Ištraukė demografijos kortą
 
„Europos liberalams nėra svarbu, kad dėl jų užmojų gali sužlugti visas ilgai rengtas dokumentas“, – viešai piktinosi europarlamentaras Aurelijus Veryga.
 
Prie Vaistų tiekimo saugumo reglamento Europos Parlamente A.Veryga dirbo kaip šešėlinis savo frakcijos pranešėjas. Jo žodžiais, tai yra „puikus dokumentas“, numatantis mechanizmus, kuriais turėtų būti sukurtos paskatos investuoti į vaistų gamybą ES, numatyta bendrų vaistų pirkimų galimybė.
 
„Daug dirbome, kad susitartume dėl dokumento teksto. Ir… liberalai paima ir nusprendžia įdėti į balsavimą siūlymą bendro poreikio vaistams priskirti ir kontraceptikus bei abortyvinius preparatus... Tai yra mūsų didžių „laisvo žodžio gynėjų“ P.Auštrevičiaus ir D.Žalimo frakcija“, – apmaudo neslėpė A.Veryga.
 
„Gal pradėkime nuo to, kad Europa išmiršta. Tiesiogine to žodžio prasme, – demografinį klausimą palietė europarlamentaras. – Gal tokioje situacijoje logiškiau būtų nevaisingumo gydymo vaistus paskelbti ypatingos svarbos?“
 
„Ar ir jūs manote, kad abortų medikamentai senstančioje ir išmirštančioje Europoje iš tiesų yra ypatingos svarbos preparatai ir ar reikia užtikrinti, kad būtų vystoma jų gamyba bei nebūtų jų trūkumo?“ – visuomenę socialiniame tinkle pasisakyti ragino A.Veryga.
 
Moterų atsakas – griežtas
 
Į kvietimą visuomenė atsiliepė, ir socialinėje medijoje užvirė aštri diskusija.
 
„Kontraceptikai yra blogis. Prieinamumą reikėtų ne skatinti, o riboti!“ – rašė vienas komentatorius.
 
Visgi didžioji dauguma pasisakiusiųjų buvo priešingos nuomonės, o aktyviausiai į diskusiją įsitraukė moterys.
 
„Niekur neįrodyta, kad abortų draudimais įmanoma pakelti gimstamumą. Esmė ta, kad jaunoms šeimoms neįmanoma derinti vaikų ir karjeros“, – pastebėjo kaunietis.
 
„Kontracepcija ir nėštumo nutraukimo galimybė nėra „gyvybės naikinimas“, kaip dabar populiaru pateikti. Tai yra sveikatos apsaugos dalis, leidžianti žmonėms planuoti gyvenimą, išvengti skurdo, smurto, nepageidaujamo tėvystės prisiėmimo ir vaikų augimo nestabiliose sąlygose“, – rašė kita komentatorė.
 
„Moterys nesirenka aborto dėl neatsakingumo, – tęsė ji. – Dažniausiai jos tai daro todėl, kad jaučia atsakomybę – už save, už jau turimus vaikus, už realias savo galimybes. Ir jei visuomenei iš tiesų rūpi gimstamumas, sprendimų reikia ieškoti ne ribojimuose, o sąlygų kūrime: oraus darbo, saugių santykių, realios lygybės ir pasidalintos atsakomybės.“
 
Dar viena komentatorė pridūrė: „Gal kada vaikai nebus moteriai finansinė bausmė bei nesaugumas, didelė grėsmė socialinės atskirties, tada ir vaikų daugiau atsiras. Pasižiūrėkit į skyrybų statistikas, su kuo vaikai dažniausiai lieka, finansų analizę žmonėms, vieniems turintiems vaikų po skyrybų, infrastruktūros ir realios pagalbos nebuvimo.“ Europos Sąjungos duomenimis, vienišų tėvų šeimos Lietuvoje sudaro apie ketvirtadalį visų namų ūkių su vaikais – ir absoliučią daugumą jų augina vienos mamos.
 
„Eikit daryti ką nors, kad padėtumėt moterims, o ne verkit, kad jos renkasi, ką daryti su savo gyvenimu. Moterys norės turėti vaikų, kai jausis saugios, finansiškai stabilios išlaikyti tiek save, tiek vaiką, kai nematys grėsmės ir karjerai“, – rašė moteris.
 
Liberalai: tai moterų teisių klausimas
 
Pataisą, siūlančią kontraceptikus ir abortą sukeliančius preparatus priskirti „bendro poreikio vaistams“ pateikė liberalų frakcija „Renew Europe“, kuriai priklauso ir lietuviai Petras Auštrevičius bei Dainius Žalimas. Jei pataisa būtų priimta, ES skatintų šių preparatų gamybą, organizuotų bendrus pirkimus, užtikrintų prieinamumą visose šalyse.
 
