Per plauką nuo teismo suolo
 
Su viešųjų pirkimų bėdomis Lietuvoje susiduria praktiškai visos gydymo įstaigos, tikindamos, kad ne visada gali prekes ar paslaugas įsigyti per Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) katalogus. Viešieji konkursai neretai užsitęsia ir tai dar negarantuoja, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas bus patikimas.
 
Kaip pasakojo Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorė Joana Kleivienė, praktiškai kiekvieno viešojo pirkimo metu gydymo įstaiga susiduria su sunkumais. „Pavyzdžiui, pirkome ultragarso echoskopą per viešųjų pirkimų procedūras ir gavome ne visai tą, ko tikėjomės. Aišku, viskas gerai, dirbame, bet tikėjomės geresnio aparato už tą pačią kainą.
 
Kitas pavyzdys – pirkome įstaigai valymo paslaugas ir turėjome didelę problemą. Pirkome per CPO siūlomą įmonę. Aišku, nusipirkome paslaugas pigiausiai iš siūlomų ir jau pirmąjį mėnesį susidūrėme su didelėmis problemomis. Realiai net nesugebėjo įmonė atvykti dirbti tą dieną, kai jau turėjo startuoti mūsų įstaigoje. Laimei, šiandien problemą su įmone išsprendėme, nors iš jų pusės buvo pageidavimų nutraukti sutartį, nes jiems neapsimoka. Tai rodo tų įmonių, esančių CPO paslaugų kataloge, suinteresuotumą ir nerimtą požiūrį apskritai į paslaugų teikimą“, – tikino J.Kleivienė.
 
Kėdainių PSPC numatyta plėsti psichikos dienos stacionaro paslaugas, tam naudojant Europos Sąjungos paramą bei savivaldybės finansavimą. Planuojama atnaujinti patalpas, tačiau projektas būtent dėl viešųjų pirkimų įstrigęs ir jau dabar akivaizdu, kad iki kitų metų rudens numatyti rangos darbai nebus baigti.
 
„Kai pirkome projektuotojo paslaugas, nusipirkome pigiausią, tačiau viskas užtruko tris kartus ilgiau už sutartyje numatytą terminą. Teko dokumentus koreguoti, turėjome daug nemalonių teisinių procedūrų – procesai vyko skaudžiai ir ilgai. Buvome beveik įsivėlę į teismus, kol galiausiai pavyko susitarti, bet jau į visas derybas ėjome su teisininku“, – pasakojo Kėdainių pirminės sveikatos centro direktorė.

Pastarasis pirkimas yra vienas iš daugelio, kuriuos šiuo metu per Centrinę projektų valdymo agentūrą vykdo dauguma gydymo įstaigų, kuriančių sveikatos centrus, atnaujinančių skubios pagalbos skyrius, planuojančių modernizavimo darbus. Kėdainių PSPC Psichikos dienos stacionaro projektą gydymo įstaiga vargais negalais gavo ir jau prieš porą savaičių pateikė dokumentus kitiems viešiesiems pirkimams dėl rangos darbų. Pagal sutartį atnaujinimo darbai turėtų būti baigti kitų metų rudenį, tačiau pagal apimtis jie truks metus, o tai reiškia, kad dar tik beprasidedant viešiesiems pirkimams, į šiuos terminus gydymo įstaiga ir vėl nespės.

„Visada yra rizika, kad neteksime lėšų ir tai labiausiai glumina. Mes bendrai šiam projektui lėšų turime apie 250 tūkstančių, bet pagal apskaičiuotą darbų sąmatą į šią sumą netelpame. Tiesiog teks paprastinti, o tai reiškia laiką, visus procesus. Atsarginio plano neturime, todėl jei nepavyks, teiksime paslaugas taip, kaip teikiame dabar: tose pačiose patalpose. Bus daug sugadintų nervų, daug veltui išleisto laiko ir nepasiektas rezultatas“, – sako J.Kleivienė.
 

„Dėl pačių viešųjų pirkimų – tai yra darbų kokybės klausimas. Realiai, pirkdamas paslaugą, tu nusiperki katę maiše ir niekas už tai neneša jokios atsakomybės. Jeigu tu nusiperki paslaugą, pasirašai sutartį, tikiesi, kad ji bus vykdoma pagal visus reikalavimus ir terminus. Aš nekalbu, kad terminas nuo sutartyje numatyto vėluoja kelias dienas, bet dabar viršija tris kartus. Tenka nutraukti procesą, vėl užsivilkina pirkimo procesai, vėl neaišku, ką tu ir kaip nusipirksi“, – piktinosi Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Joana Kleivienė.

