- Ar jau turėjote progos su paskirtąja premjere Inga Ruginiene plačiau aptarti sveikatos politikos klausimus? Kokius lūkesčius iš jos išgirdote?
 
- Buvome susitikusios dar prieš pokalbį su prezidentu Gitanu Nausėda. Turime sutarimą, kad pradėtus darbus reikia tęsti ir dvidešimtoje Vyriausybėje. Premjerei išsakiau daugiau detalių apie mūsų šešis pagrindinius prioritetus: žmogiškų išteklių ir viešojo sektoriaus stiprinimą, psichikos sveikatos gerinimą – tiek medicinos darbuotojų gydymo įstaigose, tiek populiaciniame lygmeny, taip pat pasirengimą grėsmėms, inovacijas, dirbtinį intelektą, farmacinius klausimus. Visus šių prioritetinių krypčių darbus tęsime ir toliau. O premjerės lūkestis – kad dirbtume produktyviai, konstruktyviai, kad pagrindiniai Vyriausybės tikslai būtų pasiekti ir įgyvendinti.
 
- Dėl priemokų draudimo laikysitės griežtos pozicijos ar vis dėlto ieškosite kompromisų?
 
- Su premjere aptarėme ir tai. Sieksime skaidresnio mechanizmų nustatymo. O mūsų lankstumas šiuo klausimu atsirado jau po posėdžių svarstymo devynioliktos Vyriausybės pirmojoje Seimo sesijoje.
Dėl griežto priemokų naikinimo sutarėme įvesti liberalesnį reglamentavimą ir jų priežiūrą. Jau parengtas ir patvirtintas Vyriausybės medicinos priemonių sąrašas, kurį rengė ministerijos sudaryta darbo grupė, bendradarbiaudama su partneriais iš viešojo ir privataus sektoriaus. Medicinos priemonių sąrašo rengimas turbūt yra vienas rimčiausių kompromisų, kuris atliepia sveikatos sistemos suinteresuotų dalyvių lūkesčius.
 
- Jūsų priimti sprendimai dėl eilių mažinimo jau duoda rezultatų?
 
- Apie tai kalbėjome ir su prezidentu. Tokiems sisteminiams sprendimams įsivažiuoti reikia šiek tiek laiko. Galime stebėti kiekvienos gydymo įstaigos rezultatą atskirai: tikrinti eilių judėjimą, laukimo laiką. Gerų ženklų gauname iš Santarų klinikų vadovybės, eilės trumpėja ir kitose gydymo įstaigose. Gerų pavyzdžių yra visoje Lietuvoje. Kadangi šiuo klausimu esame numatę didžiulį priemonių kompleksą, tikime, kad tai ir bus tas didysis postūmis, kuris sveikatos sistemoje sukurs inerciją, kad eilės iš tiesų pradėtų trumpėti, o prieinamumas pas specialistus gerėtų.
 
- Pakeliavusi po šalies gydymo įstaigas, jau žinote, kokių reformų ar naujų sprendimų reikia regionuose?
 
- Regioninės gydymo įstaigos pirmiausia nori teikti kokybiškas paslaugas. Iššūkiai, su kuriais jos susiduria, be abejonės, yra visos Lietuvos iššūkiai: tai – medicinos personalo trūkumas. Pastarieji jaučia konkurencija su didžiųjų miestų gydymo įstaigomis, kai žmogiškaisiais ištekliais tenka dalintis. Regioninės gydymo įstaigos jaučia ir didesnio, tvaresnio finansavimo poreikį. Taip pat jaudina jų išlikimo klausimas, kuris gali būti reguliuojamas per įvairius kokybinius kriterijus. Juos aptarėme dalykiniuose posėdžiuose. Ieškome geriausių sprendimų, kad išlaikytume aukštą paslaugų kokybę bei prieinamumą regionų gyventojams.
 
- Regionų politikos klausimams buvo patikėtas dabar jau buvusiai viceministrei Nerijai Stasiulienei. Jai palikus pareigas, ar jūsų komandą papildys naujas viceministras?
 
- Per pirmąjį mūsų devynių mėnesių darbo laikotarpį regionų klausimas pasirodė kompleksiškas. Jis apima platų sričių spektrą: pasirengimą grėsmėms, pirminę sveikatos priežiūrą, specializuotų paslaugų teikimą, tad šiuo metu su regionų sveikatos klausimais dirba visa komanda.
 
- Mobingas nuaidėjo ir jūsų koridoriuose… Buvęs ministras Arūnas Dulkys ne kartą yra viešai sakęs, kad politikoje yra daug povandeninių srovių, čia knibžda intrigų. Jaučiate tai?
 
