Klausimas Nr.1
 
Sausį Seimo Sveikatos reikalų komitete nagrinėjant Santaros klinikų auditą grįžta prie ypač jautraus klausimo – įkainių už vaikų gydymo paslaugas. Mat audito metu išryškėjo, kurios paslaugos gydymo įstaigai neša didžiausią nuostolį. Tarp jų – Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centras, kurio sukuriamas nuostolis vien per 2025 metų pirmus tris mėnesius siekė beveik 1,23 mln. eurų. Pagrindinė priežastis – realybės neatitinkantys įkainiai, pagal kuriuos Valstybinė ligonių kasa (VLK) atsiskaito su šias paslaugas teikiančiomis gydymo įstaigomis.
 
Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė komitete pabrėžė, kad ministerijai problema yra žinoma: „Dėl visų vaikų paslaugų – yra problemų su įkainiais ir mes su VLK esame apie tai kalbėję. Ir buvo planuota jau šiais metais tuos įkainius keisti, tačiau dėl biudžeto deficito šis sprendimas kol kas atidėtas. Tai susiję ne su mūsų ar VLK norais, o su finansine situacija. Bet kokiu atveju prie įkainių klausimo turėsime grįžti, nes šitas klausimas yra pirmas eilėje.“
 
Sausis baigėsi, tačiau viešojoje erdvėje pokalbių šia tema negirdėti. Vaikams gydymo paslaugas teikiančios ligoninės paliktos vienos suktis iš keblios padėties, nors nei atsisakyti teikti nuostolingų paslaugų, nei vaikų skyriuose lovų skaičiaus sumažinti negali.
 
Kainos pasenusios

Klaipėdos vaikų ligoninė vienintelė aptarnauja Vakarų Lietuvos mažuosius pacientus. Jos vadovas Virginijus Žalimas tikino, kad įstaiga šiuo metu dirba finansiškai stabiliai, tačiau atsiskaitymo už vaikams suteiktas gydymo paslaugas tvarka kelia rimtų iššūkių. Pasak jo, ligoninei pavyksta išsilaikyti tik racionaliai naudojant turimus resursus ir nuolat ieškant vidinių rezervų.
 
„2024 metų pabaigoje ligoninė turėjo finansinį perviršį. Šiuo metu rengiami 2025 metų rezultatai – planuojamas taip pat teigiamas balansas. Tačiau tai nereiškia, kad situacija yra paprasta ar stabili“, – pabrėžė V.Žalimas.
 
Jis priminė, kad pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytus siektinus rodiklius gydymo įstaigos privalo dirbti nenuostolingai. Vis dėlto vaikų ligoninėms tai pasiekti sudėtingiau nei suaugusiųjų gydymo įstaigoms, nes vaikų paslaugų įkainiai dažnai neatitinka realių kaštų.

„Paslaugų įkainiai remiasi pasenusiomis kainomis. Pavyzdžiui, 2026 metų paslaugų tarifai skaičiuojami pagal 2024 metų kainų lygį, kuris šiandien jau neatitinka realybės“, – dėmesį atkreipė Klaipėdos vaikų ligoninės vadovas Virginijus Žalimas. Anot jo, papildomą nerimą kelia ir pasikeitusi apmokėjimo tvarka: suteikus daugiau paslaugų, nei numatyta sutartyje su VLK, už šias gali būti ir neapmokėta.

Pasak V.Žalimo, daugiausiai nuostolių sukuria vaikų aktyvaus gydymo stacionarinės paslaugos. Mat jiems dažniau taikomas konservatyvus, o ne operacinis gydymas. Mažieji pacientai paprastai turi mažiau gretutinių ligų, todėl jų gydymo atvejai priskiriami nesudėtingoms būklėms. Tokios paslaugos apmokamos vadovaujantis mažesniais įkainiais, nors vaikų gydymo sąnaudos išlieka gana didelės. Ir kainuoja ne tik tiesioginės gydymo sąnaudos, bet ir būtinybė užtikrinti, kad paslaugos visa apimtimi būtų teikiamos visą parą, 7 dienas per savaitę.
 
„Net ir tuo metu, kai naktį operacinis aktyvumas minimalus, privalome išlaikyti visą komandą: slaugytojus, gydytojus, pagalbinį personalą. Šios sąnaudos šiuo metu nėra atskirai kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), todėl jas tenka dengti iš kitų skyrių uždirbamų lėšų“, – teigė ligoninės vadovas.
 
