Kaip pasakoja Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Jonavos ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas, jų akiratyje atsidūrė trys pagrindinės aktualijos.
 
Asociacija, ypatingą dėmesį teikianti regionams, rūpinasi rezidentų galimybėmis profesines kompetencijas įgyti ir plėtoti ne tik universitetinėse, bet rajoninėse ligoninėse. Pasak G.Ramanausko, todėl asociacija jau kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją bei Seimo Sveikatos reikalų komitetą, kad būtų pakeisti teisės aktai, ir iš pastarųjų pritarimą gavo. Dabar šiuo klausimu verdiktą turi pateikti universitetai.
 
„Svarbiausia, kad vidaus teisės aktus pakeistų universitetai, kuriuose aiškiai įvardintų, kad rezidentų ruošimas turėtų būti ne tik universiteto bazėse. Siekiame įvesti panašų modelį kaip Vokietijoje, kur įstaiga, turinti specialybinį profilį ir to licenciją, priimtų studentus diagnozuoti ar operuoti su galimybe vėliau čia ir darbintis. Mūsų nuomone, specialistų pasirengimas Lietuvoje yra vienodas, todėl pacientai gauna vienodas paslaugas tiek universitetinėje, tiek rajono ligoninėje.
 
Nekalbame apie kardiochirurgiją ar neurochirurgiją, bet elementarios kompetencijos galėtų būti įgyjamos rajoninėse sveikatos priežiūros įstaigose, kur tokia specialybė sudaro sąlygas dirbti ir tobulėti. Susipažinus su rajoninių ligoninių darbo aplinka, taip pat tai būtų būdas pritraukti jaunus medikus rinktis darbą būtent čia“, – pokyčių siekį argumentavo asociacijos prezidentas, atkreipdamas dėmesį, kad dabartinė galiojanti tvarka yra aiškiai nukreipta į universitetinių ligoninių pusę.
 
Antroji valdybos narių diskusijos dalis teko karo ir kitiems ekstremalių situacijų iššūkiams aptarti.
 
Šakių ligoninės direktorius Ignas Sadauskas pasidalino įspūdžiais ir patirtimi, kaip vyksta darbai Ukrainos ligoninėse bei kokia reikalinga parengtis ir visos komandos reagavimas karo atveju, taip pat kokios naudojamos priemonės, taktika. G.Ramanauskas, kurio vadovaujama Jonavos ligoninė bendradarbiauja su Krašto apsaugos ministerija, palygindamas patirtis pasakojo, jog rasta daug panašumų, stiprių vietų ir bendradarbiavimo galimybių.
 
Vis dėlto, asociacijos vertinimu, rajoninės ligoninės ekstremalioms situacijoms pasirengusios netolygiai.
 
„Kiekviena įstaiga rengiasi pagal turimus pajėgumus ir galimybes. Gydymo įstaigų vadovai šiuo klausimu aktyvūs, turi ir rengia planus, seka informaciją. Padeda ir ministerija, kuri numato investicinius projektus“, – teigė G.Ramanauskas.
 
Posėdyje dėmesys skirtas ir tiesioginei sveikatos priežiūrai: diskutuota apie dirbtinio intelekto įvedimą. Asociacijos nariai nagrinėjo galimybes sekti Šveicarijos pavyzdžiu kardiologijos srityje.
 
„Skaitmeninė sistema galėtų nuskaityti pacientų kardiogramas ir daryti išvadas apie jų sveikatos būklės pakitimus, o dirbtinio intelekto suformuotas problemines vietas vėliau pakomentuotų gydytojai kardiologai, dirbantys nuotoliu“, – kad tai padėtų spręsti kardiologų trūkumo problemą, aiškina G.Ramanauskas.
 
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas patikino, jog ateityje valdybos posėdžiai numatomi rengti kviečiant ir valdžios atstovus, mat asociacijos siekis – būti matomiems ir išgirstiems, kuo gyvena regioninės gydymo įstaigos.
 
„Tikime pokyčių vyriausybe ir tai, kad gali būti kitaip. Paskyrus naują sveikatos apsaugos viceministrą Skirmantą Krunkaitį, jaučiame jo dėmesį. O šiaip ministerija – biurokratinė mašina. Jei neišsaugosime rajoninių ligoninių sistemos, turėsime centralizaciją, kuri nebus palanki nei gyventojams, nei Lietuvai“, – teigė G.Ramanauskas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!