Paskutinė darbo diena
 
Gydytoja buvo viena iš 16 ligoninės medikų, kurie parengė ir išplatino viešą skundą Seimui, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) bei medikų interesus ginančioms profesinėms organizacijoms.
 
„Lietuvos sveikatai“ L.Viščinis pasakojo, kad mama, nors ir būdama vyresnio amžiaus, neturėjo jokių lėtinių ligų, tačiau patikino, kad darbe patirdavo ypač daug streso. Išvakarės, prieš pat mirtį, buvo paskutinė gydytojos darbo diena Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Moteris pati savo noru nusprendė išeiti iš toksiška aplinka pagarsėjusios ligoninės, jau buvo sutarusi dėl darbo kitoje įstaigoje. Paskutinį vakarą ji dar kalbėjosi su sūnumi, o ryte pabudęs vyras ją rado nebegyvą.
 

„Tai buvo staigi mirtis, be jokios aiškios priežasties. Mama mirė namuose. Vakare prieš mirtį dar kalbėjome. Tai buvo paskutinė jos darbo diena Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Mačiau, kad ji labai išgyveno, nes ne taip įsivaizdavo savo išėjimą iš ilgametės darbovietės, kur ji dirbo 41 metus. Tas darbas buvo jos namai, kolektyvas jai buvo tarsi šeima, kurią (administracija – aut. past.) sugriovė. Išeidama ji paliko tarsi pelenų krūvą, griuvėsius ir dėl to sielvartavo, verkė“, – paskutinį pokalbį su mama prisiminė Liucijus Viščinis.

 
Tiesa, tą patį vakarą G.Viščinienė sutuoktiniui pasiskundė, kad pasijuto prastai: moterį pradėjo pykinti, pasireiškė viduriavimas. Anot sūnaus L.Viščinio, mama tąkart simptomų nesureikšmino: esą gal ką nors netinkamo suvalgė arba pasigavo virusą. „Ji vėliau vakare net kiek geriau pasijuto, nuėjo miegoti, o ryte tėtis mamą rado negyvą“, – teigė gydytojos sūnus Liucijus.
 
Nuolatinė įtampa
 
Sūnaus nuomone, mamos mirtį galėjo lemti Vilniaus klinikinėje ligoninėje buvusios įtemptos darbo sąlygos, sudėtinga psichologinė atmosfera, vyravęs mobingas. Kaip sako L.Viščinis, į mamą buvo tiesiog gaila žiūrėti.
 
„Mobingą darbuotojai patirdavo tiesiogiai iš skyriaus vedėjos (Violetos Radžiūnienės – aut. past.). Nežinau, bet man atrodo, kad apskritai niekas negali geru žodžiu paminėti šito žmogaus. Ji 2017 metais vadovavo I vaikų ligų skyriui ir vaikų priėmimo poskyriui. Tuo metu dėl taikomo mobingo vykdytos anoniminės anketinės darbuotojų apklausos. Pastarosios parodė, jog darbo atmosfera yra bloga, dėl ko ji buvo atleista iš darbo.
 
Po kurio laiko klinikų administracijai, konkrečiai – direktorei (Aušrai Bilotienei-Motiejūnienei – aut. past.) tai nesutrukdė jos priimti dirbti skyriaus vedėja. Skyriaus, kuriame dirbo ir mano mama, personalas netylėjo, apie tai kalbėjo su administracija, su direktore konkrečiai, kad vyksta blogi dalykai, bet viskas veltui. Aš daug kartų mamai sakiau, kad neverti šitie žmonės jos energijos, jos sveikatos“, – tikino L.Viščinis.
 
Pasak jo, skyriuje nuolat tvyrojo įtempta atmosfera: skyriaus vedėjos bendravimo su darbuotojais tonas buvo nepagarbus. Ji savo nuožiūra, nederinusi, keisdavo jau suderintus medikų darbo grafikus, tačiau apie ranka įrašytus grafikų pokyčius darbuotojų neinformuodavo. Būta atvejų, kai skyriaus vedėja kitiems medikams šmeiždavo skyriaus gydytojus ir slaugytojus.
 