Analogiška situacija, pasak jo, yra ir Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje, kuris gyvybiškai būtinas kritinių būklių atvejais. „Tai ypač brangios paslaugos, reikalaujančios aukštos kvalifikacijos personalo, sudėtingos medicininės įrangos, vaistų. Tačiau atskiro finansavimo šios tarnybos negauna“, – pažymėjo V.Žalimas bei pridūrė, kad finansiniai iššūkiai lydi ir ambulatorines konsultacijas, nes VLK apmoka tik kas trečią paciento vizitą pas gydytoją.
 
Šias problemas Klaipėdos vaikų ligoninės administracija yra išsakiusi tiek Klaipėdos miesto savivaldybei, tiek ir SAM, tačiau kol kas konkrečių sprendimų nėra sulaukusi. V.Žalimo įsitikinimu, be esminių pokyčių finansavimo sistemoje, kurie būtų taikomi nacionaliniu mastu, gydymo įstaigoms bus vis sunkiau užtikrinti paslaugų prieinamumą vaikams.
 
Laukia sudėtingi metai
 
Strategiškai svarbi yra ir Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė, kuri aptarnauja Pietų Lietuvos vaikus. Ligoninės direktorius Svajūnas Žukauskas „Lietuvos sveikatai“ komentavo, kad ir čia vaikų ligų gydymas įstaigai neša nuostolių, tačiau šios paslaugos atsisakyti neįmanoma. Pagrindinės problemos – mažėjantis vaikų skaičius, mažas lovų užimtumas ir... tie patys neadekvatūs paslaugų įkainiai.
 
„Lovų užimtumas skyriuje dažniausiai siekia tik apie pusę turimų, iš 15 lovų užimtos būna septynios ar aštuonios. Kaunas vaikų iš mūsų nenusiurbia – mes patys teikiame visas būtinas paslaugas. Tačiau jau kelerius metus stebime, kad vaikų skaičius tiesiog mažėja. Dėl to paslauga tampa vis brangesnė, o įkainiai tikrai nekompensuoja realių sąnaudų – personalo, infrastruktūros ir įrangos išlaikymo“, – tikino S.Žukauskas.
 
Konkretaus finansinio nuostolio ligoninė dar nėra suskaičiavusi, tačiau, pasak vadovo, abejonių dėl rezultato nekyla. „Akivaizdu, kad nuostolis bus. Tai – nuolatinė problema, su kuria susiduria praktiškai visos Lietuvos ligoninės“, – sakė jis.
 
Ir nors finansinė našta didelė, Alytaus apskrities ligoninė vaikų ligų skyriaus uždaryti ar mažinti paslaugų apimčių neketina – to strategiškai padaryti neįmanoma, nes be vaikų gydymo paslaugų liktų ne tik Alytaus miestas, bet ir aplinkiniai rajonai: Varėna, Lazdijai, kurių gyventojams Kauną pasiekti būtų sudėtingiau.
 

„Jei skyrių uždarytume, artimiausia gydymo įstaiga būtų Kaunas, o kai kuriems pacientams tai reikštų daugiau nei 100 kilometrų kelionę. Sugriauti to, kas sukurta, tikrai negalima. Vaikų gydymas turi likti prieinamas vietoje“, – įsitikinęs Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktorius Svajūnas Žukauskas.

 
Pasak S.Žukausko, realių sprendimų šiai problemai yra vos keli: arba turi būti ryžtingai didinami paslaugų įkainiai – bent du ar net tris kartus, arba turi būti skiriamos subsidijos, kaip tai dabar daroma reanimacijos ar skubios pagalbos paslaugoms. Tačiau konkrečių finansinių injekcijų vaikų ligų sektoriui, anot jo, ir Alytaus ligoninė kol kas nėra gavusi.
 
Kalbų daug, pagalbos – nulis
 
Aukštaitijos rytuose atramine gydymo įstaiga, teikiančia vaikų gydymo paslaugas, tapusi Utenos ligoninė. Jos direktorius Gedas Kukanauskas irgi atviravo, kad dėl tų pačių Lietuvai būdingų priežasčių vaikų ligų gydymas generuoja įstaigai nuostolius, tačiau jų atsisakyti neįmanoma.

