Bus atlyginta
Viršijus bendrą sutartinę sumą (vadinamąsias kvotas), už suteiktas paslaugas papildomai apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. „Užtikriname, jog visoms gydymo įstaigoms, kurios priims daugiau pacientų, taigi ir suteiks daugiau paslaugų, bus už tai tinkamai ir laiku atlyginta“, – sako VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.

Tarp daugiausiai asmens sveikatos priežiūros paslaugoms numatytas sutartines sumas viršijusių yra 10 viešųjų įstaigų, sutartines sumas viršijančių nuo 100 iki 452 tūkst. eurų ir 10 privačių gydymo įstaigų sutartines sumas viršijančių nuo 100 iki 957 tūkst. eurų. VLK duomenimis, per 9 šių metų mėnesius ketvirtadalis Lietuvos gydymo įstaigų jau viršijo bendrą sutartinę paslaugų teikimo sumą ir šiuo metu ji siekia beveik 9 mln. eurų. Kai kurios iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gaus kelis šimtus tūkstančių eurų daugiau, nei buvo numatyta. Reabilitacijai skirtas šių metų sausio-rugsėjo mėnesių sutartines sumas jau perkopė daugiau nei pusė šias paslaugas teikiančių įstaigų ir viršijimų suma sudaro 1,6 mln. eurų.
 
VLK paskelbė, jog gydymo įstaigos, suprasdamos išaugusį sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvos gyventojams poreikį, turėtų rasti galimybių jų suteikti kuo daugiau dar šiais metais. „Yra gydymo įstaigų, kurios net ekstremalios situacijos metu sugebėjo suteikti daugiau sveikatos paslaugų, nei šiemet planavo... Kartu tai yra kvietimas ir kitoms įstaigoms pagal galimybes pasitempti ir palengvinti pacientų naštą bei daugiau užsidirbti“, – ragina T.Golubajeva.
 
Pandemiją nurašė nepelnytai?
Dėl suprantamų priežasčių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą buvo sutrikdžiusi koronaviruso pandemija. Tačiau VLK tikina turinti gydymo įstaigų duomenis, kad nemažai jų teikiamų paslaugų jau yra grįžusios ar beveik grįžusios į ikipandeminį lygį. „Medicinos paslaugų šiuo metu suteikiama panašiai tiek pat kiek 2019 metais“, – skelbiama VLK tinklalapyje.
 
Tačiau Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris tokių duomenų nepatvirtina ir teigia, kad COVID-19 efektas niekur nedingo. Pašnekovas mano, kad optimistinėmis spalvomis piešti situacijos nereikėtų – pandemija koreguoja suteiktų paslaugų pobūdį ir stipriai apriboja kai kurias daugiau su šiais ligoniais susiduriančias gydymo įstaigas.
 

„Padarydavom daugiau – nesumokėdavo, nepadarydavome pakankamai – mokėdavo mažiau, – taip apie santykius su VLK ir kvotų mokėjimą komentuoja Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris. – Dėl COVID-19 ligos vis dar ne visoms gydymo įstaigoms išeina teikti paslaugų taip kaip anksčiau ir jos neįvykdo nustatytų kvotų, kad gautų vieną dvyliktąją.“

 
Kvota gyvybiškai svarbi
Anot jo, tokį reikalavimą pasiekti yra sunku. „Pernai vienų paslaugų neįvykdėme, kitas viršijome. Atsižvelgdama į šiuos skirtumus VLK paėmė ir savo apskaičiavimais „išlygino“ apmokėjimą už suteiktas paslaugas, tačiau jų pasirinktos apmokėjimo sistemos efektas buvo neigiamas. Tokiu būdu dėl slaugos pernai praradome apie šimtą tūkstančių eurų“, – skaičiuoja V.Sudaris. Jis primena, kad darbo užmokesčio fondui išleidžiama apie 80 proc. pajamų – kitų išlaidų dalis yra kur kas mažesnė.
 
„Įvykdę kvotą sumokame darbo užmokestį ir kas lieka skiriame kitoms reikmėms. Jei negauname vienos dvyliktosios, trūksta pinigų ir darbo užmokesčiui, – pripažino Rajoninių ligoninių asociacijos vadovas. – Turime pasiekti šešiasdešimt septyniasdešimt procentų ankstesniais metais teiktų paslaugų, tačiau nepriklausomai nuo to, ar pasiekiam ar ne, išlaidos nemažėja: reikia mokėti algas, už šildymą, elektrą ir panašiai.“
 
Rajoninių ligoninių vadovams jau atsibodo kalbėti apie skirtingus įkainius. „Jau keleri metai tuščiai kalbame apie tą problemą. Pakelia įkainį septyniais procentais ir reikia tiek pat procentų pakelti algą. Tačiau tie patys procentai nuo brangių ir pigių paslaugų skiriasi  – vienaip atrodo suma pagal tretinių ligoninių įkainius, o kitaip – rajoninėje ligoninėje“, – opią problemą priminė V.Sudaris.
 
