Birmontienė: „Abejoju, ar čia grįšiu“
 
Aštri diskusija tarp G.Bendoriaus ir prof. T.Birmontienės įsiliepsnojo po daugiau nei valandą komitete trukusių klausymų. Į posėdį komiteto pirmininkės Linos Šukytės-Korsakės kvietimu atvykusi profesorė, valandą klausiusi SAM, VLK ir gydymo įstaigų atstovų pasisakymų, staiga suvokė, kad jai apskritai šiame posėdyje nebus leista pasisakyti. Dar bekalbant Vilniaus rajono centrinės poliklinikos direktoriui Evaldui Navickui profesorė ėmė krautis dokumentus į rankinę ir pasiruošė išeiti. Visgi pasibaigus E.Navicko pasisakymui prof. T.Birmontienė išsakė pasipiktinimą komiteto pirmininkei dėl posėdžio vedimo tvarkos.
 
„Jūs pakvietėte mane ir sakote, kad net negalėčiau pasisakyti? – pasipiktinimo neslėpė profesorė. – Aš vienintelė teisininkė čia sėdžiu ir mes svarstome teisės aktus, įstatymo projektus.“
 
Besiteisindama L.Šukytė-Korsakė atsakė, jog yra ir kitų dalyvių, Seimo narių, kurie taip pat nesulaukė eilės kalbėti, o posėdis negali tęstis iki begalybės. Įsikišus komiteto narei Jurgitai Sejonienei, kuri priminė, jog tai nebūtų pirmi užsitęsę klausymai SRK istorijoje, dėl posėdžio pratęsimo buvo balsuojama. Nuspręsta jį pratęsti dar 10 min. ir profesorei per šį laiką buvo leista pasisakyti.
 
„Nesitikėjau, kad gausiu žodį. Abejoju, kad dar kada nors į komitetą sugrįšiu“, – pasisakymą pradėjo prof. T.Birmontienė.
 
Ji priminė pirmame posėdyje išsakytą pastabą, kad teikiamos Sveikatos sistemos įstatymo pataisos prieštarauja šalies Konstitucijai. Įdomu tai, kad į šį teiginį ir antrame posėdyje niekaip nesureagavo nei šiuo metu jau buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė, nei VLK direktorius G.Bendorius. Vienintelis, kuris apskritai posėdyje užsiminė apie galimą pataisų prieštaravimą pagrindiniam šalies įstatymui, buvo komiteto pirmininkės pavaduotojas, socialdemokratas Audrius Busila.
 
„Ne teisininkas esu, bet dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai Konstitucinis Teismas turės galimybę pasisakyti. Aš įstatymo pakeitimus palaikysiu ir kviečiu kitus palaikyti – neužbėkime įvykiams už akių“, – ragino A.Busila.
 
Ar jūs suprantate, ką darote?
 
Didžiulis ginčas tarp prof. T.Birmontienės ir VLK direktoriaus užvirė dėl teisinio apibrėžimo, kas laikoma priemoka, kuri bus naikinama, ir ką tokie pakeitimai praktiškai reikš pacientui.
 
„Panaikinus šitą galimybę, kam mes ją ribojame? Mes ribojame žmogui, kuris moka įmokas. Jeigu žmogus, mokėdamas Privalomojo sveikatos draudimo įmokas, norės papildomos paslaugos, tarkime, kraujo tyrimo? Yra standartinis kraujo tyrimas, bet yra galimybė per tą patį kraujo tyrimą sužinoti daugiau. Kodėl pacientas negali 20-30 eurų primokėti? Jūs tai uždraudžiate. Kolegos, ar jūs suprantate, ką darote? Tai čia yra ta priemoka. Aš jums kaip teisininkė sakau, kad šios įstatymo pataisos tai draus“, – posėdyje kalbėjo prof. T.Birmontienė.
 
VLK direktoriaus nuomone, papildomi kraujo tyrimai, už kuriuos susimoka pacientai, nėra laikomi priemokomis.
 