 
Ką bepirktų – vienos bėdos
 
Dar birželio pabaigoje SRK posėdyje priekaištus dėl viešųjų pirkimų reiškę Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovai tikino, kad per pastarąjį pusmetį jokių pokyčių, palengvinančių procesą gydymo įstaigoms, neįvyko. Ligoninės direktoriaus D.Steponkaus teigimu, viešieji pirkimai vis dar yra rimtas iššūkis, juolab kad ligoninė šiuo būdu perka beveik viską: nuo sudėtingos medicininės įrangos, reagentų iki dezinfekcinių ir vienkartinių medicinos priemonių.
„Pirkimų procesas trunka ilgai, dažnai būna, kad ta kaina, kurią turime sumokėti, yra pastebimai didesnė, nei buvo planuota. Taip pat nėra galimybės nusipirkti tinkamos įrangos ar priemonių. Trumpai tariant, kokios buvo problemos, tokios ir yra, didėja tik kaina, kurią tenka mokėti už nekokybišką procesą“, – „Lietuvos sveikatai“ komentavo D.Steponkus.
Birželį, parlamentinės kontrolės metu, Respublikinė Klaipėdos ligoninė buvo apkaltinta, esą vengia dialogo su pirkimų organizatoriais, pagalbos nesikreipia į CPO atstovus. Paklaustas, ar per šį laikotarpį dėl nesklandžių viešųjų pirkimų įstaiga bandė kreiptis pagalbos, ligoninės direktorius atsakė teigiamai, tačiau pridūrė, kad iš to būta menkos naudos.
 

„Su CPO kalba sudėtinga, nes jie turi reguliavimo mechanizmus, kurie mums netinkami. Tas pokalbis nieko gero neduoda, jie toliau vykdo veiklą pagal jiems patogų būdą, o mums tas būdas kelia rūpesčių. Realiai viskas, ką mes perkame, su viskuo yra problema, nė vienas pirkimas nevyksta sklandžiai ir laiku. Perkančioji organizacija nepajėgi vykdyti kokybiškų pirkimų. Nežinau, ko jiems trūksta, jie su mumis šitomis bėdomis nesidalija. Tiesiog tie procesai, kurie pas mus įvykdavo per kelis kartus trumpesnį laiką, dabar vyksta ilgai ir kainuoja brangiai, nes jų įkainis tikrai yra solidus“, – tikino Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.

 
Ligoninės Viešųjų pirkimų skyriaus duomenimis, įstaiga už centralizuotų pirkimų organizavimo paslaugas moka 46,40 eurų su PVM už valandą, o vienam pirkimui vidutiniškai priskiriama apie 64 darbo valandas. Tai sudaro maždaug 2 969,90 eurų vidutines pirkimo administravimo sąnaudas.
 
„Dalis sudėtingesnių pirkimų, ypač susijusių su specifine medicinos įranga, vienkartinėmis medicinos priemonėmis ir reagentais, reikalauja daugiau laiko ir pastangų. Pavyzdžiui, operacinių lempų pirkimas, trukęs apie 6 mėnesius, ligoninei kainavo 5 898,75 eurų su PVM. Šie pavyzdžiai rodo, kad pirkimų administravimo kaštai gali pastebimai išaugti, priklausomai nuo pirkimo sudėtingumo ir trukmės.
 
Per šių metų 10 mėnesių už centralizuotus pirkimus sumokėjome 92,5 tūkstančius eurų. Finansinė našta padidėja ir dėl to, kad net ir iš dalies įvykusiuose pirkimuose mokama už visas objekto dalis, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo sėkmingai nupirktos“, – tikino ligoninės Viešųjų pirkimų skyriaus vadovė Agnė Strėlkuvienė.
 
Įstaigos netenkina ir pirkimų trukmė. Savarankiškai vykdomų pirkimų trukmė siekia 69 kalendorines dienas, o per CPO LT vidutinė trukmė išaugo iki maždaug 100 dienų. Vienos iš svarbių medicinos įrangos pirkimo procesas užsitęsė daugiau nei 7 mėnesius ir dėl to ligoninėje teko laikinai stabdyti kai kurias planines akių kataraktos operacijas. Tai lėmė apie 2,5 mėnesio priverstinę pauzę ir ilgesnes pacientų laukimo eiles.
 
Būtina tiekėjų atranka
 
Neseniai į Pakruojo sveikatos centrą apjungtos rajono ligoninė ir poliklinika irgi yra viena tų gydymo įstaigų, kurios tik per viešuosius pirkimus gali įsigyti ne tik medicininę įrangą ar priemones, bet ir maitinimo paslaugas. Centro direktorius Agnius Karmonas irgi priekaištavo dėl proceso trukmės. Mat jeigu viešuosius pirkimus organizuoja miesto savivaldybė, gydymo įstaigai su savo poreikiais tenka stoti į eilę ir laukti, kol pirkimas bus paskelbtas.
 