Vadovai kasmet nerimauja
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė teigia, kad jos vadovaujama įstaiga jau išnaudojo nustatytas kvotas. „Kuo daugiau teiksime paslaugų, tuo daugiau pritrauksime lėšų ir nuo to laimės ir ligoninės darbuotojai ir pacientai, kadangi galėsime užtikrinti kokybiškas paslaugas, pirkti įrangą, finansuoti mokymus specialistams ir panašiai“, – aiškino V.Grigienė, kuri teigia, kad senstančioje visuomenėje stacionarių paslaugų poreikis tik didėja.
Pernai dėl karantino ligoninė neįvykdė palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų, tačiau viršijo paliatyvios priežiūros kvotą. „Tačiau tas skirtumas daugiau mažiau buvo išlygintas gavus VLK finansavimą“, – pridūrė pašnekovė.
Ji teigia, kad vadovai visuomet su baime laukia metų pabaigos tikėdamiesi, kad už suteiktą paslaugų perviršį įstaigai būtų apmokėta.
 

„Tikimės atgauti įdėtas investicijas ir bijome, kad, neduok Dieve, sveikatos strategai nepasirinktų kitų finansinių prioritetų, tačiau kol kas per visą mano dešimties metų kadencijos laikotarpį tokio atvejo nebuvo“, – sakė Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė.

 
Dovanėlės negaus
Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus teigia, kad kalbant apie kvotas yra įvairių aspektų. „Žinia, kad bus apmokamos viršsutartinės sumos buvo maloni, tarsi rasti kalėdinę dovanėlę po eglute, tačiau ne visi ją išpakavę apsidžiaugs. Įstaigoms, gydžiusioms COVID-19 pacientus, kvotų realiai įgyvendinti neįmanoma, kadangi priėmus tokius pacientus nebuvo įmanoma gydyti kitų patologijų“, – teigė D.Steponkus.
 
Vadovams aktualiausia, kad visos paslaugos sumuojamos bendrai, o to rezultatas gydymo įstaigoms paprastai yra nenaudingas, nes retai įstaigai pavyko viršyti sutartines sumas.

„Galima teigti, kad dovanėlę gaus ne tie, kurie sunkiai dirbo ir dalyvavo kare, o tie, kurie stovėjo užnugaryje. Mes dovanėlės negausime“, – reziumavo Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus pridurdamas, kad šie metai buvo iš tiesų sunkūs.

Jis teigia suprantantis, kad VLK nori motyvuoti gydymo įstaigas teikti kuo daugiau kitų paslaugų, bet realybė yra tokia, kad COVID-19 pacientų gydymas reikalauja daugiau resursų: dėl vieno tokio paciento negalima priimti dešimt kitas patologijas turinčių asmenų.
 
Klaipėdos respublikinė ligoninė teigia, kad tik artėja prie 2019 metų rodiklių. „Paslaugas teikiame 90-93 procentais, tačiau iki pilnos apimties mums trūksta 20-30 procentų“, – atkreipė dėmesį D.Steponkus.

---

 
Komentaras
VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva:

- Šiuo metu galioja laikina paslaugų apmokėjimo tvarka, pritaikyta COVID-19 situacijai. Nors apmokėjimo tvarka kiek modifikuota, bendri principai išlieka tokie patys, kaip buvo iki pandemijos: jei vienos rūšies paslaugų suteikiama už mažesnę sumą, nei numatyta sutartyje, o kitų – daugiau, sutartį viršijusių paslaugų apmokėjimui pirmiausiai panaudojamas kitoms paslaugoms apmokėti nepanaudotas lėšų likutis. Ir tik tuomet, kai visų suteiktų paslaugų suma metų gale viršija bendrą įstaigos sutartinę sumą, esant PSDF biudžeto finansinėms galimybėms, mokama papildomai, atsižvelgiant į viršsutartinių paslaugų apimtis. Šiemet turėsime galimybes apmokėti visas viršsutartines paslaugas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!