„Kiek žinau, ji yra skambinusi į greitąją pagalbą, kad konkrečiai kažkurį savaitgalį nevežtų į reanimacijos skyrių vaikų ir skyriaus medikai apie tai sužinojo vėliau savais kanalais. Taip pat planinės vaistų patikros metu, dieną prieš kurią slaugytojai pertikrino kiekvieną vaistų pakuotę, labai matomoje vietoje ir nuolat varstomoje spintelėje buvo rasta labai naudojamų ir dažnai užsakomų vaistų pakuotė, kurios galiojimas buvo pasibaigęs 2018 ar 2019 m. Tikėtina, kad tai buvo padaryta tikslingai, siekiant įrodyti, jog tuometinė VIT (vaikų intensyviosios terapijos) slaugos administratorė nesusitvarko su pareigomis“, – pasakojo pašnekovas.
 
Greta nuolat tvyrančios įtampos gydytoja sūnui yra užsiminusi ir apie personalo trūkumą. Pavyzdžiui, vienu metu skyriuje budi tik vienas gydytojas ir viena slaugytoja, tačiau skyriuje, kur gelbėjamos vaikų gyvybės, to negana.
 
„Į skyrių vežami vaikai iki 18 metų. Tai yra pakankamai dideli vaikai, apsinuodiję alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis. Jie būna agresyvūs, kartais jų nesulaiko 3 ar daugiau vyrų (policijos pareigūnų, juos kviesdavo, nes pastovios apsaugos darbuotojų ligoninėje nėra), ką jau kalbėti apie dvi vidutinio amžiaus ir sudėjimo moteris. Tai vienas gydytojas ir viena slaugytoja fiziškai nepajėgūs jų suvaldyti. Tokie pacientai kelia pavojų jiems patiems.
 
Mano mama jautėsi nesaugi eidama į darbą, ėjo visą laiką su baime, kad kas nors gali nutikti. O jeigu greta tokio paciento dar kartu atveža ir kritinį ligonį, tai kurį gelbėti pirma?“ – apie medikų darbo sąlygas skyriuje pasakojo L.Viščinis.
 
Medikai dėl netinkamų darbo sąlygų ir mobingo ligoninėje kreipėsi į šalies politikus, Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę darbo inspekciją ir į ligoninės steigėją – Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau G.Viščinienė skundo svarstymo pradžios nebesulaukė – po poros dienų nuo skundo išsiuntimo moteris netikėtai mirė.
 
Dėl gydytojos mirties aplinkybių policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. L.Viščinis sako, kad šeima iki šiol nežino, kas sukėlė staigią mamos mirtį. Laikinajame mirties liudijime įrašyta, kad moteriai sustojo širdis. Visgi jei tyrimo metu paaiškėtų kitokios aplinkybės, šeima neatmeta galimybės kreiptis į teismą.
 
Skyriaus vedėja išėjo iš darbo
 
Dėl galimų darbo pažeidimų ir mobingo „Lietuvos sveikata“ komentaro kreipėsi į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, tačiau ši sutiko informaciją pateikti tik raštu. Ligoninės Komunikacijos skyriaus paviešintas pranešimas pradedamas nuo G.Viščinienės šeimai ir kolegoms reiškiamos užuojautos.
 
„Apgailestaujame, kad viešojoje erdvėje pasirodė informacija, neatitinkanti tikrovės, kad netektis tapo viešų diskusijų objektu. Pabrėžiame, jog visi skundai dėl galimo mobingo ir priekabiavimo ligoninėje nagrinėjami nustatyta tvarka – įstaigoje veikia Smurto ir priekabiavimo atvejų nagrinėjimo komisija, kurios išvadomis vadovaujamasi, taip pat paskirtas atsakingas asmuo, į kurį gali kreiptis darbuotojai, pastebėję ar patyrę smurto ar priekabiavimo apraiškas darbo aplinkoje. Kiekvienas gautas signalas yra ištiriamas, o rekomendacijos – įgyvendinamos“, – nurodoma ligoninės raštu pateiktame atsakyme.
 
Tame pačiame rašte kartu pabrėžiama, kad gavus šį darbuotojų skundą „suorganizuotas susitikimas su 6-iomis ligoninėje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis apsvarstyti skunde nurodytą situaciją. Nė viena profesinė sąjunga apie situaciją nežinojo ir nebuvo gavusi jokio kreipimosi iš skyriaus darbuotojų dėl skunde nurodytų problemų“. 
 
