Nesupranta logistikos
Biržus ant kojų sukėlė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas ligoninėje uždaryti Chirurgijos skyrių, juolab kad kaimyniniame Pasvalyje toks paliekamas. Biržų ligoninės direktoriui Petrui Bimbai šis sprendimas logistiniu požiūriu atrodo neįtikėtinas. Pasvalys yra įsiterpęs tarp Panevėžio ir Biržų, nuo kurių iki Panevėžio regioninės ligoninės yra 66 kilometrai, o nuo Pasvalio iki jos – tik 30. Biržiečiai įsitikinę, jog panaikinus chirurgijos ir terapijos skyrius jų ligoninėje daugeliu atvejų būtų prarasta „auksinė valanda“, sumažintas paslaugų prieinamumas.
 
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintautas Kacevičius teigia, kad apie prieinamumą kalba visi. „Tačiau turime ne prieinamumo, o kokybės problemų. Pagrindinis reformos tikslas – aukštos kokybės paslaugų prieinamumas. Stacionarinių paslaugų teikimą reikia koncentruoti mažesniame ligoninių skaičiuje. Tinklas negali būti toks tankus kaip dabar, nes jis neefektyvus“, – aiškino G.Kacevičius.
 
Savo ruožtu P.Bimba įsitikinęs, kad chirurginių skyrių vienu kirčiu reforma kirsti neturėtų – reikėtų pereinamojo laikotarpio ir priduria, kad dirba pelningai, operacijų skaičius pakankamas, gydytojų komanda kvalifikuota, specialistų bazę sudaro vietiniai žmonės. Biržai turi 22 chirurginio skyriaus lovas bei 50 terapines. Terapijos lovų Pasvalys turi 39, o chirurgijos – 20.
 
Per sąžiningumą – uodegoj?
Ligoninių vertinime Anykščiai surinko 29 balus, Biržai 27, o Pasvalys – 23. Biržai pralošia Pasvaliui pagal chirurgijos aktyviojo gydymo atvejus: Biržuose jų 179, o Pasvalyje – 254. „Tačiau įdomu, kodėl prie šių atvejų priskaičiuota dienos chirurgija, kai pacientas nakvoja. Visuomet buvo rekomenduojama pacientą kuo greičiau išleisti namo. Mes sąžiningai to laikėmės ir likom uodegoj“, – apmaudo neslėpė P.Bimba apgailestaudamas, kad išlošė tie, kurie ilgiau laikė pacientus.
 
SAM teigimu, Lietuvoje operacijų atliekama 85 proc. respublikinėse, 9 proc. regioninėse ir tik 6 proc. rajoninėse ligoninėse. „Biržai suteikia 4 proc. visų Panevėžio regione atliekamų chirurginių paslaugų – mažiau nei Rokiškio ar Pasvalio ligoninėje. Tik trečdalis biržiečių patikėjo savo sveikatą Biržų ligoninės chirurgams, kurie atlieka apie dvi operacijas per dieną, ne dienos metu ir savaitgaliais – vieną operaciją kas 4-5 paras“, – aiškino ministerijos atstovai.
 
Pasvalio ligoninės direktorius Rolandas Rastauskas „Biržiečių žodžio“ laikraščiui tikino, kad ir Pasvalio ligoninė dirba pelningai, tačiau vilčių nepuoselėja bei mano, kad per keletą metų ir šioje ligoninėje Chirurginio skyriaus nebeliks, nes mažėja gyventojų skaičius.
 
P.Bimba pabrėžia, kad nors kalbama apie dėmesį regionams, realiai paslaugos nuo žmonių traukiasi. „Eilės didės. Pagrindinės reformos lėšos nueis į respublikines, universitetines ligonines, o mes gausime likučius nuo stalo“, – buvo skeptiškas vadovas ir pridūrė, kad kol kas nemato jokių objektyviai perskirstytų lėšų ar projektų, vien tik pažadus. Iš tiesų, stacionaro įkainiai tik perskaičiuojami, norima, kad jie kompensuotų realiai patirtas sąnaudas. Valstybinės ligonių kasos direktorius teigia, kad per didelis hospitalizacijų skaičius iškreipia ir įkainius.
 
Stacionarinė priežiūra – skandina
O štai sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė teigia, kad savivaldybės turėtų mažiau rūpintis ministerijos reguliuojama stacionarine priežiūra ir žiūrėti, kad būtų efektyviai vykdoma jiems deleguota pirminė. „Iš stacionarinės pagalbos į ambulatorinę eina visas pasaulis. Nesvarbu, kas bus valdžioje – mes ar kiti, – bet ta linkme orientuojama visa sveikatos politika. Stacionarinės pagalbos apimtys mažėja, ambulatorinės – didėja“, – pastebi viceministrė.
 