„Vaikų pas mus tiesiog nėra daug. Skyriuje dažnai būna du, trys, keturi ar penki vaikai. Kartais skaičius padidėja infekcijų sezono metu, bet tai – trumpalaikiai šuoliai. Pasibaigus infekcijoms, skyrius vėl ištuštėja. Tačiau vaikų ligų skyrius turi likti. Tas pats galioja ir akušerijai. Jei šių paslaugų neliktų, realiai liktų tik Vilnius ir Panevėžys. O tai reiškia didelius atstumus ir realią riziką pacientams. Iš tokių vietovių kaip Zarasai greitai iki Vilniaus nenuvažiuosi. Jei regioninės paslaugos būtų panaikintos, padidėtų net gimdymų automobiliuose skaičius“, – komentavo G.Kukanauskas.
 
Pasak direktoriaus, finansinė situacija ligoninėje sudėtinga. Per praėjusius metus gydymo įstaiga patyrė apie 3 mln. eurų nuostolių. Tai – viena didžiausių skolų tarp regioninių ligoninių.
 

„Bandome išgyventi, tačiau sistema nėra palanki regioninėms įstaigoms. Savivaldybė prisideda prie tam tikrų poreikių finansavimo, bet vaikų ir akušerijos skyriams tikslinių lėšų nėra“, – sakė Utenos ligoninės direktorius Gedas Kukanauskas.

 
Direktoriaus teigimu, diskusijos su Sveikatos apsaugos ministerija vyksta, tačiau realių sprendimų dar nėra. „Su viceministre apie tai kalbėjome. Visi sutinka, kad vaikų ligų ir akušerijos skyriai turi likti regionuose. Kitu atveju grėsmės būtų labai realios. Buvo kalbama apie galimas dotacijas šiems skyriams, tačiau šiuo metu jų nėra“, – apgailestavo G.Kukanauskas. Visgi Jis pabrėžė, kad vien įkainių didinimas nebūtinai išspręstų problemą. „Finansavimo formos gali būti įvairios – įkainiai arba dotacijos. Tačiau jei nėra pacientų, tai net ir padidinti įkainiai nepadarys stebuklo. Pacientų srautai labai banguoja“, – aiškino jis.

---

 
Komentaras
 
Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė:
 
- Dėl lėšų trūkumo vaikų gydymo finansavimo klausimas nusikėlė į 2027 metus. Šiuo metu ministerijoje derinamas VLK parengtas kainų perskaičiavimo planas, VLK žino šitą situaciją, kad vaikų gydymo ypač stacionarinės paslaugos yra nuostolingos. Tai vėl visi susėsime kartu, žiūrėsime į tą planą, kurioje vietoje atsiduria vaikų paslaugos ir tikrai apie tai kalbėsime. Įkainiai tam tikrų paslaugų po truputėlį yra perskaičiuojami, jie yra nepakankami, bet tikrai nėra tris kartus mažesni, nei realus poreikis.
 
Iš kitos pusės, kadangi pati esu dirbusi vaikų stacionare, tikrai žinau, kad gerai organizavus darbus ir skrupulingai koduojant paslaugas tą įkainį gali pasikelti. Noriu priminti visoms įstaigoms atlikti tam tikrus namų darbus, peržiūrėti paslaugų kodavimą. Bet tai yra tik viena iš dedamųjų, jokiu būdu ne viskas.
 
Vienkartinių paramų tikrai niekas neplanuoja, nes nėra finansavimo galimybių. Tačiau dabar bus peržiūrimas tinklo įsakymas dėl įstaigų ir paslaugų teikimo, ten taip pat kalba eina apie vaikų stacionarines ir skubios pagalbos paslaugas. Mes manome, kad reikia racionaliau naudoti tuos išteklius, kuriuos turime. Tai reikėtų įstaigoms peržiūrėti, gal galima pereiti nuo visos paros darbo prie dienos stacionaro paslaugų. Taip pat šiuo metu pradėjo įsibėgėti telemedicinos paslaugos, kai iš universitetinių ligoninių konsultuojamos rajonų ligoninės. Manome, kad šitas modelis galėtų tikti ir vaikams nakties metu, kada nėra vaikų ligų gydytojų. Taip būtų galima spręsti dėl gydymo vietoje, kas labai palengvintų žmonėms situaciją, nes nereikėtų niekur vežioti tų vaikų, ir nereikėtų pediatro ligoninėje visą parą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!