„Ką tai reiškia mums? Savivaldybės skyrius turi skelbti pirkimus tiek sveikatos centrui, tiek mokyklai, tiek seniūnijoms, tai pačiai savivaldybei, tai pirkimo trukmė, kol eilė mūsų prieina, itin ilgai užtrunka. Aišku, tai priklauso, ir kiek spaudimo duodi, bet jeigu stoji į eilę, tai gali mūsų pirkimą paimti vykdyti ir po trijų mėnesių, ir po keturių. Tada dar vyksta pirkimas, o visa procedūra iki laimėtojo nustatymo ir patikrinimo gali užtrukti ir pusmetį, ir ilgiau. Tai nebe labai stebina“, – teigė A.Karmonas.
 
Pakruojo sveikatos centro direktoriaus teigimu, yra būdų, kaip patobulinti viešuosius pirkimus, ir pirmiausia, jo nuomone, turėtų būti skiriamas dėmesys patikimų paslaugų ar prekių tiekėjų atrankai. Mat šiandien, jo tikinimu, viešuosiuose pirkimuose ateinančių tiekėjų atrankos ir tikrinimo niekas nevykdo. Paskelbtus konkursus laimi pigiausią kainą pasiūliusieji, kurie, kaip vėliau paaiškėja, negeba tinkamai vykdyti sutartyje numatytų sąlygų. Nutraukti sutartį – jau gana sudėtingas procesas, tačiau tai iš esmės problemos nesprendžia, nes gydymo įstaigos paslaugas pacientams užtikrinti privalo. Nutraukus sutartį su nepatikimu tiekėju, naujojo tektų laukti dar kelis mėnesius, tačiau ir tai negarantuoja, kad naujas bus patikimesnis.
 
„Tokio pobūdžio pirkimuose teisę dalyvauti turėtų tik patikimi, atrinkti, patikrinti tiekėjai. Kad netinkamai vykdantys sutartį galėtų gauti nepatikimo tiekėjo statusą ir tai ribotų jų dalyvavimą. Taip kai kuriose srityse yra, kai nepatikimiems tiekėjams yra apribojama teisė dalyvauti, jeigu jie nevykdo įsipareigojimų, tai galėtų būti taikoma ir platesne apimtimi“, – įsitikinęs Pakruojo sveikatos centro direktorius.
 
Kriterijus peržiūri nuolat
 
CPO LT Komunikacijos vadovė Irma Pukinskaitė komentavo, kad CPO LT elektroninio katalogo pirkimuose gali dalyvauti visi tiekėjai, kurie atitinka Viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) nustatytus reikalavimus ir CPO LT parengtose pirkimo sąlygose numatytus kriterijus. Tai apima tiek juridinius, tiek fizinius asmenis, kurie teisėtai tiekia siūlomas prekes ar paslaugas.
 
„Norintys dalyvauti CPO LT el. kataloge tiekėjai pirmiausia turi praeiti atranką, kurios metu tikrinama: tiekėjo teisė verstis atitinkama veikla, finansinis ir techninis pajėgumas, profesinis patikimumas, įskaitant VPĮ numatytus tiekėjų pašalinimo pagrindus, tiekėjo patirtis arba kvalifikacija, jei tai numatyta konkrečiame pirkime. CPO LT tikrina dokumentus ir duomenis vadovaudamasi VPĮ, CPO LT el. katalogo taisyklėmis ir pirkimo sąlygose nustatyta tvarka. Tik tiekėjai, atitinkantys visus nustatytus reikalavimus, patenka į CPO LT el. katalogą“, – pabrėžė I.Pukinskaitė.
 
Anot jos, CPO LT siekia, kad į katalogą patektų tik pajėgūs, patikimi ir kokybiškas prekes ir paslaugas teikiantys tiekėjai, todėl el. katalogo konkrečių modulių atnaujinimo etapuose vertinimo kriterijai nuolat peržiūrimi ir, esant pagrindui, griežtinami.
 
Tiesa, kaip nurodo CPO LT Komunikacijos atstovė, el. katalogas yra pirkimų vykdymo priemonė, o sutartis dėl prekių ar paslaugų teikimo visais atvejais sudaro ir atsakingi yra gydymo įstaiga ir tiekėjas. Todėl, jei tiekėjas nevykdo sutarčių įsipareigojimų, gydymo įstaiga gali taikyti sutartyje numatytas teises ir priemones: reikalauti pašalinti pažeidimus, taikyti sutartines netesybas, inicijuoti sutarties pakeitimą ar nutraukimą, kreiptis dėl žalos atlyginimo.
 
„CPO LT konsultuoja gydymo įstaigas dėl sutartinių priemonių taikymo ar viešųjų pirkimų teisinių klausimų, tačiau sutarties vykdymo priežiūra ir sprendimai dėl veiksmų tiekėjo atžvilgiu priklauso pačiai perkančiajai organizacijai – gydymo įstaigai, nesvarbu, kokią pirkimų organizavimo priemonę jie naudotų – ar CPO LT el. katalogą, ar pirkimus vykdydami savarankiškai“, – tikino I.Pukinskaitė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!