G.Kacevičius sako, kad kalbėti apie aktyviojo gydymo paslaugas – tai kalbėti apie kažką brangaus. „Jos reikalauja personalo, daugiaprofilinės gydymo įstaigos, nes gyventojai turi įvairias ligų kombinacijas, sudėtingos brangios medicinos įrangos ir infrastruktūros, pakankamo pacientų srauto, kad medikai turėtų pakankamą klinikinę praktiką ir lėšas. Taigi kalbame apie kažką brangaus ir daug reikalaujančio. Tyrimų duomenimis, ekonomiškai efektyvus lovų skaičius – 300-600. Todėl stacionarines paslaugas reikia koncentruoti daugiaprofilinėse ligoninėse užtikrinant, kad pacientas ją pasiektų per valandą“, – argumentus dėstė G. Kacevičius ir pridūrė, kad Akušerijos skyriui išsilaikyti tikrai neliks 300 gimdymų kartelės per metus – ji žymiai didės.
 
Terapinės lovos – su išlygomis
„Noriu prisipažinti, jog buvau oponentas, kad kiekvienoje savivaldybėje turėtų likti terapinės lovos, nes, mano skaičiavimais, jos nuostolingos. Vis dėlto buvo priimtas politinis sprendimas (žengiant didelį žingsnį savivaldybių link), kad terapinės lovos galėtų jose likti sveikatos centro ar daugiaprofilinės ligoninės rėmuose“, – sakė G.Kacevičius. Kartu pridūrė, kad fiskalinė drausmė bus griežta: „Dabar nesu pasirengęs kalbėti, koks bus finansavimo modelis, bet jis negali pasmerkti ekonomiškai. Tegul gydymo įstaigos negalvoja, kad nesvarbu, ką veikia, kiek dirba ir kokią kokybę teikia, finansavimas besąlygiškai bus. Taip nebus.“
 
VLK vadovas priminė, kad lovos nebus skirtos tik „pacientui pagulėti“: kokybės kartelė nesileis, o tik kils, tad reikia suprasti ir atitinkamai projektuoti investicijas, daugeliui savivaldybių teks mažinti terapinių lovų skaičių, išskyrus miestus.
 
„Nesikišau ir nesikišiu“
Biržų savivaldybės atstovai nagrinėti Chirurginio skyriaus klausimo vyko į Seimą, kur jį aptarė su įvairių frakcijų nariais. Tarp jų – ir su Pasvalio rajone išrinktu TS-LKD frakcijai priklausančiu Seimo Sveikatos komiteto pirmininku Antanu Matulu, kuris jau sulaukė klausimų dėl politinių protekcijų, į kurias, kaip pats sako, reaguoja „šaltai“. Jis tvirtino, kad į SAM tarpinį darbą nesikiša, o paklaustas, ar galėtų pakomentuoti ministerijos suformuluotus ligoninių vertinimus, teigė, kad į juos nesigilina, nes pasitiki SAM ir VLK.
 
„Biržiečiai išsakė pretenziją ir net aptarė tai Seime. Biržai yra ne tik kad ne trečioj, bet net ir ketvirtoj vietoje po Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio pagal teikiamas paslaugas. Jie galiausiai patys tai pripažino ir net manęs atsiprašė. Kaip jau minėjau, nesikišau ir nesikišiu, nes viskas turi būti pagrįsta objektyviais skaičiais, o jie biržiečiams akivaizdžiai nepalankūs. Tačiau šie turi tokį charakterį, kad jei kas nepasiseka, visada ieško kaltų, o ko patys nepadarė – matyti nenori“, – į mentaliteto bruožų aptarimą leidosi A.Matulas.
 
Anot jo, Pasvalio ligoninės Chirurgijos skyriaus greičiausiai laukia ne kitoks likimas nei Biržų. „Galbūt kai kurioms didesnėms ligoninėms, tokioms kaip Mažeikiai, Jonava, Kėdainiai reikėtų ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Tačiau apie tokius skyrius su trimis chirurginėmis ir dviem traumatologinėmis lovomis kaip Varėnos ligoninėj net kalbėti nėra ką“, – numojo Seimo narys.

---

 
Komentaras
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva:

- Suprantame klausimo jautrumą ir svarbą, tačiau norėtume patikslinti, kad kiekvienas gyventojas, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, turėtų gauti pirmiausia saugias ir kokybiškas paslaugas. Tokias paslaugas gali užtikrinti daugiaprofilinės ligoninės, turinčios reikiamą infrastruktūrą ir reikiamos kvalifikacijos sveikatos specialistus, pakankamą jų patirtį, kuri priklauso nuo teikiamų paslaugų apimčių.
 
Atlikę vertinimą ir modeliavimą Panevėžio regione nustatėme, kad kokybiškų chirurginių paslaugų poreikį visiškai užtikrins trys daugiaprofilinės ligoninės Panevėžyje, Rokiškyje ir Pasvalyje. Tiek Rokiškio, tiek Pasvalio ligoninės suteikia daugiau chirurginių paslaugų nei Biržų ar Anykščių ligoninės. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, jog geografiniu požiūriu šios ligoninės geriau užtikrina daugiaprofilinės ligoninės pasiekiamumą gyventojams per 60 minučių ne tik Panevėžio, bet ir daliai Šiaulių regiono gyventojų. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!