- Po svarstymų komitetuose šią savaitę į Seimo salę grįžo kitų metų biudžeto projektas. Šios pora savaičių ministerijai buvo įtemptos, nes gauta daugiau nei šimtas pasiūlymų iš Seimo narių, kurių bendra vertė – virš milijardo eurų. Kaip tai vertinate?
 
- Vertinu teigiamai, kaip demokratinio proceso dalį. Visi Seimo nariai yra išrinkti tautos atstovai ir aišku, kad jie teikia pasiūlymus toms sritims, kurios jiems yra aktualiausios, gerai žinomos, skaudančios. Tik tiek, kad biudžetas yra ribotas, nėra guminis ir turbūt visų norų nepavyks įgyvendinti.
 
- Prieš savaitę švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė numalšino bręstantį mokytojų streiką, sutikdama, kad pedagogams atlyginimai nuo sausio didėtų 8,41 procento. Tai įgyvendinamas ministrės pažadas ir ar su jumis jis derintas, nes jam irgi reikės papildomų lėšų?
 
- Mes esame kalbėję, nes mokytojai yra be galo svarbi visuomenės grupė. Pas juos tai sutartyje buvo numatyta. Tačiau, norint šias lėšas skirti, reikės atlikti tam tikrus pakeitimus tarp biudžeto eilučių. Vadinasi, kai kurioms sritims finansavimas gali pasikeisti.
 
- Finansavimas keisis tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai tenkančių biudžeto eilučių ar imsit iš kitų sričių?
 
- Dar kol kas ankstoka apie tai kalbėti. Kai ateis visi pasiūlymai iš Seimo, visame kontekste bus gerokai aiškiau matyti konkrečius pasiūlymus ir imtis konkrečių veiksmų.
 
- Dar viena svarbi visuomenės grupė – medikai. Suprantu, kad tai nebe valstybės, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto klausimas, bet šio projektą su jumis taip pat derino ir sveikatos apsaugos ministrė, ir Valstybinė ligonių kasa. Čia numatyta, kad gydytojams algos kitais metais kils tik 3 procentais, slaugytojams – 8 procentais. Dalis Seimo narių tikina, kad toks medikų algų kilimas nepakankamas.
 
- Manau, kad su medikais susitarimas buvo rastas, jis, man atrodo, yra pakankamai dosnus. Atlyginimų augimas slaugytojams yra 8 procentai. Manau, kad jis pakankami didelis. Gydytojams augimas šiek tiek mažesnis, bet jų atlyginimai yra aukštesni.
 
- VLK viešai yra pareiškusi, kad jei trūktų gydymo įstaigoms lėšų gydytojų algoms, jos gali didinti bazinę algą, nubraukiant lėšas nuo kintamosios atlyginimo dalies. Jūsų manymu, tai būtų sąžininga?
 
- Aš tokio pasakymo negirdėjau, tačiau manau, kad atlyginimo didėjimas, nepaisant dedamųjų, turėtų reikšti, kad žmogus į rankas gauna didesnį atlyginimą, o ne vieną algos dalį didinti, bet kitą mažinti.
 
- Paskutiniame Vyriausybės posėdyje nutarta atmesti Seimo narės Linos Šukytės-Korsakės siūlymą dar padidinti valstybės draudžiamųjų įmokų dalį. Ar tai reiškia, kad nuo kitų metų ši dalis didės, kaip numatyta pirminiame variante – nuo 703,60 euro iki 780,69 euro? Socialdemokratai yra žadėję sulyginti šias įmokas su dirbančiųjų įmokomis.
 
- Nuo to, kas teikta Vyriausybei, negirdėjau, kad būtų koks pasikeitimas. Dabar siūlyčiau susikoncentruoti į 2026 metų biudžetą, jį patvirtinti. Tai bus istorinis biudžetas, nes stipriai išaugs gynybos finansavimas, o tolesni laikotarpiai bus dar peržiūrimi, koreguojami ir keisis dėl įvairių ekonominių niuansų. Vyriausybės programa yra skirta visai kadencijai. Žinau, kad žmonės skuba gerus darbus nudirbti, bet ne viskas iš karto... Vyriausybė suformuota prieš du mėnesius, nebandykime įvykdyti visos programos iš karto.
 
- Kalbant apie naujas biudžeto pajamas, ar bus nuo kitų metų didinamas Nekilnojamojo turto mokestis, nes yra įvairių pasvarstymų?
 
- Nemanau. Jeigu norime keisti ar įvedinėti turto mokesčius, tikrai reikia padirbėti su visuomene, jai išaiškinti, kad turto mokesčiai, tarp jų ir nekilnojamojo, turi nemažai privalumų, Lietuva šių mokesčių neišnaudoja. Bet šiuo metu Vyriausybė to daryti neplanuoja, nes nėra bendro sutarimo visuomenėje.
 
