Žalą sveikatai sukelia su rūkymu įtraukiami dūmai
 
„Philip Morris Baltic“ susitikime su šalies žiniasklaida pirmasis užsienio investuotojas Lietuvoje pateikė aktualių įžvalgų ir informacijos apie tabako bei nikotino rinkos problematiką mūsų šalyje ir apžvelgė tolesnes investicijų perspektyvas. Jas palaikė ir mokslą pasitelkusi atstovė, viena aukščiausių „Philip Morris International“ vadovių, epidemiologė ir biostatistikė dr. G.Baker, pateikusi naujausius mokslinius tyrimus kompanijos veiklos srityse.
 
Mokslininkė įsitikinusi, jog priversti žmones atsisakyti sveikatą žalojančio rūkymo – sunku. Mat tai, anot jos, – įgytas ritualinis įprotis, susiformavęs per ne vienerius metus, tad tai pakeisti – ilgas darbas. Pradėti galima nuo žmonių švietimo, kad žalą sukelia ne nikotinas, esantis cigaretėse, o kitos cheminės medžiagos, kurios susidaro rūkant.
 

„Didžiausią dalį su rūkymu susijusių ligų sukelia dūmai. O nikotinas – medžiaga, sukelianti priklausomybę. To įsisąmoninimas – pirmasis žingsnis, siekiant motyvuoti žmones, kad jie keistų elgesį. Vartotojai turi tai suprasti ir stengtis cigaretes išstumti iš savo rutinos. Reikia atvirai diskutuoti ir tinkamai įvertinti žalą bei siekti, kad žmonės suprastų, jog įpročius keisti verta“, – rūkymo žalos mažinimo strategiją įvardijo viena aukščiausių „Philip Morris International“ vadovių dr. Gizelle Baker, pasidalinusi ir ambicinga rūkymo įpročių vizija – pagaliau užauginti kartą be cigarečių.

 
„Šiandien mano dukra, pamačiusi nuotrauką su telefonu ant sienos, stebėjosi, kodėl anksčiau mes tvirtindavome jį prie sienos? Tad turiu svajonę, kad užaugs ir ta pirmoji karta, kuri stebėsis tuo, kaip žmonės kažkada užsidegdavo cigaretę ir traukdavo dūmus. Panašiai kaip šiandien jaunoji karta nesupranta apie mūsų kartai buvusius įprastus laidinius telefonus ir telefono būdeles“, – kalbėjo mokslininkė.
 
Rūkantieji pasiruošę keisti įpročius
 
„Tikiu, jog Lietuvos rūkaliai, kurie nenori mesti rūkyti, yra pasiruošę ateičiai be dūmų, kad parodytų, jog pasaulis gali egzistuoti ir be cigarečių“, – stiprino dialogą „Philip Morris Baltic“ generalinio direktoriaus pareigas šį pavasarį pradėjęs eiti Yigit Dizdarer, pateikdamas informaciją apie „Philip Morris Baltic“ veiklą Lietuvoje.
 
„Philip Morris“ Gyvybės mokslų komandos klinikinių tyrimų skyriuje dirbusi G.Baker sako, jog tam, kad galėtų diskutuoti su rinkos reguliavimo institucijomis, tokiomis kaip JAV Maisto ir vaistų administracija, ir pristatytų naujus produktus, ji turėjusi surinkti rimtų įrodymų, tačiau mokslininkė įsitikinusi, jog vien mokslinių tyrimų nepakanka. Ne mažiau reikalingas dialogas su žmonėmis ir mokslinė komunikacija.
 
„Bendradarbiauju su pasaulio rinkomis, siekdama, kad mokslas būtų atvirai pristatomas ir vyktų dialogas, kur faktus tikrintų abi pusės. Džiaugiuosi, jog šiandien keičiame mąstymą apie tradicinį rūkymą. Tapome mokslo pagrindu veikiančia organizacija, kuri stengiasi už nugaros palikti senąją veiklos formą. Turime beveik pusantro tūkstančio mokslininkų pasaulyje, kurie ne tik kuria naujus produktus, bet ir vykdo mokslinius tyrimus bei priima inžinerinius sprendimus šių produktų plėtrai“, – pasakoja dr. G.Baker, pridūrusi, jog šiam tikslui kompanija nuo 2008-ųjų investavo daugiau nei 14 mlrd. JAV dolerių.
 