„Lietuvos sveikata“ primena, kad skundą 16 ligoninės medikų pasirašė rugsėjo 26 dieną. Ligoninės Komunikacijos skyrius nurodo, kad įstaigos administracijos susitikimai su šio skyriaus darbuotojais vyko dar vasarą.
 
„Jų metu kalbėta apie darbo organizavimą skyriuje. Atsižvelgus į darbuotojų siūlymus, nuo 2025 m. rugpjūčio mėn. skyriaus darbo koordinavimas laikinai pavestas Anesteziologijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjui bei ligoninės vyriausiajai slaugos administratorei. Gavus skyriaus darbuotojų skundą bei siekiant objektyviai įvertinti susidariusią situaciją, pradėtas galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimas Vaikų skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėjos atžvilgiu bei priimtas sprendimas laikinai ją nušalinti nuo užimamų pareigų. Vedėjai pateikus prašymą dėl darbo santykių nutraukimo darbuotojo iniciatyva, 2025 m. spalio 23 d. darbo santykiai su ja nutrūko“, – nurodoma rašte.
 
Suabejojo direktorės kompetencija
 
Kartu Komunikacijos skyrius atkreipia dėmesį, kad ir Vilniaus klinikinė ligoninė susiduria su iššūkiais, kaip pritraukti trūkstamų medikų į ligoninę, taip pat ir su organizaciniais sunkumais.
 
„Tai natūrali sveikatos sistemos realybė, su kuria ligoninė dirba nuosekliai ir atsakingai. Į kiekvieną situaciją reaguojame atsakingai, ieškome sprendimų, kad būtų užtikrintas sklandus darbas ir kokybiška pacientų priežiūra. Ligoninė veikia stabiliai, ligoninės komanda išlieka vieninga ir orientuota į rezultatą“, – teigiama ligoninės pranešime.
 
Kaip efektyvios ir darnios veiklos įrodymas pateikiama informacija, kad 2023 m. pradžioje, už ligoninės vairo stojus naujajai direktorei, imta tvarkytis su ligoninę smaugiančiomis skolomis. Nurodoma, kad per šį laikotarpį subalansavus ligoninės biudžetą dabar paslaugų suteikiama 98 proc. to, kas sulygta sutartyje su Valstybine ligonių kasa (VLK). Tačiau nenurodoma, kad šių metų pirmąjį pusmetį ligoninė baigė su beveik 1,3 mln. eurų skyle biudžete – šie duomenys viešai skelbiami VLK puslapyje.
 
Nors dėl situacijos ligoninėje tyrimus pradėjo tiek Valstybinė darbo inspekcija, tiek Vilniaus miesto savivaldybė, pastarosios tarybos opozicijoje esanti socialdemokratų frakcija jau dabar ragina tirti ir pačios Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorės A.Bilotienės-Motiejūnienės veiklą.
 

„Tai, kad Antakalnio ligoninei pradėjus vadovauti buvusio sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio komandos narei A.Bilotienei-Motiejūnienei darbo organizavimas ir psichologinis klimatas įstaigoje ėmė prastėti, girdėjome ir anksčiau. Tačiau dabar, kai prie liudijimų pasirašė net šešiolika gydytojų, kantrybės taurė yra perpildyta. Miesto išlaikoma ligoninė privalo užtikrinti ne tik aukštos kokybės medicininių paslaugų teikimą vilniečiams, bet ir pagarbią, sveiką darbo atmosferą. Deja, medikų pateikti faktai rodo, kad direktorė su šia užduotimi nesusitvarko“, – sako Vilniaus miesto tarybos socialdemokratų frakcijos seniūnas Povilas Pinelis.

 
Kreipimesi į Kontrolės komitetą socialdemokratai prašo įvertinti vadovės veiksmus ir kompetencijas užtikrinant tinkamą ligoninės darbo organizavimą bei paslaugų kokybę. Taip pat prašoma ištirti pateiktus faktus dėl per didelio darbo krūvio, psichologinio spaudimo personalui ir sunkios būklės pacientų nukreipimo į kitas gydymo įstaigas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!