- Geras klausimas. Politiniame lauke, kuriame yra įtampos, nardymo tarp interesų, politinių srovių jautimas ir jų išmanymas, taip pat politinės intuicijos turėjimas – itin svarbus. Kalbant apie intuiciją, esu iš psichikos sveikatos profesinio lauko. Iki tol Vilniaus universitete dirbau psichikos sveikatos srityje. Tad darbuotojų psichikos sveikatos gerinimas ir užtikrinimas man išlieka absoliutus prioritetas – kaip oras. Ministerijoje į šį vertybinį prioritetą žvelgiame su didžiule pagarba. Apie mobingą sužinojome tik iš spaudos. Reaguojame į tai, kas vyksta. Dėl galimos įtampos tarp ministerijos darbuotojų atlikome apklausą, glaudžiai bendradarbiaujame su Darbo taryba. Ministerijoje esame sukūrę itin draugišką ir neformalų kontaktą.
Tiek politikoje, tiek institucijose patyčių kultūrai turėtų būti taikoma nulinė tolerancija.
Pradėti reikėtų nuo politinio elito – iš ten, kur atsiranda politinės mados ir priimami politiniai sprendimai. Nepaprastai svarbu, kad kultūra sklistų nuo pat aukščiausių žmonių, kurie yra pavyzdys, iki pat apačios – darbuotojų. To principo tikrai laikomės. Laikomės santūriai ir nedalyvaujame nereikalingose įtampose ar kovose.
 
- Kai kurios jums pavaldžios gydymo įstaigos atsidūrė dideliame minuse – pavyzdžiui, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Santaros klinikos. Kaip manote, ar dėl to kalti netinkami vadovų sprendimai, ar tai gilesnės bėdos?
 
- Tai – sisteminės bėdos, nepakankamo finansavimo rezultatas. Savo ir naujos Vyriausybės darbuose sieksime, kad sveikatos sistemos finansavimas didėtų.
Gydymo įstaigos, kurias minite, teikia stacionarines paslaugas. Būtent ligoninės iš esmės ir susiduria su didžiausiais finansiniais sunkumais.
Turbūt nereikėtų atmesti ir to, kad kai kurie vadybiniai sprendimai taip pat gali būti susiję su didesnė rizika.
 
- Nemanote, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovui Mindaugui Pauliukui derėtų pataupyti, užuot švaisčius teismuose tūkstantines sumas kovojant su neparankiu mediku?
 
- Sprendimai jau padaryti... Su Šiaulių ligoninės vadovu ir personalu dirbame ypač glaudžiai. Gauname įvairių signalų, tad atidžiai stebime situaciją. Per dalininkų susirinkimą jiems buvo pateiktos kritinės pastabos. Šiuo metu gydymo įstaiga tarsi stiebiasi, taisosi, į kritines pastabas atsižvelgia. Tad žiūrėsime, kaip jiems seksis...
 
- GMP gelbėjimo planui įvestos 35 priemonės vis tiek pareikalaus ministerijos lėšų?

- Situacija Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje nėra paprasta. Tarnybos gelbėjimo planas – procesas, kuriam ministerija ir institucijas kuruojanti viceministrė Laimutė Vaidelienė skiria didelį dėmesį. Pavėžėjimo paslaugų finansavimui tikrai reikės papildomų lėšų, tačiau ieškosime ir kitų ilgalaikių tvarių sprendimų, kaip išlaikyti ir paslaugą, ir tarnybą.
Po atlikto audito su vadovybe jaučiame konstruktyvų bendradarbiavimą. Žiūrėsime, kaip jiems seksis įgyvendinti tas rekomendacijas ir kokį poveikį jos turės. Investuojama ir į specialistų kvalifikacijos tobulinimą.
 
- Praėjusią savaitę susitikote su gyventojais, kurie jums išsakė kamuojančias bėdas. Galėsite jiems padėti?
 
- Svarbiausi klausimai, dėl kurių gyventojai kreipiasi, yra retos ligos, retos būklės, kurioms yra reikalingas itin brangus gydymas.
Deja, sprendimai nėra tokie paprasti. Jie susiję su nepakankamu finansavimu.
Vaistų gamintojai mums nepateikia paraiškų, nes Lietuvoje yra vos vienas ar trys tokių ligų atvejai, tad čia yra per maža rinka. Susiduriame su mažos šalies ypatumais, kaip ir Kipras, Malta, Estija, Latvija. Visi nerimaujame dėl tų pačių dalykų ir ieškome sprendimų.
 

---

Dosjė
M.Jakubauskienė baigė visuomenės sveikatos krypties studijas VU, kur 2007 m. įgijo biomedicinos mokslų daktaro laipsnį. Vėliau studijas tęsė VU Verslo mokykloje, ten 2019 m. įgijo Verslo administravimo magistro laipsnį.
Akademinį darbą VU vykdė nuo 2001 m., 2008–2010 m. ėjo Tarptautinių reikalų ir programų prodekanės pareigas, nuo 2013 m. turi docentės pedagoginį vardą. Pernai buvo paskirta VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktore. Be darbo universitete, skirtingais laikotarpiais ėjo sveikatos ekspertės, specialistės ir konsultantės pareigas UAB „Sveikatos ekonomikos centras“, Vilniaus miesto savivaldybėje, VšĮ MTVC (Mokymų, tyrimų ir vystymo centre).

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!