- Dar vienas svarbus niuansas, kuris numatytas Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos verslo konfederacijos pasirašytame susitarime – privataus sveikatos draudimo stiprinimas, kas būtų dar vienas finansinis šaltinis greta dabar esančio PSDF. Kaip tai vertinate?
 
- Nesu detaliai su tuo susipažinęs. Girdėjau apie tą pasiūlymą, manyčiau, kad tai svarstytina idėja, tačiau negaliu pasakyti, ar ji gera, ar bloga.
 
- Minėtame susitarime įrašytas įsipareigojimas, kad privataus sveikatos draudimo neapmokestinamos įmokos ribojimas nuo 350 eurų per metus keliamas iki 1038 eurų. Su jumis ši susitarimo sąlyga derinta?
 
- Man atrodo, neapmokestinama suma būtų apie 400-600 eurų, dabar tiksliai nepamenu. Nesu susipažinęs su šiuo konkrečiu susitarimu. Ministerijos pozicija dėl privataus sveikatos draudimo, darant mokestinius pakeitimus, buvo tokia, kad mes priėmėme kompromisinį variantą, bet manome, kad tai galėtų būti apmokestinama nuo pirmojo euro.
 
- Gynybai kitų metų biudžete yra numatyta skirti 4,8 milijardus eurų, arba 5,38 procentus nuo BVP. Galit užtikrinti, kad šis finansavimas net ir po ginčų Seimo salėje nesumažės?
 
- Mes galvojame, kad svarbiausia, kalbant apie gynybą, yra realus gynybos poreikis, kuris slypi po tais procentais, ir yra šalies galimybės. Šiuo metu mūsų šalies galimybės yra tokios, kokios pateiktos projekte. Čia naudojamasi išimti, kurią suteikia Europos Sąjunga, kad tos lėšos gali būti skiriamos tik krašto gynybai ir jos yra reikalingos, nes taip mūsų gynybą mato mūsų gynybos politikos formuotojai. Mano nuomone, yra būtina skirti tiek lėšų, kad būtų užtikrinta gynyba.
Nemanau, kad svarstant Seime biudžetą procentas gali nukristi, nes kokia prasmė skaičių mažinti, jeigu tų pinigų negalima panaudoti kitoms sritims. Kad susilpnintume gynybą? Nemanau, kad Seimo nariai norėtų tai daryti.
 
- Yra ir tokia galimybė, kad kitų metų biudžeto projektas gali būti ir nepatvirtintas, ir čia gali politinius žaidimus sužaisti ne tik „Nemuno aušros“ partijos frakcija, bet ir kitos frakcijos, kurių teikti pasiūlymai dėl finansavimo didinimo tam tikroms sritims bus atmesti. Kas būtų po to?
 
- Norėtųsi tikėti, kad tai nerealu, o kaip bus – pamatysime per balsavimą. Reikia dirbti, kaip įmanoma daugiau kalbėtis ir rasti sutarimą. Aišku, jis visų 100 procentų nepatenkins, nes tie norai, kaip matėte, yra dideli ir gerai, kad jie dideli, nes tai rodo, kad žmonėms rūpi.
Jeigu biudžetas būtų nepatvirtintas, tai būtų 1/12 procedūra: vadinasi, galiotų 2025 metų biudžetas, kuris leistų per mėnesį išleisti 1/12 lėšų nuo 2025 metų biudžeto. To pas mus istorijoje dar nebuvo, jeigu neklystu, ir geriau, kad nebūtų, nes didžiausia grėsmė ir blogumas, kad nukentėtų mūsų gynybos strategija ir politika, kam finansavimas pastebimai auga nuo kitų metų, o antra blogybė, kuri tikrai reali ir pavojinga – finansų rinkų reakcija, kuri reikštų labai pabrangusį skolinimąsi ir krūvą kitų problemų.

---

 
Dosjė
2003-2007 m. Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje studijavo transporto vadybą. 2010-2012 m. Vilniaus universitete baigė ekonomikos bakalauro studijas, 2013-2016 m. ten pat įgijo tarptautinių finansų magistro laipsnį.
2014-2016 m. dirbo transporto vadybininku. 2012-2014 m. buvo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vyresnysis ekonomistas. 2016-2019 m. dirbo Nacionalinio vėžio instituto vyriausiuoju projektų valdymo specialistu.
2019-2021 m. buvo UAB „Merits“ sandorių kainodaros analitikas, 2021-2024 m.– UAB „TaxCube“ vyr. konsultantas sandorių kainodarai, 2023-2025 m. – UAB „Rödl & Partner“ mokesčių projektų vadovas sandorių kainodarai.
2025 m. sausio 6 d. pradėjo dirbti Lietuvos Respublikos finansų viceministru. 2025 m. rugsėjo 25 d. paskirtas finansų ministru.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!