Europos Parlamento narys D.Žalimas „Lietuvos sveikatai“ paaiškino, kad pats reglamentas – svarbus ir reikalingas: „Europos Parlamente svarstant Kritinių vaistų aktą siekiama iš esmės spręsti kritinių vaistų trūkumo problemą ir užtikrinti stabilų būtinųjų vaistų tiekimą visoje Europos Sąjungoje. Tai naujas Europos teisės aktas, skirtas stiprinti sveikatos saugumą ir mažinti priklausomybę nuo nestabilių tiekimo grandinių.“
 
„Parlamento pozicijoje numatyta, kad šiam tikslui būtų pasitelkiamos tokios priemonės kaip bendri valstybių narių pirkimai, investicijos į vaistų gamybą Europoje ir solidarumo mechanizmai, užtikrinantys, jog vaistų prieinamumas nepriklausytų nuo šalies dydžio ar rinkos“, – sakė europarlamentaras.
 
„Mano atstovaujama frakcija taip pat užtikrino, kad Europos Parlamento pozicijoje būtų įtraukti kontraceptiniai ir abortą sukeliantys vaistai. Tai atspindi platesnį požiūrį į sveikatos saugumą, kuris apima ir seksualinę bei reprodukcinę sveikatą. Šios pozicijos laikausi kaip liberalaus balso atstovas, nuosekliai palaikantis moterų teises“, – komentavo D.Žalimas
 
Pasak europarlamentaro, galutinis dokumento turinys spręsis trišalėse derybose tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos.
 
Gimė po pandemijos
 
Kritinių vaistų aktas – Europos Komisijos iniciatyva, gimusi po COVID-19 pandemijos, kai sutrikus tiekimo grandinėms ėmė trūkti antibiotikų ir kitų būtinų preparatų. Paaiškėjo, kad apie 70 proc. ES vartojamų vaistų gaminama Azijoje.
 
Reglamentu siekiama šią situaciją keisti: skatinti vaistų gamybą pačioje ES, diversifikuoti tiekimo grandines, leisti valstybėms vaistus pirkti kartu – taip mažesnės šalys galėtų derėtis dėl geresnių kainų ir užsitikrinti tiekimą.
 
Dokumente išskiriamos dvi kategorijos: „kritiškai svarbūs vaistai“ – tie, kurių trūkumas kelia tiesioginę grėsmę pacientams, pavyzdžiui, antibiotikai, onkologiniai preparatai, širdies ir kraujagyslių vaistai, ir „bendro poreikio vaistai“ – tie, kurie kai kuriose šalyse neprieinami dėl mažos rinkos, pavyzdžiui, retųjų ligų preparatai. Komisija jau sudarė 276 kritiškai svarbių veikliųjų medžiagų sąrašą, 2026–2027 metams numatytas 83 mln. eurų finansavimas iš ES sveikatos programos.
 
Būtent į „bendro poreikio vaistų“ kategoriją liberalai ir siūlo įtraukti kontraceptikus ir abortą sukeliančius preparatus.

---

 
Komentaras
 
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos Vaikų ir paauglių ginekologijos sekcijos pirmininkė, gydytoja akušerė-ginekologė Ingrida Basevičienė:
 
- Tiek medicininiam abortui, tiek ypač hormoninės kontracepcijos preparatai gali būti naudojami klinikinėje praktikoje ir kaip vaistai – kraujavimui stabdyti, tam tikroms ginekologinėms ligoms gydyti, esant skausmingoms ar nereguliarioms menstruacijoms. Net esant gyvybei pavojingoms būklėms.
 
Manau, kad juos turėtų skirti gydytojai, žinantys, ne tik dėl ko skiria, tačiau ir įvertinantys medikamentų galimą šalutinį poveikį, ypač būkles, kuomet absoliučiai negalima jų skirti – kontraindikacijas. Reikia nepamiršti seno posakio: kiekvienas vaistas yra nuodas ir kiekvienas nuodas yra vaistas. Skiriasi dozės ir naudojimas.
 
Tiek hormoninė kontracepcija, tiek medicininiam abortui skiriami medikamentai, manau, patys nemažina gimstamumo. Jie mažina galimas komplikacijas, susijusias su neplanuotų nėštumų nutraukimo chirurginių intervencijų rizika – pavyzdžiui, infekciją, kuri gali būti ateityje nevaisingumo ar net mirties priežastis. Juk barjerines apsaugos priemones – prezervatyvus – lengva įsigyti, ir su jų naudojimu nekyla tokių klausimų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!