eurų. Buvo parengti ir patvirtinti veiklos planai, kurie leido pasiekti 5,8 mln. eurų teigiamą poveikį, padidintas darbuotojų efektyvumas (teigiamas metinis finansinis efektas siektų nuo 2,9 iki 6,8 mln. eurų), imtasi monitoringo realiu laiku, pradėta periodiškai analizuoti veiklos rezultatus ir kaštus, kas leistų metines klinikų sąnaudas sumažinti 1 proc. arba 1,3 mln. eurų, taip pat sukurtos naujos motyvacinės sistemos, imtasi kitų priemonių.
 
Paslėptų skeletų nerado
 
Kaip teigė Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša, audito išvados iš esmės sutapo su pačios įstaigos matytais iššūkiais ir pasirinkta kryptimi. Sisteminių pažeidimų nenustatyta, o pateiktos rekomendacijos patvirtino, kad finansiniai sunkumai yra nulemti ne pavienių sprendimų, o visai sveikatos sistemai būdingų struktūrinių disproporcijų. „Galima pasakyti paprastai – auditas jokių „paslėptų skeletų“ nerado. Priešingai, jis patvirtino tai, apie ką kalbėjome patys: problemos yra sisteminės, o pasirinkta modernios vadybos kryptis yra teisinga“, – pabrėžia prof. T.Jovaiša.
 
Nuo vadovo kadencijos pradžios Santaros klinikose pradėtas taikyti šiuolaikinis, duomenimis grįstas valdymo modelis jau duoda apčiuopiamų rezultatų – stabilizuojami finansai, didinamos paslaugų apimtys, pacientų, laukiančių konsultacijos, eilės sumažėjo 60 proc. Pavyzdžiui, ypač ilgos pacientų eilės buvo susidariusios dėl kardiologo konsultacijos, šiandien eilė nuo daugiau nei 5 tūkst. laukiančiųjų konsultacijos paskyrimo sumažėjo iki 700 pacientų. Analogiškai eilė dėl neurologo konsultacijos sumažėjo nuo 1,5 tūkst. iki 400 pacientų.
 
Be to, klinikų sutarties su Valstybine ligonių kasa įgyvendinimas siekia 102 procentus – vadinasi, sutarties apimtys yra viršijamos, pačiose klinikose pernai paslaugų per mėnesį suteikta 5 proc. daugiau, lyginant su 2024 metais, o paslaugų skaičius, tenkantis vienam gydytojui, padidėjo 4 proc.
 
„Praėjusių metų pradžioje mums buvo sudėtingiau įgyvendinti užsibrėžtą sutartį su Valstybine ligonių kasa, tačiau metų pabaigoje matote, kad paslaugų skaičiai yra augantys. Santaros klinikos, kalbant apie paslaugų teikimą, tikrai įsibėgėjo labai gerai. Nuosekliai kiekvieną mėnesį sutartį su Valstybine ligonių kasa viršijame. 2025 metų sutartį būsime viršiję bemaž 7 milijonais eurų. Tai nereiškia, kad jie visi bus apmokėti, bes iš esmės paslaugos yra suteiktos“, – komiteto posėdyje kalbėjo prof. T.Jovaiša.
 
Visgi, kol nėra subalansuotas Santaros klinikų biudžetas, pati įstaiga sprendimus, susijusius su reikšmingais finansiniais įsipareigojimais, derins su Santaros klinikų dalininkais, jiems periodiškai pristatys nuostolių mažinimo rezultatus.
 
Kodėl kitiems sekasi geriau?
 
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Lino Urmanavičiaus, pristatytos klinikų audito išvados aiškiai rodo, kad nustatyti Valstybinės ligonių kasos įkainiai iki galo nepadengia gydymo įstaigų išlaidų, tenkančių darbuotojų algoms. Jis atkreipė dėmesį, kad tie, kas pasirašė tokią Šakos sutartį, neatsižvelgę į PSDF ir pačių gydymo įstaigų finansines galimybes, nulėmė tai, jog šalies ligoninės šiandien skendi skolose. „Ir mes tą patį vėl užprogramavome 2026 metams. Tai dar po metų dvejų turėsime bankrutuojančias įstaigas ir nebus kam teikti sveikatos priežiūros paslaugų“, – komiteto posėdyje kalbėjo jis.
 
Pasak SAM kanclerio Evaldo Raistenskio, situacija kiek kitokia ir tai įrodo tos gydymo įstaigos, kurios, veikdamos lygiai tame pačiame lauke, sugeba biudžetus subalansuoti. „Yra Panevėžys, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL), kurie ūkiškai tvarkosi. Dėl to reikėtų žiūrėti kiekvieną gydymo įstaigą atskirai ir nagrinėti priežastis. Bet daugeliu atvejų, liaudiškai sakant, nėra suvedami galai. Aš suprantu – pinigų nėra pakankamai, kad galėtų įstaigų vadovai laisvai jais disponuoti. Reikia tikrai skaičiuoti“, – dėmesį atkreipė SAM kancleris.
 