Investicijos duoda grąžą – „Philip Morris International“ yra vieni pirmaujančiųjų pagal patentų paraiškų skaičių ES, taigi tabako įmonė tampa inovacijų, technologijų ir mokslo lydere.
 
„Kaip tabako pramonė, norėdami transformuotis ir žengti į ateitį, turėjome investuoti bei stipriai keistis: demonstruoti skaidrumą, atvirumą, būti inovacijų priešakyje“, – teigia mokslininkė, kurios kompanija mokslo bendruomenei pateikė daugiau kaip 500 publikacijų apie mokslą, algoritmus bei metodikas.
 
G.Baker pastebi, jog pasaulio vyriausybių ataskaitos apie kaitinamuosius tabako gaminių produktus – palankios. Net ir atlikusi toksikologinį vertinimą, cigarečių alternatyva ėmė prekiauti Japonija, į šalies rinką juos įtraukė ir produkto toksinų profilį nagrinėjęs Jungtinės Karalystės Toksikologijos komitetas.
 
O išsamiausią vertinimą, anot G.Baker, atlikto JAV Maisto ir vaistų administracija. Mat šioje šalyje negalima pristatyti naujų tabako produktų be reguliavimo proceso, kur būtų įrodyta, jog šie produktai yra tinkami visuomenės sveikatai apsaugoti.
 
Nors apie įprastų cigarečių alternatyvų poveikį sveikatai dar trūksta duomenų ir vis dar nėra mechanizmų, kurie apsaugotų jaunimą nuo prieigos prie šių produktų, milijardai rūkalių pasaulyje šiandien turi galimybę sumažinti įprastų cigarečių rūkymo sukeliamą žalą.
 
„Didelė tikimybė, jog tai lems reikšmingą ir matomą sergamumo bei mirtingumo sumažėjimą tiek tarp rūkalių, tiek tarp tų, kurie nerūko. Taigi, atsižvelgiant į tai, cigarečių alternatyvos nauda nusveria rizikas. Mums reikia produktų, kurie būtų mažiau kenksmingi tiems, kurie juos vartoja, o kaitinamojo tabako produktai ir cigaretės – iš esmės skirtingi dalykai“, – įsitikinusi mokslininkė, kalbėdama apie rūkymo žalos mažinimą.
 
Ji aiškina: ir įprastos cigaretės, ir kaitinamasis tabakas natūraliai turi nikotino, tačiau kai tabakas užsidega, susidaro daugiau kaip 7 tūkst. chemikalų, kurie sukelia su rūkymu susijusias ligas.
 
Dr. G.Baker įsitikinusi, kad rūkaliai pereitų prie mažiau sveikatai kenksmingos alternatyvos, svarbu, jog produktas būtų patrauklus. Todėl pirmoji produkto versija Lietuvos rinkai pateikta 2017 metais, toliau kinta ir plečiasi, taikomos įvairios kainų strategijos, apimančios skirtingas vartotojų grupes.
 
„Jei siekiame cigaretes paversti atgyvena, turime inovuoti savo produktus taip, jog galėtume patenkinti kiekvieno rūkaliaus poreikius, pasiūlyti produktų liniją, kuri galutinai padėtų visiems pamiršti įprastas cigaretes“, – patikslina dr. G.Baker.
 
Žymus pėdsakas ekonomikoje
 
Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo pirmąją tiesioginę užsienio investiciją atliko būtent JAV kompanija „Philip Morris International“. Nuo to laiko šalyje ji investavo maždaug pusę milijardo eurų, o įvairiomis mokesčių formomis sumokėta daugiau nei 4 mlrd. eurų.
„Tai liudija didelį įsipareigojimą tapti ilgalaikiu strateginiu partneriu, kuris padeda augti Lietuvos ekonomikai“, – teigė „Philip Morris Baltic“ generalinis direktorius Yigit Dizdarer.
 
„Klaipėdoje turime cigarečių gamyklą, kuri yra antroji pagal dydį JAV gamykla Baltijos šalyse ir trečia pagal dydį „Philip Morris International“ gamykla pasaulyje. Ji tiesiogiai ir aplink save išlaiko daugiau nei du tūkstančius darbo vietų. Lietuvai tai taip pat yra ir eksporto centras. 98,5 procento mūsų produkcijos eksportuojama į 60 pasaulio šalių“, – kompanijos darbo jėgos mastą įvardijo Y.Dizdarer.
 