„Profesore, jeigu jums kyla klausimų, vadinasi, ir visuomenei kyla klausimų. Tai gal mes dar kartą galėtume pasakyti, kad šitas priemokų draudimo dviprasmybės įstatymuose panaikinimas, kuris palengvins ir VLK vykdyti kontrolę, neleistų imti priemokų tik už lygiai tą pačią paslaugą.
 
Pavyzdžiui, yra kardiologo konsultacija ir jums sako, kad tai bus pagerinta kardiologo konsultacija, kurios turinys niekaip nepasikeičia. Kai mes bandome klausti įstaigų, kodėl jūs paėmėte papildomai pinigus, atsako, kad buvo malonesnis žmogus registratūroje, buvo kondicionuojamos patalpos – visokie niekai“, – tikino G.Bendorius ir pabrėžė, kad tai ir yra laikytina neteisėtomis priemokomis, kurios bus naikinamos, o pacientui papildomai susimokėti, pavyzdžiui, už kraujo tyrimą dėl vitamino D kiekio bus galima ir priėmus minėtas pataisas.
 
VLK direktoriaus teisės aktų aiškinimas, prof. T.Birmontienės teigimu, yra neteisingas, o dabar galiojančiame Sveikatos sistemos įstatyme ji dviprasmybių, skirtingai nei VLK direktorius, neįžvelgia.
 
„Įstatyme nėra dviprasmybės. Dviprasmiška praktika, o ne teisinis reguliavimas jus iš kelio veda. Ir būkite atsargūs, nes tą, ką jūs siūlote, tai bus taip, kaip aš sakau, nebent mes visi įstatymų nesilaikysim“, – tikino ji.
 
T.Birmontienei karštai ginčijantis su G.Bendoriumi, salėje vyravo nepatenkintųjų teisės profesorės teiginiais murmesys.
 
VLK direktoriaus pusėn stojo ir pati komiteto pirmininkė, pareikšdama, kad posėdyje dalyvaujantys asmenys, kurie praktiškai nėra susidūrę su priemokų taikymu, šių pataisų reikalingumo ir poveikio negali suprasti.
 
Pasisakyti dėl prof. T.Birmontienės teiginių iš pradžių planavusi komiteto narė Orinta Leiputė vėliau apsiribojo tik replika, esą „galbūt čia dalyvaujantys ne visi supranta“ ir padėkojo komiteto pirmininkei už paaiškinimą.
 
Pasibaigus antriesiems klausymams L.Šukytė-Korsakė patikino, kad priemokų naikinimo klausimu trečių klausymų nebus. SRK Sveikatos sistemos įstatymo pataisas planuoja svarstyti spalio 6 d.

---

 
Komentaras

Kuo gali baigtis prieštaraujančių Konstitucijai pataisų priėmimas?

Advokatas Arūnas Žlioba:
 
- Tai, kad teikiamos įstatymo pataisos gali prieštarauti šalies Konstitucijai, yra radikaliai svarbu. Komitetuose yra svarstomi teisės aktai, jų projektai, dėl jų pasisako įvairios institucijos ir toks pasisakymas, kad pataisos prieštarauja Konstitucijai reiškia radikalų sprendimą teisės akto projekto toliau nesvarstyti, netvirtinti.
 
Tokia išvada yra radikali, tačiau į ją nėra būtina atsižvelgti. Priimančioji institucija, šiuo atveju Seimas, gali tą įstatymo pataisą priimti, nepriklausomai nuo to, kad tokia nuomonė yra pareikšta. Bet kas toliau? Jeigu bus matoma, kad priimtas teisės aktas, kuris jau galioja, prieštarauja Konstitucijai, tokiu atveju iniciatyvinė Seimo narių grupė gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, kad būtų iškelta byla dėl akto konstitucingumo.
 
Teisės aktų projektų Konstituciniame Teisme niekas neanalizuoja, galima kreiptis tik dėl galiojančių įstatymų.
 
Yra įvairiausių įstatymų, dėl kurių Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad jie prieštarauja Konstitucijai. Po tokio pasisakymo šie įstatymai nebegali būti taikomi, tačiau tai neatveria kelio asmenims, kurie galbūt dėl to patyrė žalą, pradėti kitus teisinius procesus. Įstatymas tiesiog netenka galios po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!