Vieno recepto nėra
 
„Lietuvos sveikata“ kreipėsi į kanclerio minėtas gydymo įstaigas, prašydama pakomentuoti, kaip joms pavyko išvengti nuostolių, nors susiduria su tais pačiais išaugusiais įsipareigojimais darbo užmokesčiui bei su tais pačiais Valstybinės ligonių kasos nustatytais įkainiais.
 
Komentuodama RVUL finansinius rezultatus ligoninės direktoriaus pavaduotoja valdymui Violeta Kanapeckienė, rėmėsi 2025 metų trečiojo ketvirčio duomenimis, nes dar nėra patvirtintų galutinių 2025 metų finansinės atskaitomybės duomenų. Anot V.Kanapeckienės, per 2025 m. pirmus devynis mėnesius patirtos ligoninės sąnaudos sudarė 74,7 milijono eurų. Iš jų didžiausia dalis tenka darbo užmokesčiui (73,4 proc.) ir medikamentams, slaugos priemonėms bei laboratoriniams tyrimams (14,6 proc.). Taip pat ligoninėje yra ir nuostolingai veikiančių skyrių.
 
„Ligoninė, kaip viešajame sektoriuje veikianti daugiaprofilinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga, privalo užtikrinti visas būtinas paslaugas, įskaitant ir ekonomiškai nepelningas, todėl nerentabilių skyrių turime. Pavyzdžiui, Skubiosios pagalbos skyrius, Stacionarinės reabilitacijos skyrius, kai kurie specializuoto chirurginio profilio skyriai. Jų išlaikymo nuostoliai skiriasi, priklausomai nuo metų. Šiemet prognozuojamas dydis varijuoja nuo 0,5 milijono eurų iki 5 milijonų eurų. Didžiausias yra skubiosios medicinos paslaugų generuojamas nuostolis, susidarantis dėl nustatytų per mažų paslaugų įkainių. Valstybinė ligonių kasa papildomai taiko bazinį sąnaudų kompensavimą, kuris metų eigoje padengia tik dalį šio nuostolio. Likusi nuostolio dalis papildomai kompensuojama iš PSDF rezervo tik metų gale“, – komentavo RVUL direktoriaus pavaduotoja valdymui ir pridūrė, kad įstaigos finansinis balansas yra valdomas per pagrindinės veiklos pajamas (daugiausia gaunamas iš PSDF) ir kitas veiklos bei finansavimo pajamas, todėl nerentabilių skyrių veiklą amortizuoja pelningai veikiantys padaliniai. 
 
Iš priemonių, kurios padeda užtikrinti teigiamą ligoninės balansą, V.Kanapeckienė išskyrė sutartinių įsipareigojimų su Valstybine ligonių kasa planavimą ir vykdymą, nustatomus konkrečius veiklos planus kiekvienam padaliniui bei jų einamąją kontrolę, paslaugų struktūros peržiūrą ir plėtrą, nuolatinę įstaigos finansinės būklės stebėseną, glaudų administracinių ir klinikinių skyrių bendradarbiavimą, centralizuotus viešuosius pirkimus, skaitmenizavimą ir kitus vadybinius sprendimus, padedančius optimizuoti procesus ir didinti veiklos efektyvumą.
 
Respublikinės Panevėžio ligoninės situacija panaši: didžiausią ligoninės išlaidų dalį sudaro darbo užmokestis, kuris šiuo metu siekia 75 proc. įstaigos gaunamų pajamų. Ligoninėje taip pat yra nerentabilių skyrių. Tai – laboratorijos, reanimacija, operacinės, patologija, vaistinė, ūkiniai padaliniai.
 
„Nuostolingi skyriai išlaikomi iš gaunamų pajamų, teikiant paslaugas kituose diagnostikos ir gydymo profilio skyriuose. Taip pat kas ketvirtį rengiamos finansinės ir klinikinės ataskaitos su ligoninės skyrių vadovais ir bendru sutarimu ieškoma geriausio varianto, kuris padėtų subalansuoti finansinius kaštus, gerintų paslaugų skaičių“, – komentavo Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus.

---

 
Komentaras

Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas:
 
- Ta pati problema yra visoje Lietuvoje: visose įstaigose didžiausia dalis išlaidų tenka darbo užmokesčiui, dalis skyrių – būtini, bet nuostolingi, o šių išlaidų apmokėjimai, gaunami iš PSDF už suteiktas paslaugas, nepadengia. Tai jeigu mano sutartis su Valstybine ligonių kasa buvo už 14 milijonų eurų, o deklaruotos išlaidos sausio 1 dieną buvo 16 milijonų eurų, automatiškai esu užprogramuotas eiti į minusą. Mano vienintelis išsigelbėjimas – virškvotinės paslaugos. Jeigu šitą užlaužia, iš ko ligoninėms gyventi?
 
Aišku, kažkiek svertų ir galimybių pačioms ligoninėms balansuoti yra: galima optimizuoti personalą, tačiau šioje srityje reikalavimų daugėja. Galima atsisakyti dalies inovacijų, šiek tiek ūkinę dalį apkarpyti, nors ir čia niekas nepinga, tik brangsta. Galimybės itin ribotos, bet jei finansavimas nepakankamas – tai iš ligoninių direktorių galima tik tyčiotis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!