Be to, anot jo, Klaipėdos gamykla – pirmoji „Philip Morris International“ gamykla pasaulyje, gavusi anglies neutralumo sertifikatą, taip pat yra ir vienintelė gamykla Baltijos šalyse, turinti AWS sertifikatą, liudijantį vandens apsaugą.
 
„Maža to, šimtas procentų energijos, kurią suvartoja gamykla, yra žalioji. O nuo šių metų aštuoni procentai energijos gaunami iš saulės baterijų“, – apie gamyklą, neabejotinai turinčią svarų indėlį Lietuvos ekonomikai, pasakoja Y.Dizdarer.
 
Gaminiai tampa vis inovatyvesni
 
Kaip aiškina Y.Dizdarer, 2017 metais kompanija turėjo tik 3 ICO parduotuves, dabar jų Lietuvoje yra net 17.
 
Tiesa, taisyklės įsigyti produktą – griežtos. „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų vadovas Baltijos šalims Liudas Zakarevičius atkreipia dėmesį, visų pirma pirkėjas turi būti ne jaunesnis nei 18 metų bei atsakyti, ar yra nikotino vartotojas. Jei ne, produktai parduoti nebus, net jei jums būtų 20, 30, 40 ar net 75 metai.
 
„Dar vienas kriterijus yra tas, kad į parduotuvę su nepilnamečiu užeiti yra draudžiama, tad pirkėjai paprašomi arba palikti vaiką lauke, arba sugrįžti vėliau, kai bus vieni“, – kad taisyklių laikomasi griežtai, patikina pašnekovas.
 
„Esame įsipareigoję sukurti ateitį be dūmų, tad mūsų tikslas, jog kiekvienas rūkantysis Lietuvoje rinktųsi mažiau kenksmingas alternatyvas. Tiesa, skaičiai rodo, jog trečdalis Lietuvos gyventojų vis dar rūko. O jaunimas arba žmonės, kurie nerūko, nepradeda vartoti nikotino nuo kaitinamųjų tabako produktų ar nikotino maišelių“, – mažu laimėjimu džiaugiasi pašnekovas.
 
Anot jo, Lietuvoje vis dar komplikuota viešai skleisti nepriklausomų mokslinių tyrimų ir tai, kas užkerta kelią daugiau rūkančiųjų rinktis mažiau kenksmingas alternatyvas.
„Mūsų inovacijų filosofija orientuota į rūkančiuosius, tad siekiame, kad mūsų gaminiai taptų vis inovatyvesni. Mūsų produktus gali pasiekti net 97 pasaulio šalių vartotojai“, – teigia Y.Dizdarer.
 
Pasak jo, per pastaruosius ketverius metus rinkos struktūra gerokai pasikeitė – vis daugiau rūkalių pereina prie alternatyvų.
 

„Remiantis praėjusių metų duomenimis, apie 59 procentus rinkos sudaro cigaretės, palyginti su maždaug 20 procentų aukštesniu rodikliu nei prieš ketverius metus. Stebime gerokai išaugusią bedūmės alternatyvos rinką“, – pastebi „Philip Morris Baltic“ generalinis direktorius Yigit Dizdarer.

 
Gamyklos ateitis neaiški
 
„Turime tikslą atvesti rūkalius prie mažiau kenksmingų alternatyvų, kurias pristatome ir tobuliname daugelį metų, o įprastas cigaretes galiausiai paversti muziejų eksponatais“, – sako „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų vadovas Baltijos šalims Liudas Zakarevičius.
 
Žvelgiant į „Philip Morris International“ gamyklų žemėlapius, yra likusios vos dvi gamyklos, gaminančios įprastas cigaretes: viena Portugalijoje, kita – Lietuvoje.
 
„Nors gamykla Lietuvoje yra svarbi, jos ateitis nežinoma, nes cigaretės, tikime, visiškai nebus reikalingos. Neseniai uždarėme dvi gamyklas Vokietijoje, Klaipėdos gamyklos išsaugojimui ir transformacijai į bedūmius produktus tik mūsų pastangų nepakaks. Valstybė taip pat turi parodyti pasitikėjimą mokslu pagrįstais produktais. Palaikymas mokslui būtų stiprus signalas“, – akcentavo L.Zakarevičius.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!